Ankstukai – su kokiais iššūkiais susiduria medikai ir tėvai?

Per anksti gimus kūdikiui tėvai patiria šoką, o trapaus mažylio pirmos savaitės ir net mėnesiai tampa dideliu psichologiniu išbandymu. LSMU Neonatologijos klinikos vadovė prof. dr. Rasa Tamelienė ragina nepasiduoti neigiamoms emocijoms – dėl pažangių technologijų ir profesionalaus personalo dėka ankstukų išgyvenamumo procentas yra didelis.

Kiek ankstukų gimsta Lietuvoje? Visada žinomos priežastys, kodėl taip nutinka?

Pasaulyje per anksti gimsta 10 % vaikų, Lietuvoje daugybę metų ankstukų turime 5–6 % kasmet. Priežasčių, kodėl taip nutinka, gali būti įvairių, susijusių su mamos arba vaisiaus sveikata, kitomis aplinkybėmis. Rizikos faktoriai yra nėščiosios aukštas kraujospūdis, lėtinės ligos (cukrinis diabetas, širdies ligos, infekcijos ir kt.), labai jaunas arba vyresnis amžius; vaisiaus chromosominės ligos, apsigimimai, infekcijos; placentos atšoka ir kt. Tačiau dažnai tos priežastys lieka nežinomos. Jei kas nors pasakytų, ką daryti, kad visi vaikai gimtų išnešioti, tai būtų didelis mokslinis pasiekimas.

Koks per anksti gimusių kūdikių išgyvenamumas?

Priklauso nuo to, kokio neišnešiotumo naujagimis. Neišnešiotais laikomi 23–36 savaičių naujagimiai. Didieji išgyvena beveik visi, jei neturi su gyvybe nesuderinamų apsigimimų ar nesuserga. Patys mažiausieji patiria daug iššūkių, nes yra nebrandūs, todėl jų išgyvenamumas mažesnis. Žiūrint į situaciją nuo Lietuvos Nepriklausomybės pradžios, pačių mažiausių (mažiau nei 1 kg svorio) kūdikių išgyvendavo 10–15 %, dabar pavyksta išgelbėti 85–90 % – statistika apsivertė. Tai lėmė protingi sprendimai, tokie kaip regionalizacija, kai patys mažiausi neišnešioti kūdikiai gimsta didžiuosiuose Perinatologijos centruose, kur yra visa reikalinga aparatūra ir apmokytas, pasirengęs personalas.

Kaip priimamas per ankstyvas gimdymas, kur keliauja mažylis ir kaip jis prižiūrimas?

Remiantis regionalizacijos principu, visi jaunesni nei 34 savaičių kūdikiai turi gimti Perinatologijos centruose. Didžiausias toks centras yra Kauno klinikose ir apima 3/5 Lietuvos (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių zonas), kitas – Santaros klinikose (apima Vilniaus ir Panevėžio zonas). Jei mažylis pasibeldžia itin staiga ir mama nespėja atvykti į vieną Perinatologijos centrų, už jos gyvenamąją zoną atsakinga budinčio neonatologo brigada kitur gimusį ankstuką perveža į centrą. Į Perinatologijos centrą atvyksta ir mama arba visa šeima.

34–36 savaičių kūdikiai gali gimti ir antro B lygio ligoninėse – Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus ir Kauno ligoninėse, sėkmingai žįsti krūtį ir išvykti su tėvais namo. Jei yra komplikacijų ar ligų, pervežami į Perinatologijos centrą, kur skiriama priežiūra, atsižvelgiant į jų nebrandumą – jei labai nebrandūs, prireikia gydymo Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje.

Patiems mažiausiems dėl didelio nebrandumo iškart reikalingas gydymas Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, nes jiems reikia padėti kvėpuoti ir valgyti (dar nemoka čiulpti, žįsti, ryti), sukurti tam tikras drėgmės ir temperatūros sąlygas, todėl reikalingi modernūs inkubatoriai.

Kada ir kaip tėvai gali lankyti, maitinti, prižiūrėti mažylį?

Anksčiau pačių mažiausių naujagimių skyriai buvo uždari, tėvai galėjo ankstukus tik aplankyti. Dabar šie skyriai atviri, mes skatiname mamą ir visą šeimą likti ligoninėje, būti su vaiku. Didesni neišnešioti naujagimiai, jei leidžia būklė (nereikia gydymo ar tyrimo), būna su tėveliais gimdymo palatoje, o atėjus laikui su visa šeima išvažiuoja namo. Patiems mažiausiems būnant Intensyviosios terapijos skyriuje, tėvus taip pat skatiname likti ligoninėje (šiais metais atidarėme dvi palatas Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje), kur jie gali slaugyti vaikučius ištisą parą, juos maitinti, rūpintis, atlikti kitas tėvų pareigas, kol mažyliams taikomas reikalingas gydymas. Jei kūdikių būklė neleidžia būti palatose, tėvai skatinami su jais leisti kuo daugiau laiko, laikyti juos ant nuogos krūtinės, mokytis visų reikalingų įgūdžių, kaip slaugyti ir prižiūrėti mažylį. Taip ir tėvams ramiau, ir kūdikiai patiria mažiau streso, nesijaučia atskirti.

Kokios pagalbos ir medicininių procedūrų dažniausiai reikia neišnešiotiems kūdikiams?

Daugumai pačių mažiausių ankstukų reikia kvėpuojamosios terapijos – išlaikyti plaučius atvirus ir išsiplėtusius, kad galėtų vykti normali dujų apykaita. Jiems taikome teigiamo slėgio iškvėpimo gale terapiją arba didelės tėkmės kaniulių terapiją. Kai kuriais atvejais prireikia ir dirbtinės plaučių ventiliacijos. Kita dažna procedūra yra gyvybę palaikantis zondavimas – pieno pylimas tiesiai į skranduką, nes naujagimiai dar nemoka čiulpti ir ryti. Kai kuriems tokio maitinimo nepakanka, negali įsisavinti užtektinai maistinių medžiagų per virškinimo traktą, todėl papildomai taikomas maitinimas į veną. Labai svarbus tinkamos drėgmės ir šilumos palaikymas – jei mažylis atšals ir bus sausame ore, jo išgyvenamumo galimybės itin ribotos. Dar tikriname širdutę (ar atviras arterinis latakas), ar nėra kraujosruvų galvytėje, kaip vystosi akytės (ar nėra neišnešiotų naujagimių retinopatijos) ir kitus sveikatos rodiklius.

Kada per anksti gimęs kūdikis išleidžiamas namo? Kaip toliau sekama jo sveikata?

Namo ankstukai išvyksta tada, kai gydytojo ir slaugytojo komanda nusprendžia, kad ir vaikelis pasiruošęs, ir mama su tėčiu pasiruošę jį slaugyti namuose. Tai nutinka ne anksčiau nei 34 savaičių gestacijos, nes tuo metu subręsta kvėpavimo centras smegenyse, kad vaikutis nepamirštų kvėpuoti, nes iki tol visko gali atsitikti. Mažylis turi gebėti pats reguliuoti, išlaikyti kūno temperatūrą įprastoje aplinkoje; valgyti ir įsisavinti maistą; turi augti svoris; nebūti geltos ar kitų būklių, kurioms reikalingas gydymas.

Išleistas mažylis priskiriamas šeimos ar vaikų ligų gydytojui, kad toliau stebėtų jo sveikatą. Patys mažiausi kas tris mėnesius atvyksta į Perinatologijos centrą pas Atokiųjų baigčių stebėjimo komandą, nes su taip anksti gimusiais kūdikiais mažai susidūrusiems šeimos gydytojams gali būti sunku tinkamai įvertinti raidą. Perinatologijos centre kūdikį apžiūri gydytojas neonatologas, slaugytojas, kineziterapeutas, įvertina raidą, ar nereikia kokios pagalbos.

Itin anksti gimę kūdikiai raida pasiveja laiku gimusius?

Neišnešioti naujagimiai bendraamžius dažniausiai pasiveja per pirmuosius dvejus metus. Tačiau jų raidą vertiname pagal koreguotą amžių – žiūrime pagal tą laiką, kada naujagimis iš tiesų turėjo gimti. Jei gimė 36 savaičių, tai po keturių savaičių negali būti tokios pat raidos, kaip laiku gimusio mėnesio amžiaus kūdikio. Ankstukas šį raidos etapą pasieks dar po mėnesio. Jei neišnešiotas kūdikis neturi neurologinių ar kitų sutrikimų, per dvejus metus raida dažniausiai išsilygina.

Dėl per anksti gimusio kūdikio psichologiškai sunku tėvams. Ar jiems reikalinga psichologinė pagalba, tokia teikiama?

Taip, mūsų klinika jau daug metų turi įsteigusi psichologo etatą. Kiekvieno priešlaikinio gimdymo atveju tėvai konsultuojami psichologo, nusprendžiama bendru sutarimu, kaip dažnai bus teikiama psichologinė pagalba. Taip pat geri pagalbininkai yra per anksti gimusių vaikų tėveliai, kurie jau išvykę namo. Kaune turime organizaciją „Padedu augti“, kurios savanorės mamos apmokytos teikti psichologinę pagalbą. Kiekvieną savaitę jos atvyksta arbatos pertraukėlei ir teikia psichologinę paramą čia esantiems tėvams. Vilniuje tokią pagalbą Santaros ligoninėje teikia organizacija „Neišnešiotukas“.

Mamos teikia pagalba ir pienu. Papasakokite daugiau apie „Pieno banką“.

2016 m. pirmieji Lietuvoje įsteigėme donorinio motinos pieno banką. Pieno donorių turime kasmet. Nė vienas neišnešiotas naujagimis Intensyviosios terapijos ar Naujagimių ligų skyriuje nėra maitinamas adaptuotais mišiniais, nebent to reikalautų tėvai ar kūdikio sveikata. Pieno turime nemažai ir beveik visas jis surenkamas iš mamų, kurios tuo metu guli ligoninėje. Tarkime, guli neišnešiotuko mama tris mėnesius ir kitiems vaikams duoda savo pieną, nes prieš tai jos vaikas gavo anksčiau čia gulėjusių mamų pieną. Užsiveda toks gražus draugiškas dalinimosi ratas, pienas ir mamų sveikata atidžiai tikrinami, todėl jis visiškai saugus vartoti. Visas mamas skatiname žindyti naujagimius, nes kiekvienam vaikui jo mamos pienas yra pats geriausias. Bet kol jos neturi pieno dėl pernelyg ankstyvo gimdymo, patiriamo streso ir kitų priežasčių, praverčia donorinio motinos pieno bankas.

Minėjote, kad neišnešiotų kūdikių išgyvenamumas itin išaugo. Tai lemia tik pažangesnė įranga?

Įranga tobulėja palaipsniui, modernėja plaučių ventiliavimo sistemos, stengiamasi, kad jos kuo mažiau pažeistų kvėpavimo takus. Visgi be žmonių aparatai neveiktų. Labai pažengė medicinos personalo kvalifikacija, noras ir galimybės tobulėti. Su kolegomis visąlaik sekėme geruoju Skandinavijos šalių pavyzdžiu, stažavomės Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, kur patys geriausi kūdikių išgyvenamumo ir raidos rezultatai. Būtent ten pamatėme, kad ligoninės atviros tėvams. Kuo daugiau tėvai šalia, tuo geriau viskas sekasi, vaikai greičiau sveiksta, stiprėja.

Sudėtinga medikams dirbti su tokiais trapiais kūdikiais ir emocionaliais tėvais?

Žinoma, sudėtinga, nes kiekviena ankstuko sulaukusi šeima pereina visas gedėjimo stadijas. Šeima tikisi, kad laiku gims sveikas kūdikis, tačiau lūkesčiai neišsipildo ir prasideda neigimas bei paeiliui visos gedėjimo stadijos, kol pasiekiamas susitaikymas. Iš tiesų kartais būna ypač sunku. Stengiamės komandoje išsikalbėti, palaikyti vieni kitus, priimti bendrus sprendimus. Kauno klinikos turi ir psichologą, į kurį gali kreiptis darbuotojai išsakyti savo nerimą ir lūkesčius. Perdegimų pasitaiko visiems, medikai nėra išimtis. Neonatologijos klinikoje vaikštome labai slidžia riba, bet kiekvienas sustiprėjęs ir namo iškeliavęs vaikas yra pergalė.

Autorius Laima Samulė