Bristolyje, pietvakarių Anglijoje vis dar tvyro senoviška britų legendų dvasia. Ko gero, dažnas pastarojo regiono gyventojas tyliai pašnibždėtų, kad labiausiai užkeikta vieta čia – kapinės ant rytinės kalvos…

 

Pasakojama, kad čia vyksta be galo keisti ir protu nepaaiškinami dalykai. Sklando legendos, kad šiose vietose mėgdavo medžioti karališko kraujo turintis generolas Evanas Šelbis (1720 – 1794). Senstant generolui šiek tiek pasimaišė protas, todėl atvykęs į gamtą jis nebemedžiodavo, o tiesiog sėdėdavo ant kelmų ar rąstų ir žiūrėdavo į vieną tašką.

 

Mirus generolui, ėmė dėtis keisti dalykai. Medžiotojai pradėjo pasakoti istorijas, kad vienur ar kitur miškuose sutikdavo Evano Šelbio šmėklą. Klajojantis vaiduoklis pasirodydavo lyg iš niekur nieko ir staiga dingdavo.

 

Kitą kartą žmonės pastebėjo ant kalvos degantį medį, kuris buvo stulbinamai panašus į fakelą. Dar keisčiau, kad medis užsiliepsnojo lietingą naktį. Praėjus nakčiai ugnies pėdsakų neliko nė kvapo.

 

1857 metų vasarį kalvoje buvo palaidota penkiametė Nelė Geins. Nepraėjo nė pusmetis, kai kalvoje buvo palaidotos dar dvi mažametės. Vieną dieną per kapinės ėjęs praeivis išgirdo žaidžiančių vaikų balsus. Geriau įsižiūrėjęs pastebėjo prie kapų pamėkliškus siluetus.

 

Rytinėje kalvoje palaidota per 4000 žmonių. Čia dažnai atvyksta žmonės iš visos D. Britanijos, tikėdamiesi rasti užuominų apie savo šaknis. Kartą į kapines buvo atvykusi moteris ieškoti savo prosenelės, kurios nepažinojo, kapo. Kapo niekaip nesisekė rasti. Kai jau norėjo išvykti, pamatė už krūmo besislepiančią aukštą žilaplaukę moterį. Ji pamojo, kad moteris prieitų arčiau. Tačiau paslaptingoji moteris staiga ėmė ir išnyko. Moteris suprato taip kaip ženklą ir nuėjo į tą vietą, kurioje stovėjo žilaplaukė. Toje vietoje buvo prosenelės kapas. Kiek pabuvusi prie kapo, moteris vėl nuėjo prie automobilio ir ruošėsi važiuoti namo. Ir šį kartą ji pastebėjo keistą moterį ilga, rausva suknele. Ji prisiminė, kad mama buvo pasakojusi, jog prosenelė buvo palaidota, aprengta tokiu apdaru…