Vis daugiau moterų suvokia, kiek mažai joms reikia ir kokia toksiška gali būti grožio pramonė. Apriboja nebūtinų produktų naudojimą, kad sumažintų vartotojišką pirkimą ir apsaugotų aplinką nuo taršos. Formuojasi nauja estetikos samprata, orientuota į nagų gerovę.

 

Priverstinis grožisHands,And,Nails,Of,Young,Woman,Receiving,Oil,Massage,By

 

Įmantri dailė, gelinis lakavimas, nagų priauginimas – manikiūro salonai vilioja pasigražinti. Vienas madas negailestingai greitai keičia kitos, todėl moteriškame kolektyve tvyro įtampa neatsilikti nuo to, kas populiaru. Socialiniuose tinkluose nuomonės formuotojos reklamuoja, ką galima pasidaryti namuose. Spygliai, tamsoje švytintys nagai, marmuro raštai su priklijuotais perlais – tik maža dalis pasiūlos, prieinamos internetinėse parduotuvėse. Pageidaujant ant nagų nugula vaikino ar mylimo šuniuko nuotrauka, net Salvadoro Dali reprodukcija. Daugybė dailiosios lyties atstovių dalyvauja grožio varžybose ir konkuruoja, kurios manikiūras – prabangesnis, įdomesnis, novatoriškesnis.

 

Lenktynės be taisyklių vargina. Vis daugiau moterų skundžiasi pavargusios nuo spaudimo reguliariai atlikti procedūras, gaišti laiką ir švaistyti pinigus. Šimto eurų sąskaita vaizdingai patvirtina, kad grožis reikalauja aukų. Atsiranda abejojančių, ar lakas ir ilgalaikės gelinės technologijos nekenkia sveikatai. Nejaugi neužtenka, kad nagai būtų tvarkingai apkirpti ir švarūs? Pasaulinės statistikos duomenimis, nagų kosmetikos pardavimai didėja ne taip sparčiai, kaip prieš 10 metų.

 

„Moterys seka tendencijas, tačiau palaipsniui grįžta prie tradicinių tonų, nesudėtingo prancūziško manikiūro arba tiesiog skaidraus lako. Visada aktualios neutralios spalvos – kūno rusva, rožinė, net pomidorų raudona. Ateityje sulauksime vis daugiau paprastų dailės variacijų, kurioms atlikti nereikia daug laiko. Gyvename sąmoningo vartojimo eroje, kai žmonės nori žinoti, kokia naudojamų produktų sudėtis, ar ingredientai nekenkia sveikatai ir aplinkai“, – teigia garsenybių manikiūrininkė Hanna Mazza.

 

Lemtingas lūžis

 

Pandemija privertė ne tik sulėtinti gyvenimo tempą, bet ir išmokė pasirūpinti savimi. „Sudėtingu laikotarpiu, kai užsidarė salonai, moterys prižiūrėjo nagus savarankiškai. Socialiniame burbule nebuvo reikalo puoštis ir puikuotis. Situacija leido suprasti, kad daugeliui manikiūras nėra būtinybė gerai savijautai. Natūrali išvaizda tapo prioritetu net pasibaigus pandemijai. Ši tendencija stiprėja kaip nuo kalno paridenta sniego gniūžtė“, – pasakoja H. Mazza. Atsisakius lakavimo po kelių mėnesių galima pastebėti, kad rankos atrodo jaunesnės ir sveikesnės. Gerėja ne tik nagų plokštelių, bet ir odos būklė.

 

Remiantis antimanikiūro tendencijomis, užtenka nagus apkirpti, nupoliruoti iki blizgesio ir patepti aliejumi. Šio judėjimo pionierė, prekės ženklo įkūrėja Suzanne Shade teigia, jog moterų, kurioms iš tiesų patinka lankytis salonuose ir daryti manikiūrą, procentas nėra didelis. Dažniausiai varžo nusistovėję stereotipai ir visuomenės įpročiai, kad būtina puoselėti grožį. Leidus sau būti savimi, primesti standartai netenka prasmės.

 

Vienas išskirtinių natūralumo požymių – nepaliestos odelės. Dirbant įprastais metodais, kutikulės atitraukiamos arba nukerpamos. Tai niekada nebuvo nekalta praktika, nes atveria vartus infekcijai. Kitas antimanikiūro šalininkių tikslas – atsisakyti lako, kurio sudėtyje esančios medžiagos sukelia vėžį, persileidimą, vaisiaus vystymosi sutrikimų ir kitą reprodukcijos disfunkciją. Neuždengus nago plokštelės spalvotomis priemonėmis galima laiku pastebėti pokyčius, kurie išduoda sunkias sistemines ligas.

 

„Pabaiga yra tam tikra pradžia. Grožio salonai ir gamintojai persiorientuoja pagal paklausą. Stebimas didžiulis susidomėjimas ne nagų kosmetika, o priežiūros produktais. Pasitelkus socialinius tinklus vartotojai įsukami į tą pačią rinkodaros karuselę, tik vietoj lako reklamuojami aliejai ir kremai“, – pastebi H. Mazza.

 

Slaptas žudikas

 

Naujausias tyrimas, paskelbtas mokslo žurnale „Nature Communications“, verčia susimąstyti apie neigiamą tam tikrų grožio procedūrų poveikį. San Diego universiteto (JAV) mokslininkai perspėja, kad nagų lempos, kurios pagreitina lako išdžiūvimą, gali sukelti ląstelių DNR pažeidimus ir vėžį. Aparatai yra tarsi miniatiūrinės saulės vonios rankoms ir sukelia dirbtinį įdegį. Ultravioletiniai spinduliai prasiskverbia giliai į odą, pavyzdžiui, nagų lempų šviesa sklinda nuo 340 iki 395, soliariumų – nuo 280 iki 400 nanometrų.

 

Poveikio intensyvumas kelia susirūpinimą dermatologams. „Per trumpą laiką nagai ir oda gauna ultravioletinių spindulių dozę, atitinkančią 8 val. saulėje. Padidėja pigmentacijos, senatvinių procesų rizika“, – perspėja dr. Julia Curtis iš Jutos universiteto. Vienas iš būdų išvengti žalos – nelakuoti nagų ar bent nesinaudoti lempomis. Tačiau pasaulyje, kuriame laikas kainuoja pinigus, neapsimoka laukti, kol savaime išdžius visi dvidešimt pirštų. „Moteris sunku motyvuoti. DNR mutacijos skamba neapibrėžtai ir miglotai. Tik argumentas apie ankstyvą rankų odos senėjimą ir raukšles skatina teptis apsauginiu kremu su SPF prieš einant į saloną“, – paplitusius įpročius atskleidžia dr. J. Curtis.

 

Mokslininkai tiria nerimą keliančias tendencijas, kad tam tikriems asmenims gelis ir akrilas sukelia alergijas, galinčias pakeisti gyvenimą. „Jei gelinis lakas nėra pakankamai sukietėjęs, metakrilatų gali nutekėti ant odos ir sudirginti. Dažnai kreipiasi pacienčių, kurioms alerginis kontaktinis dermatitas pasireiškė po manikiūro ar pedikiūro. Būdingas paraudimas, bėrimas, odos lupimasis apie nagus. Kartais pasireiškia akių vokų dermatitas, nes moterys trina akis“, – vardina amerikiečių dermatologė. Dr. J. Curtis įspėja, jog žmogus gali tapti jautrus visoms medžiagoms, kurių sudėtyje yra akrilatų. Sumažėja gydymo galimybės, pavyzdžiui, negalima atlikti sąnarių endoprotezavimo operacijų, vartoti kai kurių vaistų, tarp jų ir nuo diabeto. Dėl trumpalaikės naudos atrodyti gražiai neverta aukoti sveikatos.

 

Tamsioji manikiūro pusė

 

Riziką sveikatai didina ne tik cheminės medžiagos, bet ir nagų ilgis. COVID-19 pandemija įrodė, kaip mikrobai plinta per rankas nesilaikant asmeninės higienos. Nors karantino sunkumai – praeityje, aplinkoje knibžda patogenų, tokių kaip žarnyno lazdelės, salmonelės, gripo ir rotavirusai, kirmėlių kiaušinėliai. Moterys, turinčios natūralius ilgus ar priaugintus nagus, lakuojančios tamsiai, patenka į didesnės rizikos grupę, nes sunku pašalinti nešvarumus.

 

„Jei bakterijos įsitaisė giliai po nagu, jas galima lengvai pernešti ant veido odos ar į burną, bet kur prisilietus. Ne veltui ilgi nagai ir priauginimas draudžiamas tam tikrų profesijų atstovėms, kurioms svarbi rankų švara: slaugytojoms, gydytojoms, virėjoms, kosmetologėms“, – perspėja britų estetinė medicinos ekspertė dr. Elisabeth Dancey. Chirurgas prieš operaciją nušveičia nagus šepetėliu ir pamuilėmis, nusiplauna rankas vandeniu ir dezinfekuoja tirpalu. Tokiu pavyzdžiu turėtų sekti kiekviena ilgų nagų savininkė, tačiau daugelis neužtrunka prie kriauklės ilgiau nei 20 sek. Standartinio laiko neužtenka norint pašalinti visus nešvarumusǃ

 

„Optimalus nagų ilgis – iki piršto galiuko ar 0,5 mm virš jo. Trinant pagalvėlės viena į kitą ar į delną, minkšti audiniai atsitraukia nuo nago, patenka pamuilės ir vanduo. Jeigu plokštelės labai ilgos, neįmanoma pašalinti nešvarumų panagėse plaunant rankas įprastu būdu. Gelbėja tik nagų šepetėlis“, – tvirtina šeimos gydytojas dr. Chike‘as Emeagi iš Jungtinės Karalystės.

 

Kodėl sunku atsisakyti?

 

Šimtmečius įvairiose kultūrose ir žemynuose nagų tapyba buvo neatsiejama gražinimosi dalis. Senovės babiloniečiai sukūrė pirmą manikiūro rinkinį iš aukso. Kariai dažėsi prieš kovą, kad nustebintų priešus. Senovės egiptiečiai nardino pirštų galiukus į chną ir aukso dulkes. Panašūs metodai naudoti senovės Kinijoje. Vėliau Mingų dinastijos vyrai ir moterys puošė nagus mišiniu iš karšto vaško, natūralių dažų ir kiaušinio baltymo. Kathakali šokėjos Indijoje mauna ant pirštų metalinius antpirščius, kad rankų judesiais išraiškingiau perteiktų mudras.

 

Nagų puošyba atsirado Rytuose, tačiau šiuolaikinio lako pirmtakas – Vakarų kultūros išradimas. 1920-aisiais du amerikiečių verslininkai pradėjo eksperimentuoti su automobilių dažais. Remiantis Suzanne Shapiro knyga „Nails: The Story of the Modern Manicure“, pirmosios kosmetikos kompanijos, pardavinėjusios skystą rožinį nagų laką, buvo „Cutex“ ir „Glazo“. Nors reklamos įtikinėjo, kad produktas nekenkia, ankstyvosioms kompozicijoms naudotas didelis nitroceliuliozės kiekis. Tai potencialiai degi medžiaga, sukurta kaip sprogmuo karinei pramonei.

 

Nagų lakas atlieka ne tik puošybos, bet ir politinę funkciją. Manikiūras atspindi luomą, lytį, galią ir rasę. Štai europiečių moterų itin pamėgti ilgi priklijuojami ar priauginti nagai yra pirmykščių Afrikos genčių etninis motyvas. Manikiūras gali būti nepaklusnumo aktas. Irano moterys iki šiol naudoja estetiką kaip pasipriešinimo priespaudai įrankį. Neverbalinė komunikacija padeda tais atvejais, kai žodžiai nepasiekia tikslo.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė