Balandžio 7-oji – pasaulinės sveikatos diena. Šiais metais ji skiriama visuomenės informavimui ir kovai su depresija. Tai pavojingas psichikos sutrikimas, kartais pasibaigiantis savižudybe. Šiandien pasaulyje depresija serga maždaug 350 milijonų gyventojų. Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad turėti psichikos sutrikimų yra gėdinga, todėl daugelis sergančiųjų savo tikrąją būklę slepia. Tačiau slėpimas prie gero nepriveda.

 

sveikata

Depresijos simptomai:

 
  • Nuolatinis liūdesys, nerimas ir tuštumos jausmas;
  • Beviltiškumo jausmas, pesimizmas;
  • Kaltės, menkavertiškumo, bejėgiškumo jausmai;
  • Dingęs noras užsiimti anksčiau malonumą teikusia veikla ir hobiais;
  • Sumažėjęs energijos lygis, nuovargis, sulėtėjimas;
  • Sunkumas susikaupti, prisiminti ir priimti sprendimus;
  • Miego sutrikimai, prabudimas anksti rytą arba persimiegojimas;
  • Apetito ir svorio pokyčiai;
  • Mintys apie mirtį ir savižudybę, bandymai nusižudyti;
  • Nervingumas, dirglumas;
  • Nuolatinis fizinis skausmas.
 

Kaip depresija veikia moteris? Ne visos moterys, sergančios depresija, patiria tuos pačius simptomus. Tačiau dailiosios lyties atstovės, kenčiančios nuo depresijos, dažniausiai patiria tokius simptomus: liūdesį, menkavertiškumą ir kaltės jausmą. Depresija dažniau pasitaiko moterims ir vyrams. Biologiniai, gyvenimo ciklo, hormonų ir psichosocialiniai veiksniai, kurie moterims yra unikalūs, yra siejami su didesne depresijos rizika. Pavyzdžiui, moterys yra pačios pažeidžiamiausios po gimdymo, kai įvyksta hormoniniai ir fiziniai pokyčiai, atsiranda naujų rūpesčių dėl naujagimio. Tada prasideda pogimdyvinė depresija.

 

Kaip depresija veikia vyrus? Vyrai dažniausiai depresiją patiria kitaip nei moterys. Moterys, sergančios depresija, jaučia liūdesį, menkavertiškumą, perdėtą kaltės jausmą, o štai vyrai dažniausiai jaučiasi labai pavargę, irzlūs, praranda susidomėjimą veikla, kuri anksčiau buvo maloni, prastai miega. Vyrai dažniau nei moterys pradeda vartoti alkoholį ir narkotikus, kamuojami depresijos. Jie taip pat gali jaustis sužlugdyti, praradę pasitikėjimą savimi, irzlūs, pikti ir užgaulūs. Jie gali visa galva nerti į darbus, kad tik išvengtų apie tai kalbėti su draugais ir šeima arba pradeda elgtis neatsargiai, rizikuoti. Nors daugiau moterų bando įvykdyti savižudybę, tačiau vyrų daugiau nusižudo iš tikrųjų.

 

Kaip depresija veikia vaikus? Prieš brendimą mergaitės ir berniukai turi maždaug vienodą polinkį į depresiją. Vaikas, sergantis depresija, gali apsimesti sergantis, nenori eiti į mokyklą, labai pririša prie vieno iš tėvų, nerimauja, kad vienas iš tėvų gali mirti. Kadangi normalus elgesys gali skirtis, priklausomai nuo vaiko raidos etapo, gali būti sunku pasakyti, ar tai tiesiog vienas iš raidos etapų, ar depresija. Kartais tėvai pradeda nerimauti, dėlto, kad vaiko elgesys pasikeitė arba mokytojai gali užsiimti, kad vaikas pasikeitė. Tokiu atveju, jei apsilankius pas gydytoją nerandama jokių fizinių sutrikimų, rekomenduojama vaiką nuvesti pas vaikų psichinės sveikatos specialistą. Daugelis lėtinių nuotaikos sutrikimų (vienas iš jų yra depresija) prasideda kaip padidėjęs nerimas vaikystėje.

 

Kaip depresija veikia paauglius? Paauglystė gali būti labai sudėtinga. Paaugliai formuoja savo tapatybę atskirai nuo tėvų, susiduria su lyties problemomis ir seksualumu, turi priimti nepriklausomus sprendimus pirmą kartą gyvenime. Retkarčiais pasitaikantys nuotaikų pokyčiai yra normalu, tačiau depresija – visai kas kita. Paaugliai gali būti blogos nuotaikos, nenorėti eiti į mokyklą, būti negatyvūs ir labai dirglūs, jaustis nesuprasti. Paaugliai, kenčiantys nuo depresijos, paprastai kenčia ir nuo padidėjusio nerimo, valgymo sutrikimų, piktnaudžiauja svaiginančiomis medžiagomis. Jie taip pat patenka į padidintos savižudybių rizikos grupę.

 

Kaip depresija veikia pagyvenusius asmenis? Ilgą laiką trunkanti depresija nėra normali senstančio žmogaus būklė. Daugelis suaugusių asmenų yra patenkinti savo gyvenimu, nepaisant ligų ir fizinių problemų. Tačiau pagyvenusiems žmonėms depresiją atpažinti gali būti sunkiau, nes jiems pasireiškia kitokie, mažiau akivaizdūs simptomai. Kartais depresija sergantis pagyvenęs žmogus gali atrodyti labai pavargęs, prastai miegoti, būti piktas ir dirglus. Sumišimas ir dėmesio sutrikimai, rodantys depresiją, taip pat gali būti Alzheimerio arba kitų smegenų sutrikimų simptomai. Pagyvenę asmenys gali sirgti širdies ligomis, insultu, vėžiu, kas taip pat sukelia depresijos simptomus. Kartais sielvartą gali būti sunku atskirti nuo depresijos. Didelis sielvartas, praradus brangų asmenį, yra normali reakcija, kurios dažniausiai nereikia specialiai gydyti. Tačiau sielvartas, kuris trunka labai ilgai, gali išduoti depresiją, kurią reikia nedelsiant pradėti gydyti.