Atopinis dermatitas – lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingas odos išsausėjimas, bėrimas, varginantis niežulys. Šie nemalonūs simptomai kamuoja net iki ketvirtadalio vaikų ir kūdikių. Nors visiškai išgydyti atopinio dermatito neįmanoma, galima palengvinti būklę.

 

Atsiranda patiems mažiausiemsEczema,Or,Red,Rash,On,Kids,Legs.,Atopic,Dermatitis,Close

 

Atopiniu dermatitu dažniausiai suserga vaikai iki metukų, vyresni – rečiau. Po 5-jo gimtadienio susirgti atopiniu dermatitu tikimybė visai maža. Ilgamečiai stebėjimai rodo, kad dauguma vaikų atopinį dermatitą išauga iki 2-ojo gimtadienio, kitiems su šia liga tenka gyventi visą likusį gyvenimą. Tačiau su laiku simptomai lengvėja ir pasireiškia rečiau.

 

Atopinis dermatitas – lėtinė odos liga, tad jai būdingi paūmėjimai ir pagerėjimai, vadinami remisijomis. Daugelis mamų atkreipia dėmesį, kad simptomus padeda sumažinti buvimas saulėje.

 

Lemia ne viena priežastis

 

Pasak medikų, atopinis dermatitas išsivysto dėl paveldimo polinkio ir aplinkos veiksnių sąveikos. Pastebėta, kad dažniau serga žmonės, kurių šeimos nariai irgi serga odos ligomis arba alergiški. Svarbūs veiksniai – sutrikusi odos barjero funkcija ir imuninės sistemos disbalansas. Viršutinis odos sluoksnis įprastai saugo nuo aplinkos dirgiklių, alergenų, bakterijų, neleidžia netekti per daug drėgmės. Sergant atopiniu dermatitu, odos barjeras tampa silpnesnis, ji pasidaro sausesnė, lengviau sudirgsta, jautresnė išorės poveikiui. Sykiu imuninė sistema į aplinkos dirgiklius reaguoja perdėtai, sukeldama uždegimą ir niežėjimą.

 

Ligos simptomai pastebimi plika akimi

 

Kūdikystėje bėrimų dažniausiai atsiranda ant skruostų, kaktos, galvos odos, taip pat rankų ir kojų. Būdingas pleiskanojimas, paraudimas ir šlapiavimas. Vyresniems vaikams sausų, rausvų, su įtrūkimais ir intensyviai niežtinčių bėrimųpasitaiko alkūnių linkiuose, kelių užpakalinėje pusėje, kakle, riešų vidinėse pusėse, aplink čiurnas ar veide aplink burną ir akis. Ilgainiui, dažnai kartojantis bėrimams, oda tose srityse tampa storesnė, patamsėja, gali atsirasti randelių, nes intensyviai kasant susidaro žaizdelių.

 

Būtent niežėjimas – vienas įkyriausių simptomų, dažnai sustiprėjantis naktį, todėl mažyliai prastai miega. Niežulys skatina kasyti odą, tai dar labiau pažeidžia odos barjerą, gali sukelti uždegimą.

 

Gali padidinti riziką

 

Vienas svarbiausių rizikos veiksnių – paveldimumas: jei vienas arba abu tėvai serga atopiniu dermatitu, astma, alerginiu rinitu, itin padidėja tikimybė vaikui susirgti atominiu dermatitu.Jei pats vaikas kenčia nuo alerginio rinito, maistinės alergijos ar astmos, rizika irgi išauga.

 

Atopinio dermatito paūmėjimą gali paskatinti prakaitavimas, emocinis stresas, nusilpęs imunitetas. Verta įsidėmėti, kad nemažiau reikšmingi yra aplinkos veiksniai: staigūs temperatūros pokyčiai, prausimosi priemonės, šiurkštūs, vilnoniai arba sintetiniai audiniai. Neigiamos įtakos gali turėti padidėjusi oro tarša, dulkės, sausesnis oras, gyvūnų kailis ar plunksnos, cigarečių dūmai, sintetinių priedų turintis maistas.

 

Suvaldyti ligą

 

Atopinį dermatitą galima kontroliuoti, taip pagerinant mažylio gyvenimo kokybę. Net esant remisijai, kai simptomai minimalūs arba visiškai išnyksta, svarbu tęsti gydymą ir odos priežiūrą siekiant išvengti paūmėjimų.

 

Svarbiausios priemonės gydant atopinį dermatitą – drėkinamieji kremai, vadinami emolientais. Jie padeda atkurti odos barjerą ir sumažinti sausumą. Šiais kremais ligos pažeistą odą reikia tepti kasdien. Esant ligos paūmėjimams, specialistai pataria vartoti ir priešuždegiminių vaistų, padedančių sumažinti intensyvų odos uždegimą. Kai kuriems pacientams skiriama siauro spektro ultravioletinių spindulių terapija (fototerapija), kuri padeda sukontroliuoti uždegiminius procesus odoje. Dėl gydomojo UV spindulių poveikio atopinę odą rekomenduojama dažniau laikyti atvirą, ypač vasarą laiką leidžiant lauke.

 

Maži, bet svarbūs pokyčiai

 

Jei kūdikiui ar vaikui nustatytas atopinis dermatitas, reikėtų koreguoti gyvenseną, namų ruošą ir kai kuriuos įpročius. Svarbiausia – reguliariai naudoti emolientus. Įprastas prausimosi priemones pakeisti hipoalerginėmis, pritaikytomis jautresnei mažylio odai. Prausti šiltu, ne karštu vandeniu, nes gali sudirginti irišsausinti odą. Nedera ilgai mirkti vandenyje, geriau trumpas, nekarštas dušas. Šluostyti švelniu rankšluosčiu, netrinant, tik priglaudžiant, kad sugertų drėgmę. Iškart po prausimosi tepti odą emolientais, neleisti jai išsausėti. Rinktis natūralius, švelnaus audinio drabužius ir patalynę. Vengti per šiltai laikyti vaikutį, nes prakaitavimas gali paskatinti ligos paūmėjimą. Maitinti kuo natūralesniu, namuose ruoštu maistu, neduoti gerti sintetinių sulčių. Atkreipti dėmesį į valymo priemones – rinktis kuo palankesnes sveikatai. Vengti namuose kvepiančių žvakių ir kitų intensyvius kvapus skleidžiančių prietaisų. Namuose pakanka švaros ir gaivos kvapo, tad nepamirškite reguliariai vėdinti. Šildymo sezono metu naudoti oro drėkintuvus. Stenkitės laiku ir tinkamai atliepti vaiko poreikius, kad jis nepatirtų streso.

 

Autorė Laima Samulė