Karštas vasaros oras yra vienas dalykas, o karščio bangos – visai kas kita. Panašiai kaip kitos gamtinės katastrofos, taip ir labai didelis karštis gali būti pražūtingas. Tokiomis dienomis (ir naktimis) svarbu ne tik teoriškai žinoti, bet ir praktiškai laikytis taisyklių, padėsiančių išvengti blogos savijautos ir net skaudžių nelaimių!

 

karstis

Kas yra karščio bangos?

 

Karščio banga laikomas užsitęsęs neįprastai aukštos temperatūros laikotarpis tam tikrame regione. Įdomu, kad nėra apibrėžta, kokia tuomet turėtų būti temperatūra lauke. Tam, kad karštis būtų laikomas karščio banga, temperatūra turi būti aukštesnė negu istorinis vidurkis toje vietoje. Karščio banga paprastai trunka dvi ar daugiau dienų, o temperatūra būna apie 10 laipsnių didesnė nei vidutinė.

 

Karščio bangos nutinka, kai oras yra tarsi įstrigęs vienoje vietoje, todėl mes tada jaučiamės lyg keptume orkaitėje! Paprastai karščio bangų kaltininkas yra aukšto slėgio sistema, kuri nukreipia orą žemyn. Ši jėga neleidžia orui pakilti į viršų. Nusileidęs į apačią oras veikia kaip kepurė: sulaiko šiltą orą vienoje vietoje, o jeigu oras nekyla, nėra lietaus ir nieko kito, kas padėtų išvengti karšto oro, karštis ilgainiui tik didėja.

 

Maži vaikai, ligoniai, vyresnio amžiaus piliečiai yra jautresni dideliam karščiui, todėl dažniau nuo jo nukenčia. Tačiau karštis gali pakenkti bet kam, jeigu nebus saugomasi arba tiesiog rimtai nežiūrint į didelio karščio keliamus pavojus.

 

Ekstremalus šaltis taip pat labai pavojingas, bet ekstremaliai aukšta temperatūra – dar pavojingesnė, nes, jeigu nesilaikoma atsargumo priemonių, grėsmė gyvybei kyla labai staiga ir netikėtai. Pasaulyje pastebima tendencija, kad pastaraisiais metais nuo per didelio karščio mirė daugiau žmonių negu nuo kitų oro ekstremumų, įskaitant potvynius.

 

10 trumpų patarimų, kaip išgyventi didelį karštį:

 

  • Gerti daug vandens ir kitų skysčių. Jeigu karštomis dienomis reikės daug laiko praleisti lauke, tai rekomenduojama rprieš išeinant į lauką išgerti 450 ml skysčių, po to gerti po 60 – 200 ml nealkoholinių skysčių kas 15 – 20 min.

 

  • Vengti dehidratuojančių skysčių. Alkoholis, kava, arbata, gaivieji gėrimai gali labiau pakenkti nei padėti.

 

  • Dėvėti apsauginius drabužius. Lengvi, šviesių spalvų ir laisvi drabužiai apsaugo nuo perkaitimo. Pajutus, kad drabužiai permirko prakaitu, reikėtų iš karto persirengti sausu drabužių komplektu.

 

  • Sulėtinti tempą. Ne tik lėčiau dirbti, bet ir sulėtinti ėjimo tempą. Žinoti savo ribas ir tai, kokiame karštyje vis dar sugebate dirbti, o kada reiktų pasitraukti į pavėsį ir pailsėti.

 

  • Reguliariai daryti pertraukėles. Pertraukų metu rekomenduojama ilsėtis pavėsyje, patalpose, kuriose veikia oro kondicionierius, atsigaivinti vandenyje.

 

  • Naudoti šlapią rankšluostį. Reguliariai juo nusišluostyti veidą ir kaklą.

 

  • Išvengti nudegimų saulėje. Būnant lauke naudoti apsaugines priemones nuo saulės ir dėvėti kepurę ar skrybėlę nuo saulės.

 

  • Pajutus pirmuosius perkaitimo simptomus nedelsiant reaguoti. Žinoti, kokie simptomai išduoda perkaitimą, šilumos smūgį ir stebėti, ar šie simptomai nepasireiškia tiek jums patiems, tiek žmonėms, su kuriais kartu dirbate ar leidžiate laiką.

 

  • Vengti tiesioginių saulės spindulių. Jei įmanoma, rekomenduojama susirasti pavėsį ar kitokią priedandą nuo saulės.

 

  • Valgyti mažesnėmis porcijomis. Rekomenduojama valgyti daugiau vaisių, turinčių dietinių skaidulų ir natūralių sulčių. Vengti maisto produktų, kuriuose yra daug baltymų.