Dėmesio išlaikymas ir sąmoningas jo paskirstymas yra būtini žmogaus funkcionavimui tiek visuomenėje, tiek asmeniniame ar profesiniame gyvenime. Vis dėlto gebėjimas būti dėmesingiems nėra įgimta savybė – tai įgūdis, kurį reikia nuolat kryptingai lavinti. Sužinokime, kodėl dėmesys toks svarbus ir kokiais būdais galima jį gerinti.

 

Nebeišlaikome dėmesio?Hands,Holding,Human,Head,,Attention,Deficit,Hyperactivity,Disorder,,Adhd,Symptom,

 

Daugelis yra girdėjęs teiginį, kad šiais laikais žmogaus dėmesys trunka vos 8 sekundes – tiek pat, kiek ir auksinės žuvelės. Tačiau toks palyginimas klaidina: žmogaus dėmesingumas yra daug sudėtingesnis mechanizmas. Mūsų protas vienu metu geba aprėpti daugybę dalykų, kuriems reikia skirtingo lygmens dėmesio. Pavyzdžiui, vairuodami automobilį galime tuo pačiu metu klausytis muzikos ar įgarsintos knygos, bendrauti su keleiviu, planuoti sustojimus, galvoti apie maistą, keisti važiavimo kryptį ar greitį, stebėti kitus eismo dalyvius, net žaisti su vaikais – ir visa tai dėmesingai apdorojame.

 

Kasdienybėje vis daugėjant technologijų esame priversti dalyti dėmesį tarp kelių ekranų, pranešimų, užduočių ir pokalbių. Tai rodo, kad žmogaus dėmesys kartu su civilizacijos pažanga taip pat evoliucionuoja. Ši raida turi ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Viena vertus, tapome gerokai produktyvesni nei mūsų protėviai. Kita vertus, vis rečiau turime galimybę susitelkti tik į vieną veiklą. Jei tai darbas ar pareiga – nuostolis galbūt nedidelis. Tačiau kai negalime visiškai įsitraukti į bendravimą su mylimais žmonėmis, širdžiai mielą veiklą ar net tikrą poilsį – pradedame skriausti patys save.

 

Santykių pagrindas

 

Dėmesio rodymas kitam žmogui – bene svarbiausia sąlyga norint kurti ir puoselėti artimus santykius. Dėmesingumas gali reikštis įvairiai: nuo trumpų žinučių ar pokalbio telefonu iki bendrų pramogų ar kelionių. Tai ir šilti žodžiai, netikėtos staigmenos, dovanos, rūpestis, pagalba ar slauga – visa tai, kas leidžia jaustis matomam ir svarbiam. Dažnai dėmesio trūksta santykių pradžioje, kai norime sužavėti patikusį žmogų, įsitvirtinti jo gyvenime. Tačiau pasiekus šį tikslą dėmesys dažnai pradeda blėsti. Vieni žmonės su tuo susitaiko, kiti nusivilia ar pradeda tolti – galiausiai poros pasuka skirtingais keliais arba kreipiasi į santykių specialistus, kad atkurtų artumą ir dėmesingumą vienas kitam.

 

Svarbu suprasti, kad dėmesys būtinas ne tik romantiniuose, bet ir visuose kituose santykiuose. Jei neskiriame dėmesio tėvams, seneliams ar draugams, artumo su jais taip pat neliks. Vis dėlto verta įsivertinti, ar pastangos nėra vienpusės. Ne viena draugystė ar net giminystės ryšiais grįstas santykis nutrūksta būtent todėl, kad visą iniciatyvą rodo tik vienas žmogus. Tokie ryšiai ilgainiui išsekina. Psichologai pataria: jei jaučiame, kad visada tik jūs palaikote ryšį, pabandykite ir kuriam laikui sustoti. Pažiūrėkite, ar kitas žmogus perima iniciatyvą. Jei ne, pagalvokite, ar verta eikvoti savo laiką ir energiją santykiui, kuris iš esmės palaikomas tik jūsų pastangomis.

 

Dėmesio sau svarba

 

Saviugdos specialistai pabrėžia, kad svarbu puoselėti santykius ne tik su kitais, bet ir savimi. Tai reiškia, kad turite sąmoningai skirti sau dėmesio. Į save nukreiptas dėmesys gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau jo pagrindas – asmeninių poreikių atliepimas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo savaime suprantama, kad privalote rūpintis savimi, tačiau realybėje asmeniniai poreikiai neretai nustumiami į antrą ar trečią planą – po artimųjų, darbo, buities rūpesčių. Visgi dėmesys sau būtinas, nes jis tiesiogiai susijęs su fizine ir psichoemocine gerove. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, darbo ir poilsio balansas, grožio ritualai – visa tai dalykai, kurių niekas kitas už jus neatliks.

 

Dėmesys sau apima ir atsakingą laiko planavimą, kad dienoje liktų vietos ne tik pareigoms, bet ir malonumams. Tai ir rūpestis sveikata: jei jaučiate skausmą ar nerimą, neverta delsti – reikia pasitikrinti. Kartais savęs ignoravimas pridengiamas tariamu nesavanaudiškumu ar rūpesčiu kitais. Tačiau jei dėl pervargimo ar neprižiūrėtos sveikatos patys susergate, naštą neišvengiamai užkraunate tiems žmonėms, kuriuos labiausiai norėjote apsaugoti. Todėl rūpindamiesi savimi iš tiesų rūpinatės ir savo artimaisiais.

 

Dėmesio stoka lemia ligas?

 

Vaikų savijauta, sveikata ir net intelektiniai gebėjimai labai priklauso nuo jiems skiriamo dėmesio. Kuo vaikas jaunesnis, tuo daugiau dėmesio jam reikia, nes jis dar negali savarankiškai pasirūpinti savo poreikiais ir jaučiasi nesaugus būdamas vienas. Kuo daugiau dėmesio vaikui skiri artimiausi žmonės, tuo saugiau jis jaučiasi ir laisviau pažįsta pasaulį. Štai dėmesio stoka gali sukelti nerimą, irzlumą, įtampą, o kai kuriais atvejais ir psichosomatinius simptomus, pavyzdžiui, pilvo ar galvos skausmus, virškinimo bei miego sutrikimus. Kai mažylis supranta, kad sirgdamas gaus daugiau dėmesio, jis gali pasąmoningai prisikviesti ne tik dažnesnius peršalimus, bet ir rimtesnių ligų.

 

Vaiko raidos specialistai pabrėžia, kad dėmesio ir bendravimo su tėvais stoka tiesiogiai veikia kalbos raidą. Jei mažai bendraujama su vaiku, jis gali vėliau pradėti kalbėti, lėčiau plėsti žodyną. Trimečio, su kuriuo sunku susikalbėti, ateityje gali laukti sunkumai mokykloje. Logopedai įspėja, kad vėluojanti kalbos raida dažnai lemia skaitymo, rašymo bei kitų mokymosi įgūdžių sunkumus, nes kalba reikalinga ne tik per lietuvių kalbos pamokas, bet ir sprendžiant matematinius uždavinius ar suprantant instrukcijas.

 

Perdėtas dėmesio siekimas

 

Žmogaus noras būti pastebėtam, jaustis svarbiam ir mylimam yra instinktyvus. Kiekvienas to siekiame bent jau iš artimiausios aplinkos. Problema kyla tada, kai dėmesio siekimas tampa perdėtas: visa apimantis, manipuliatyvus, pasyviai agresyvus. Tokiu atveju aplinkiniai jaučiasi nejaukiai, juos paima svetimos gėdos jausmas ar susierzinimas. Ilgainiui toks elgesys gali atstumti net artimiausius žmones ir pakenkti asmeniniams bei profesiniams santykiams.

 

Perdėtas dėmesio troškimas gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms. Tikriausiai daugeliui teko matyti parduotuvėje ant grindų besivartantį vaiką, garsiai reikalaujantį norimo daikto. Suaugusieji irgi neretai siekia dėmesio, tik jų elgesio formos tampa subtilesnės: nuolatinis skundimasis, demonstratyvus elgesys, provokuojančios kalbos ar pernelyg dažnas savęs išaukštinimas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vienas šiuolaikinių dėmesio siekimo veiksnių – socialiniai tinklai. Jie suteikia galimybę būti pastebėtam milijonų žmonių visame pasaulyje. Dėl to nemažai žmonių ryžtasi padaryti ar pasakyti bet ką, kad tik pelnytų trumpalaikį pripažinimą. Pernelyg didelis susikoncentravimas į socialinius tinklus – nuolatinis reakcijų tikrinimas, peržiūrų skaičiavimas, poreikis publikuoti vis naują turinį – gali būti įspėjamasis ženklas, kad žmogui dėmesys tampa per daug svarbus.

 

Dėmesio alkį gali lemti psichikos sutrikimai

 

Pasak psichologų, perdėtas dėmesio siekimas gali kilti dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir psichikos sveikatos bei asmenybės sutrikimų. Tokiais atvejais žmogui tampa sunku funkcionuoti kaip visaverčiam visuomenės nariui, nes siekdamas dėmesio jis gali peržengti moralines, vertybines ar net teisines ribas.Kai kurie asmenys, siekdami būti pastebėti, pasirenka ekstremalias, pavojingas priemones, pavyzdžiui, tampa žinomais nusikaltėliais, rizikuoja savo gyvybe atlikdami triukus ant dangoraižių be jokios apsaugos ar elgiasi kitaip nutrūktgalviškai. Viena pavojingiausių dėmesio siekimo formų – Miunhauzeno sindromas. Tai psichikos sutrikimas, kai žmogus tyčia sukelia ar imituoja ligą sau arba artimajam, kad iš aplinkinių sulauktų užuojautos, rūpesčio ar dėmesio. Bene garsiausias šio sutrikimo atvejis – JAV išgarsėjusi Gypsy Blanchard istorija. Ilgus metus mergina buvo verčiama apsimesti sunkiai sergančia, o jos mama gaudavo iš to įvairių lengvatų ir visuomenės dėmesio. Galiausiai Gypsy, neapsikentusi „ligonės kalėjimo“, suorganizavo motinos nužudymą. Esant psichikos ar asmenybės sutrikimams būtina profesionali pagalba. Tik psichologai ar psichiatrai gali nustatyti elgesio priežastis ir parinkti tinkamiausią gydymą, kad būtų saugus ne tik dėmesio siekiantis asmuo, bet ir visuomenė.

 

Emocinis dėmesio siekimas

 

Dažniau perdėtą dėmesio siekimą lemia ne psichikos sutrikimai, o išoriniai veiksniai ir jų nulemta emocinė būklė. Pavyzdžiui, jei tėvai vaikui neskiria pakankamai dėmesio, neišklauso, ignoruoja jo jausmus ar poreikius, vaikasgali pradėti ieškoti būdų būti pastebėtas – dažniausiai nepriimtinais elgesio modeliais. Tai gali pasireikšti isterijomis viešose vietose, daiktų laužymu, agresija prieš brolius, seseris ar net pačius tėvus. Vėliau toks vaikas neretai ima netinkamai elgtis ugdymo įstaigoje – siekia dėmesio per blogą elgesį, nepaklusnumą, smurtą ar blogus pažymius. Kartais tai perauga ir į mažus nusikaltimus, pavyzdžiui, vagystes iš parduotuvių.

 

Tėvams svarbu žinoti, kad ignoruojant vaiko ar paauglio emocinius poreikius – būti matomam, girdimam, suprastam ir mylimam – gali kilti rimtų pavojų jo emocinei sveikatai ir net gyvybei. Tokie vaikai patenka į didesnę rizikos grupę: jiems dažniau pasireiškia savęs žalojimo, svaiginimosi ar net savižudybės grėsmė. Dar viena ilgalaikė pasekmė – nutrūkęs tėvų ir vaikų emocinis ryšys. Vaikystėje ir paauglystėje dėmesio nesulaukę vaikai suaugę neretai nusprendžia nebekovoti dėl tėvų meilės ar dėmesio. Taip atsiranda atstumas: girdime liūdnas istorijas, kai suaugę vaikai su tėvais bendrauja tik per didžiąsias šventes, o į kasdienį gyvenimą jų neįsileidžia.

 

Kaip lavinti dėmesingumą?

 

Susitelkite į vieną užduotį. Stenkitės vienu metu atlikti vieną veiklą ir neieškokite papildomų dirgiklių. Pavyzdžiui, gamindami maistą nežiūrėkite serialų, dirbdami neperšokite nuo vieno darbo prie kito. Daugiaveika kelia įtampą ir dažnailemia prastesnius rezultatus.

 

Sąmoningai stebėkite aplinką. Dėmesį lavinti padeda gamtos vaizdų stebėjimas: įsižiūrėkite į medžio lają, tyrinėkite augalų margumą, sekite tekančio vandens judėjimą ar žvilgsniu šokinėkite per banguojančią jūrą. Galima stebėti ir praeivius ar pravažiuojančius automobilius.

 

Užsiimkite kvėpavimo praktikomis, meditacija. Tai ne tik lavina dėmesį, bet ir ramina. Susitelkite į savo kvėpavimą ir bent keliolika minučių neįsileiskite jokių pašalinių minčių. Jei mintys nuklysta, švelniai grįžkite prie kvėpavimo arba pradėkite skaičiuoti iš naujo.

 

Atlikite technologijų „detoksą“. Labiausiai dėmesį blaško iš rankų nepaleidžiamas telefonas. Sąmoningai darykite pertraukas – padėkite telefoną į šalį valgydami, ilsėdamiesi ar bendraudami su kitais žmonėmis.

 

Užsiimkite rankdarbiais. Bet kokia susikaupimo reikalaujanti maloni veikla padeda lavinti dėmesį. Jei nepatinka megzti, rinkitės piešimą, drožinėjimą, konstravimą, sodininkystę ar kitus kūrybinius užsiėmimus.

 

Skaitykite turiningą literatūrą.Grožinė ar mokslinė literatūra reikalauja daugiau susitelkimo nei naujienų srautas. Toks skaitymas ugdo vaizduotę, kritinį mąstymą ir dėmesio išlaikymą.

 

Autorė Laima Samulė