LNK televizijos seriale „Man reikia meilės“ vaidinanti Gabija Staniulytė-Murnikovienė dar nėra sukūrusi daug vaidmenų, tačiau vos prisilietusi prie šios industrijos tvirtai pajuto, kad taip atrodo svajonės išsipildymas. „Iš pradžių mane stebino viskas – buvau kaip mažas vaikas, patekęs į geriausią pasaulyje žaidimų kambarį“, – šypsosi pašnekovė.

 
Gabija Staniulytė-Murnikovienė, Ugnės Bartušės nuotrauka.

Gabija Staniulytė-Murnikovienė, Ugnės Bartušės nuotrauka.

 

AR visada svajojote apie aktorystę?

 

Taip, vaidyba mane traukė nuo pat mažens, kai tėvams rengdavau įvairias parodijas ar tiesiog maivydavausi rodydama, kaip puikiai moku suvaidinti visas emocijas. Tačiau vaikystėje neįsivaizdavau, kad galėčiau rinktis tokią profesiją. Tad paauglystėje nusprendžiau lankyti dramos būrelį, kur suprasčiau, kas ta aktorystė iš tiesų yra ir ar tikrai ji man patinka. Įveikusi tam tikrus iššūkius, vėliau nusprendžiau išbandyti vaidybos studijas universitete.

 

KAIP į jūsų pasirinkimą reagavo artimieji?

 

Tėvai žinojo, kad mano širdis be galo nori išbandyti aktorės profesiją, tad nenustebo dėl tokio pasirinkimo. Tačiau žinau, jog slapta tikėjosi, kad visgi pasirinksiu medikės karjerą. Žinoma, jie palaikė mane ir be galo kartu džiūgavo, kai įstojau į trokštamą profesiją, kaip ir džiaugiasi dabar kiekvienu gaunamu vaidmenimi. Draugai gal ir nustebo, bet kartu ir labai apsidžiaugė, jog ryžausi išbandyti tai, apie ką slapta ilgai svajojau.

 

KOKIUS vaidmenis laikote svarbiausiais? KODĖL?

 

Kiekvienas gaunamas vaidmuo man vienodai svarbus ir artimas, nes kol kas jų sukūriau dar nedaug. Sakau kol kas, nes viliuosi sulaukti vis skirtingesnių vaidmenų ir atrasti patį įdomiausią. Na, o šiuo metu, žinoma, visas dėmesys atitenka Vilmos personažui seriale „Man reikia meilės“, kuris, beje, gana artimas man pačiai.

 

AR aktorės darbe viskas taip, kaip svajojote, tikėjotės, ar kažkas nustebino?

 

Visada svajojau apie kino aktorės karjerą. Bet, prisipažinsiu, niekada netikėjau, kad man pavyks prie to prisiliesti. Todėl patekus į šią industriją išsipildė mano gyvenimo svajonė. Iki tol nelabai žinojau kino užkulisių, tad pirmus kartus stebino viskas – buvau kaip mažas vaikas, patekęs į geriausią pasaulyje žaidimų kambarį (šypsosi).

 

KOKIA maloniausia ir sudėtingiausia šios profesijos dalis?

 

Tiek sudėtingiausia, tiek maloniausia dalis yra vaidinti. Sudėtinga – nes daug priklauso ne tik nuo tavęs, įtaką daro ir partneriai, su kuriais vaidini, ir visi užkulisių darbuotojai, ir scenarijus. Tačiau malonioji dalis – kurti vaidmenį, atrasti naujas personažo spalvas, galų gale adrenalinas, kurį patiriu filmavimų metu, yra mano varikliukas, prie kurio greitai pripratau. Dar vienas malonus procesas – sėdėti grimo kėdėje: labai atsipalaiduoju, kai mane grimuoja.

 

KOKIUS filmus mėgstate žiūrėti? Ar dažnai lankotės kine?

 

Dievinu animaciją – tai vienas mano mėgstamiausių žanrų. Ypač dabar, kai sūnui jau beveik ketveri, dažniausiai tai ir žiūrime, o ir kine rodomų naujausių filmukų nepraleidžiame. Kitas mėgstamiausias žanras – detektyvai / trileriai. Šiaip niekada nesirenku pagal žanrą, dažniausiai tai būna kitų rekomendacijos arba gerai įvertinti filmai. Paskutiniai žiūrėti labiausiai patikę serialai – „Baltasis lotosas“ ir „Juodasis veidrodis“. Kiekvienam būsimam aktoriui rekomenduoju pažiūrėti režisieriaus Sidney Lumeto filmą „Twelve Angry Men“, kurio režisūrinė ir vaidybinė linijos man paliko neišdildomą įspūdį.

 

KAIP dar bėga jūsų laisvalaikis?

 

Šiuo metu laisvalaikio turiu ypač mažai, o ir visą jį leidžiu kartu su vaiku. Mėgstame aktyviai leisti laiką – pasivaikščiojimai miške, išvykos dviračiais, įvairūs žaidimų kambariai ar aikštelės, baseinas. Žinoma, randame laiko ir patinginiauti – turime tradiciją kiekvieną penktadienio vakarą, prisigaminę skanių užkandžių, žiūrėti filmuką. Tai mūsų mėgstamiausia savaitės dalis (šypsosi)

 

AR mėgstate ekstremalias pramogas? KĄ įdomiausio išbandėte?

 

Esu gana atsargus ir bailus žmogus, tad ekstremalus sportas ne man. Ką ekstremaliausio galiu atsiminti – paauglystėje patiko automobilių sportas, todėl dalyvaudavau šonaslydžio (drifto) varžybose, tačiau tik sėdėdavau šalia vairuotojo – adrenalino ir taip buvo per akis.

 

KOKS jūsų santykis su sportu, fiziniu aktyvumu?

 

Sportas ir fizinis aktyvumas mane lydi nuo vaikystės. Esu aktyvi, tad nenustygdavau vietoje. Nuo pirmos klasės lankiau pramoginius šokius, kurie virto sportiniais, kai perėjau mokytis į profesionalų klubą. Kiek vėliau pradėjau laisvalaikiu bėgioti, tad išbandžiau ir lengvąją atletiką – bėgimą. Paskui tęsiau šokius, tik išbandydama kitokį stilių: šiuolaikinį ir gatvės šokius. Paraleliai nuolat sportuodavau savarankiškai tiek sporto salėje, tiek namuose ar stadione. Tad savęs be sporto neįsivaizduoju ir šiandien, nors krūviai daug mažesni, tačiau planuoju grįžti į rimtesnį sportinį režimą.

 

KAIP dar rūpinatės išoriniu ir vidiniu grožiu?

 

Sportas – svarbiausias tiek išorinio, tiek vidinio grožio faktorius. Mat padeda ne tik palaikyti fizinę formą, bet ir subalansuoja. Sportuodama iškraunu neigiamas emocijas, pasisemiu motyvacijos sveikiau gyventi – labiau prisižiūriu sveikatą, stengiuosi sveikiau maitintis, apskritai tampu energingesnė ir veiklesnė. Manau, vidinė harmonija ir ramybė daro mus gražius.

 

KĄ savyje norėtumėte pakeisti?

 

Esu savikritiška, tad ir pakeisti norėčiau daug, greičiau būtų išvardinti, ko nenorėčiau keisti (šypteli). Tai turbūt šia savybe ir norėčiau atsikratyti – perdėtu nepasitikėjimu savimi. Kartais, atrodo, pati suvokiu savo galimybes, tačiau nepasitikėjimas ir baimė suklysti, galbūt net atrodyti blogai prieš kitus, mane labai stabdo. Norėčiau būti daug drąsesnė, nebijoti savęs rodyti, nebijoti klysti ir mokėti už save tvirtai pastovėti, kad ir kokia situacija būtų.

 

KUO labiausiai žavi kiti žmonės?

 

Visada žavi tai, ko pati neturiu, bet norėčiau turėti. Žaviuosi gerai dainuojančiais, muzikuojančiais žmonėmis, deja, tuo pasigirti negaliu. Taip pat žavi pasitikėjimas savimi. Kai savo srities profesionalai puikiai žino, ką daro, tačiau nevaizduoja esantys geresni už kitus.

 

KĄ ir KODĖL laikote autoritetais?

 

Mano autoritetas – mama. Be galo protinga moteris, turinti tvirtą nuomonę, smalsi, nuolat besidominti kažkuo nauju. Atrodo, kad ji visada duos man geriausią patarimą, žinos geriausius sprendimus įvairiausiose situacijose. Tad kai pati nežinau, ką daryti ar kaip pasielgti, kreipiuosi į ją. Anksčiau taip nevertinau posakio „mama žino geriausiai“. Dabar, kai pati esu mama, pagaliau supratau, kad tame daug tiesos.

 

KO norėtumėte išmokti, bet vis pritrūkstate laiko ar ryžto?

 

Uoj, išmokti noriu dar labai daug – plaukti vandenlente, slidinėti snieglente, šokti „high heels“ ir „vogue“ šokius, skambinti pianinu ir t. t. Ir tikiu, kad išmoksiu, tik reikia rasti laiko! Tačiau daugiausia ryžto reikėtų mokantis dainuoti. Nors labai norėčiau, tačiau čia pasitikėjimo savimi visai neturiu.

 

KOKĮ slaptą talentą, gebėjimą turite?

 

Gal to nepavadinčiau talentais, labiau pomėgiai, bet neblogai sekasi suktis virtuvėje. Labiausiai patinka gaminti itališkus patiekalus, dažniausiai gaminu improvizuodama, iš intuicijos. Kitas slaptas pomėgis – grimuoti. Taip, mėgstu ir pasėdėti grimo kėdėje, bet dar labiau patinka pačiai kurti makiažą. Kartais net pagalvoju, kad mielai išbandyčiau darbą už kadro kaip grimo meistrė, tik iki meistrės dar toli.

 

KOKIA esate namuose?

   

Namuose mėgstu tvarką. Nors atsiradus vaikui palaikyti ją nelengva, bet, tik grįžus namo, sunkiai praeinu pro išmėtytus daiktus ar neplautus indus. Todėl ir sūnų po truputį vis mokau tvarkos. Buitis man patinka – tvarkytis, gaminti valgyti, dekoruoti namus ir pan. Švari ir jauki aplinka labai svarbu, tik užsisėdėti namuose – ne man.

 

KUR ieškote ramybės?

 

Ramybės ieškau mėgstamoje veikloje, pavyzdžiui, sporte. Neseniai pradėjau mokytis taisyklingai plaukti įvairiais plaukimo stiliais. Ši veikla mane atpalaiduoja. Bet didžiausią ramybę randu jaukioje ir saugioje aplinkoje su artimais žmonėmis.

 

UŽ KĄ esate dėkinga?

 

Tėvams už tai, kad tiek man davė ir vis dar duoda, kad užaugino būtent tokią, kokia esu – kritiškai mąstančią asmenybę, nebijančią savarankiškai ieškoti savo kelio. Už sveiką, be galo smalsų, protingą ir gabų sūnų, su kuriuo turiu ypatingą ryšį. Ir už brangius žmones, esančius šalia manęs.

 

APIE KĄ svajojate?

 

Svajoju gyvenime atrasti dermę visur – karjeroje, santykiuose, buityje.

 

Autorius Laima Samulė