Aktorė Milda Noreikaitė sako norinti turėti įvairių supergalių, ją net lanko sapnai apie tai, kaip pasitelkusi antgamtiškus gebėjimus gelbėja pasaulį. „Labai džiaugiuosi, kad realybėje vieną supergalią turiu – galiu prajuokinti žmones. Ir, manau, tai jau visai stebuklinga“, – šypsosi pašnekovė, kurią šiuo metu galime išvysti daugybėje įvairių projektų.

 
Milda Noreikaite - @menininkesandra

Milda Noreikaitė, nuotraukos autorė @menininkesandra.

KURIS iki šiol jums labiausiai įsiminė ir kodėl?

 

Visus projektus įsimenu ir labai vertinu, nes kiekvienas atneša kažką nepatirta. „Improwoodo“ pasirodymai, spektakliai „Naujas gyvenimas“ ir „Gal nedarom tragedijos“, „Dviračio žinios“, „Teleloto“… Neseniai išėjo „PVŠ“ roastų vaizdo įrašas. Taip pat serialai, filmai, veikla instagrame. Kai dirbi su daug skirtingų žmonių, kiekvienas kažką atneša į gyvenimą. Be to, esu laiminga, kad tenka dalyvauti skirtinguose projektuose ir formatuose, kur galiu išbandyti save.

 

AR daug improvizacijos jūsų gyvenime, o gal mėgstate viską kruopščiai planuoti?

 

Tiesą sakant, labai mėgstu kruopščiai planuoti laiką, žinoti viską, kas manęs laukia, nes veiklų daug. Improvizaciją stengiuosi palikti scenai (šypsosi). Bet man patinka spontaniškumas smulkmenose. Pabrėšiu – smulkmenose.

 

KAIP išnaudojate laiką gastrolėse?

 

Labai įvairiai. Kai esu pavargusi, tiesiog miegu ir ilsiuosi. Jei yra darbų, montuoju vaizdo įrašus, galvoju idėjas, atrašinėju į el. laiškus. Kartais žaidžiame žaidimus, juokaujame arba, jei reikia, kartojamės tekstus. Viskas priklauso nuo savijautos ir aplinkybių.

 

AR turite prietarų, tradicijų, ritualų, susijusių su ėjimu į sceną?

 

Taip, su kolegomis sustojame į ratą, apsikabiname. Su skirtingais projektais – skirtingi ritualai, bet gana panašūs. Dažnai su kolegėmis juokiamės: mėgstu prieš einant į sceną priminti, kad jos karalienės (juokiasi), vaikinams – kad jie karaliai. Tiesiog norisi padrąsinti, įkvėpti ir prajuokinti tiek save, tiek kitus, kad atsipalaiduotume.

 

AR nuo vaikystės svajojote apie aktorystę?

 

Mokykloje pradėjau galvoti apie aktorystę. Patiko organizuoti renginius, vaidinti, norėjosi visur dalyvauti. O paskui atėjo noras stoti į aktorinį. Aiškių tikslų neturėjau, bet labai norėjau vaidinti.

 

Į KOKĮ personažą norėjote būti panaši vaikystėje, o koks herojus vis dar įkvepia?

 

Vienu momentu norėjau rengtis kaip dainininkė Avril Lavigne (mėgau ryšėti kaklaraištį prie bet ko (šypteli)). Dažniausiai norėjau tam tikrų savybių, kurias matydavau kituose. Norėjau geriau šokti arba skambinti fortepijonu, turėti kitokį balso tembrą. Norėjau geriau mokytis ten, kur man nesisekė. Žavėjausi tais, kurie turi daug drąsos. Ir dabar labai žaviuosi tokiais žmonėmis. Bet visada žinojau, kad turiu kažką savito, gal truputėlį keisto, bet to nekeisčiau į nieką. Visuomet ieškojau unikalumo.

 

KOKIĄ supergalią norėtumėte turėti?

 

Pastaruoju metu skaitau daug fantastikos knygų. Anksčiau niekada tokių neskaitydavau, o pastaruoju metu į tai tiesiog panirau. Tad norėčiau visokių supergalių! Rodos, jei jų turėčiau, galbūt būčiau drąsesnė, galėčiau pakeisti daug dalykų pasaulyje! Norėčiau skraidyti, būti nematoma, superstipri, mokėti stebuklingai gydyti. Net turiu tokį sapnų tipą, kur gelbėju pasaulį, kažką išlaisvinu, kažkam padedu pabėgti. Kartais juokauju sakydama: „Šiandien prastai miegojau, vėl gelbėjau pasaulį…“ Dar norėčiau būti superprotinga. Man nieko nėra gražiau, kai žmogus puikiai kažką išmano, pasakoja ir tiesiog mėgaujasi būdamas savo stichijoje.

 

Tačiau labai džiaugiuosi, kad vieną supergalią turiu – galiu prajuokinti. Ir, manau, tai jau visai stebuklinga (šypsosi).

 

KOKIŲ baimių turite?

 

Tikslesnis klausimas būtų – kokių baimių neturiu (juokiasi). Turiu daug baimių, tikriausiai su jomis ir kovoju sapnuose. Didžiulė baimė – tapti nekūrybinga. Būna, negaliu sugalvoti pritaikymo spektaklyje ar idėjos arba juokingo teksto vaizdo įrašui, tada pagalvoju: „Ką? Jau viskas?? Praradau savo galias??“. Bet tuomet, kai idėja ateina, nurimstu ir padėkoju.

 

KO norėtumėte išmokti?

 

Labai daug ko. Norėčiau išmokti visokių kovos menų, plaukti, įvaldyti kokį nors amatą. Gal norėčiau išmokti daugiau kalbų.

 

KOKĮ geriausią komplimentą esate gavusi?

 

Pats geriausias komplimentas – kad esu labai įdomi. Juk prie įdomių knygų norisi sugrįžti? Tad malonu, jei kažkas norėtų sugrįžti pokalbiui su manimi.

 

KURI kelionė įsiminė labiausiai?

 

Įsimintiniausios – gastrolių kelionės, kai studijuodama važinėjau su spektakliais po pasaulį. Tiek daug nesusipratimų, istorijų ir naujų patirčių.

 

KOKIUS kasdienius ritualus laikote svarbiais?

 

Geriausias ritualas – rasti laiko ramybei, nors trumpam. Taip pat pajudėti: pavaikščioti ar sportuoti. Būna, kad taip pavargstu po spektaklio, o galva verda. Tuomet paprašau mylimojo, kad palydėtų naktį į lauką: tiesiog pabėgioju laiptais aukštyn žemyn arba prasieiname. Kartais turime tų ritualų, bet nesuprantame, kad tai ritualai. Manau, svarbu dienos eigoje susivokti, kaip jautiesi, arba ko labai reikia, ir tai jau ritualas.

 

AR kasdieniame gyvenime patinka būti dėmesio centre?

 

Kaip kada. Jei su žmonėmis jaučiuosi gerai ir saugi, tuomet galiu juokauti, būti ryški. Jei jaučiu įtampą, galiu kvailai išsišokti arba visiškai užsidaryti ir nepratarti nė žodžio. Šiaip mėgstu pabūti viena. Man tai reikalinga, nes kai dirbi su žmonėmis, vis kažką kuri, reikia įsikrauti ir pabūti nuobodžiai.

 

AR tiesa, kad aktoriams būdingas didesnis jautrumas, ar tai visuomet teigiama ypatybė?

 

Manau, tai tiesa. Jautrumas – gerai, bet svarbu, kad jis netaptų tik apie tave.

 

KOKIŲ savybių norėtumėte išsiugdyti?

 

Mažiau jaudintis dėl dalykų, kurių nesukontroliuosi.

 

KOKIAIS žmonėmis stengiatės save apsupti?

 

Tais, kurie man įdomūs, kuriais galiu pasitikėti.

 

KOKIĄ geriausią ir blogiausią dovaną esate gavusi?

 

Atsimenu, vaikystėje gavau riedučius dovanų iš tėvelių. Laaaabai jų norėjau ir nuolat važinėdavau. O blogiausia… gavau dovanų vazoninę gėlytę. Nelabai supratau, kam man ji (šypsosi). Paskui dar ilgai sapnuodavau, kad per Kalėdas randu po egle vazoninę gėlę. Tikras vaiko košmaras!Tiesa, dabar gėlės – nebe košmaras.

 

BE KURIO patiekalo neįsivaizduojate švenčių?

 

Be kepto karpio!

 

KĄ prisižadėsite, palinkėsite sau kitiems metams?

 

Linkiu sau nesikabinėti prie savęs ir daugiau drąsos!

 

Autorė Laima Samulė