Vaikui susirgus sutrinka visos šeimos ritmas, o namuose apsigyvena nerimas. Deja, pasitaiko, kad kai kurie mažieji kone ištisai serga. Pasak medikų, pasikartojantys negalavimai gali rodyti nusilpusį imunitetą arba organizme tūnančią infekciją. Kaip atskirti ir efektyviai padėti?

 

InfekcijosMom,,Sick,Girl,And,Blowing,Nose,In,Home,,Virus,And

 

Užkrečiamosios infekcinės ligos sukeliamos virusų, bakterijų, grybelių arba parazitų. Dažniausiai vaikai serga virusinėmis peršalimo, kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos ligomis. Peršalimo ir virškinimo sistemos ligos ypač būdingos ikimokyklinio amžiaus mažyliams dėl nepakankamos higienos bei nesusiformavusios imuninės sistemos. Jei vaikui kartojasi peršalimo ir kvėpavimo takų ligos, neretai tai rodo, kad ši organizmo sistema genetiškai silpnesnė. Retsykiais tai gali būti lėtinės arba pasislėpusios (tiek virusinės, tiek bakterinės) infekcijos ženklas.

 

Vaikams dažnai pasitaiko lėtinis tonzilių uždegimas. Kai tonzilės virsta infekcijos židiniu, pasireiškia aukšta temperatūra (38–39 ºC), stiprus gerklės skausmas, kartais plintantis į ausis, padidėję skausmingi kaklo limfmazgiai, paraudusios, padidėjusios tonzilės, kai kada su pūlingomis apnašomis. Bakterinis tonzilitas, arba angina, efektyviai gydoma antibiotikais. Visgi retsykiais angina kartojasi net kelis sykius per metus, o tarp paūmėjimų pasireiškia neaiškus, ilgai nepraeinantis nedidelis karščiavimas, nuovargis. Į šiuos simptomus būtina atkreipti dėmesį, nes lėtinė infekcija tonzilėse gali turėti įtakos ir kitų organų veiklai – pasitaiko sąnarių skausmų, širdies permušimų, inkstų funkcijos sutrikimų. Jei susirgimai kartojasi nuolat ir jų nepavyksta išgydyti antibiotikais, rekomenduojama atlikti tonzilių šalinimo operaciją.

 

Pastebėti ženklus

 

Tai, kad vaiko organizme snaudžia infekcija, išduoda minėtas nuovargis, ilgai besitęsianti neaukšta temperatūra (apie 37 ºC). Svarbu atkreipti dėmesį, kad toji infekcija anksčiau ar vėliau vis tiek prabunda, tinkamai neišgydyta sugrįžta, kartojasi toje pat vietoje, kaip minėta angina, net po keletą sykių per metus. Organizmas pats parodo, kurioje vietoje yra problema, kam skirti daugiau dėmesio ir efektyviau gydyti. Tad svarbu sekti vaiko sveikatą, o jei kažkas kartojasi, nepraleisti pro akis.

 

Kai organizme tūno pasislėpusi infekcija, imunitetas dirba didesniu krūviu, todėl ilgainiui gali nusilpti. Tai lemia ne tik lėtinės infekcijos paūmėjimą, bet ir netrumpą sąrašą kitų negalavimų. Medikai ragina atkreipti dėmesį į pasilpusį vaiko imunitetą, nes situacija gali vis prastėti, gresia ne tik lėtinės, bet ir autoimuninės, net onkologinės ligos. Tad į bet kokį negalavimą reikėtų reaguoti ir užkirsti kelią.

 

Imuniteto treniruotės

 

Vienas pagrindinių silpno imuniteto požymių – dažnai pasikartojančios infekcijos, ypač peršalimo ligos. Tačiau svarbu žinoti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai jomis gali sirgti ir po dešimt kartų per metus. Verta įsisąmoninti, kad vaiko imunitetas nuolat treniruojamas, o kiekviena įveikta liga – kaip nubėgtas dar vienas maratono kilometras ar peršoktas barjeras. Jei tarp susirgimų vaikas jaučiasi gerai, guvus, nekarščiuoja, tuomet viskas gerai.

 

Nepamirškite, kad tik kartą įveikęs konkretų ligos sukėlėją imunitetas tiksliai žino, kaip jį nugalėti, kai šis vėl paklius į organizmą. Būtent todėl medikai pataria neskubėti malšinti temperatūros, duoti antibiotikų, kad nesugadintų imuniteto treniruočių. Ligą įveikęs imunitetas tampa stipresnis, o vaikais atsparesnis ligoms, sveikesnis. Tačiau pasitaiko, kad treniruočių per daug, jos pernelyg intensyvios, dar prisideda kitos aplinkybės (miego trūkumas, nepakankama mityba ar kt.). Tuomet imunitetas ne stiprinamas, bet alinamas.

 

Nusilpusio imuniteto ženklai

 

Lėtai gyjančios žaizdos – ženklas, kad imunitetas nėra stiprus.

 

Nuolatinis nuovargis ir silpnumas net po kokybiško miego susiję su nusilpusia imunine sistema. Tai rodo, kad organizmas turi mažiau energijos kovoti su patogenais ir palaikyti tinkamą veiklą.

 

Dažni virškinimo sutrikimai, tokie kaip pilvo skausmai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, gali rodyti, kad organizme trūksta gerųjų bakterijų, kurios padeda kovoti su infekcijomis.

 

Nors alergijos tiesiogiai nesusijusios su imuniteto susilpnėjimu, jų dažnumas ir intensyvumas gali rodyti, kad organizmas yra labiau pažeidžiamas. Nuolatinis čiaudulys, nosies užgulimas, ašarojančios akys ar odos reakcijos – signalai, kad imuninė sistema negeba tinkamai reaguoti į aplinkos veiksnius.

 

Prastėjanti plaukų, odos ir nagų būklė, ypač staigus, intensyvus plaukų slinkimas gali būti ženklas, kad organizmas susiduria su stresu arba imuninės sistemos problemomis. Kartais plaukų slinkimą gali lemti autoimuniniai sutrikimai, kurie rodo, kad imunitetas ne tik silpnas, bet ir veikia netinkamai.

 

Kaip stiprinti vaiko imunitetą?

 

Įvesti dienos režimą

 

Medikai pastebi, kad ligos vaikus dažniausiai užklumpa tada, kai iš esmės keičiasi dienos režimas. Po vasaros ar rudens atostogų, per kurias įpranta vėliau keltis, ilgiau naktinėti, nereguliariai maitintis, sugrįžus į mokyklos ar darželio režimą būna sunku – ima stigti miego valandų, todėl organizmas negali visiškai atsigauti, imunitetas silpsta ir kimba peršalimo ligos, įvairūs virusai.

 

Tam, kad vaikai būtų sveikesni, jiems būtina užtikrinti kokybišką miegą, iš viso 8–9 val. Ne mažiau svarbu kasdien panašiu laiku pavalgyti, nepraleisti pusryčių, nepamiršti gerti vandens, sveikai užkąsti tarp pagrindinių valgių.

 

Skatinti fizinį aktyvumą

 

Vaikams reikia kasdien po 2 val. bėgioti, žaisti sportinius žaidimus, važinėti dviračiu ar sportuoti namuose / sporto salėje / būrelyje. Sportas padeda vystytis raumenims ir kaulams, gerina laikyseną, suteikia ištvermės, energijos, stiprina imunitetą. Reguliariai mankštinantis gerėja širdies ir kraujagyslių sistema, suaktyvinama medžiagų apykaita, deguonies įsisavinimas. Aktyvus gyvenimo būdas skatina gamintis endorfinus – vadinamuosius laimės hormonus, kurie lemia gerą nuotaiką, mažina stresą ir antsvorio riziką.

 

Visavertiškai maitinti

 

Imunitetui be galo svarbi subalansuota mityba. Į meniu įtraukite kuo daugiau vaisių ir daržovių, pratinkite vaikus gerti užtektinai skysčių (vandens, vaistažolių arbatų). Nepamirškite, kad kuo maisto produktai mažiau apdoroti, tuo vertingesni, todėl daugiau gaminkite namuose, pasirinkite kuo daugiau maistinių medžiagų išsaugančius ruošimo būdus – virkite garuose, kepkite orkaitėje. Paisykite sezoniškumo, vaikams rudenį naudingiausi Lietuvoje augantys obuoliai, šilauogės, avietės, o ne iš tolimų kraštų atkeliavę vaisiai ir uogos.

 

Grūdinti

 

Kuo daugiau laiko vaikas leidžia lauke, tuo stipresnis jo imunitetas. Bent 2 val. per dieną reikia būti gryname ore: važinėti dviračiu, žaisti judrius žaidimus, eiti pasivaikščioti. Rytais prausti veidą šaltu vandeniu, maudytis po drungnu, bet ne karštu dušu. Grūdina baseino lankymas, pirtis.

 

Laikytis higienos

 

Skatinkite vaiką plautis rankas pasinaudojus tualetu, grįžus į namus, paglosčius gyvūną, prieš valgant. Pabrėžkite, kad nevalia naudotis tomis pačiomis gertuvėmis, indais ir įrankiais, valgyti to paties sumuštinio ar ledinuko su kitais vaikais.

 

Nepiktnaudžiauti vaistais

 

Anot specialistų, nereikėtų duoti vaikui antibiotikų ar temperatūrą mažinančių vaistų, kol ji nėra aukštesnė nei 38,5 ºC. Antibiotikai veikia bakterijas, o peršalimo ligas paprastai sukelia virusai. Jei vaikas karščiuoja, pirmiausia reikia atlikti kraujo tyrimus, kurie padės nustatyti, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija. Tik nustačius bakterinį uždegimą, galima skirti antibiotikų. Jei liga virusinė, leisti vaiko organizmui pačiam kovoti su įsibrovėliu.

 

Kuo čia dėtos emocijos?

 

Žmogaus fizinė ir psichoemocinė sveikata – viena su kita glaudžiai susijusios: jei vienoje vyksta neigiami pokyčiai, veikiama ir kita. Kai vaikai kamuojami streso, jie negali kokybiškai išsimiegoti, išskiriami streso hormonai trikdo virškinimo trakto veiklą, todėl organizmas ima silpti.

 

Tam, kad vaikai patirtų kuo mažiau streso, reikia užtikrinti jų dienos režimą, pratinti rytojui pasiruošti iš vakaro, kad ryte nereikėtų verstis per galvą. Neperkrauti daugybe skirtingų būrelių – pakanka vieno fizinio ir vieno intelektualinio, kūrybinio. Prieš miegą paklausyti pasakų ar raminančios muzikos.

 

Psichologai atkreipia dėmesį, kad vaikų sveikata (ypač pačių mažiausių) labai priklauso nuo emocinės būklės, atlieptų poreikių, deramo dėmesio. Pasąmoningai jausdami, kad dėmesio ir meilės gauna tik tada, kai serga, gali negaluoti kur kas dažniau. Taigi, dažniau kalbėkite su vaiku, klauskite, kaip jis jaučiasi, kokiomis nuotaikomis gyvena, apie ką svajoja, ko bijo. Skirkite laiko jį pažinti, palepinti. Leiskite jausti, kad yra mylimas, saugus ir vertinamas.

 

Įdomu

 
  • Mažylį nuo ligų pirmomis gyvenimo savaitėmis saugo įgimtas imunitetas, antikūnai, kuriuos perėmė iš mamos.
  • Didžiausiomis vaikų imuniteto krizėmis laikomi 5–6 gyvenimo mėnesiai, 2 ir 5–7 gyvenimo metai.
  • Imunitetas visiškai susiformuoja tik baigus bręsti – apie 18 metus.
  • Imunitetą silpnina pasikartojančios ligos, antibiotikų vartojimas.

 

Autorė Laima Samulė