Šiltos dienos neatsiejamos nuo laiko gamtoje ar sodybose – su griliais, piknikais, vaišėmis po atviru dangumi. Dažnai pasiruošimas prasideda nuo pilno pirkinių vežimėlio. Atliekų ir aplinkos tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ tvarumo vadovė Jurgita Bagdonavičienė pastebi, kad pasaulyje vis labiau populiarėja „nose-to-tail“ ir „root-to-leaf“ tendencijos, skatinančios sunaudoti viską iki paskutinio kąsnio. Visgi ji abejoja, ar šie įpročiai jau prigijo Lietuvoje.

 

Susirinkti viską, ką atsivežameGroup,Of,Friends,Having,Party,Outdoors.,Focus,On,Barbecue,Grill

 

„Svetingumą vis dar parodome per maistą – o dažniausiai per jo kiekius. Kol dar šilta, puikus metas mėgautis piknikais ir grilio vakarėliais, tad verta sau mesti iššūkį ir pasinaudoti visame pasaulyje populiarėjančiomis tendencijomis, skatinančiomis nepalikti jokių atliekų. Tokios išvykos – puiki proga ugdyti aplinkai draugiškus įpročius jau nuo mažens: parodyti vaikams, kaip rūšiuoti atliekas, paaiškinti daugkartinių gertuvių naudą, kartu ieškoti kūrybiškų būdų, kaip panaudoti maisto likučius kitai dienai“, – sako tvarumo ekspertė. Pasak jos, vis dažniau girdimi terminai „nose-to-tail“ (nuo nosies iki uodegos) ir „root-to-leaf“ (nuo šaknų iki lapų) skatina išnaudoti visą produktą – nuo pradžios iki galo. Pavyzdžiui, ant grilio galima kepti ne tik įprastas daržovių dalis, bet ir jų stiebus, lapus ar net vaisių žieves. O likusi mėsa gali būti puikiai panaudota sultiniams ar kitiems patiekalams.

 

Ekspertė pažymi, kad viena dažniausių klaidų – ne tik nesuvalgyti produktai, bet ir apskritai per dideli maisto kiekiai. Ruošiant patiekalus svarbu tiksliai apskaičiuoti porcijas, pasidomėti svečių mitybos įpročiais. Į valgiaraštį verta įtraukti daugiau daržovių, vaisių, išsikepti ir augalinių alternatyvų – tai naudinga tiek sveikatai, tiek aplinkai. Dar vienas tvarus pasirinkimas – vanduo iš čiaupo. „Prieš keliaudami į gamtą pripildykite daugkartines gertuves – taip išvengsite plastikinių butelių atliekų. Be to, gertuvės dažnai padeda ilgiau išsaugoti vėsų vandenį. Leidžiant laiką mieste, galima pasinaudoti ir viešomis vandens stotelėmis“, – primena J. Bagdonavičienė.

 

Maisto likučiai – ne vienintelė problema

 

Pasak J. Bagdonavičienės, maisto likučiai nėra vienintelis ir nebūtinai didžiausias grilio vakarėlių pėdsakas. Daug didesnę žalą aplinkai daro vienkartiniai indai. „Vietoj jų verta investuoti į daugkartinius – lengvai plaunamus plastikinius, metalinius ar bambukinius indus, kuriuos galima naudoti daugelį metų. Šiuo metu rinkoje netrūksta stilingų iškylų rinkinių. Vienkartiniai indai, ypač tie, kurie ištepami padažais ar riebalais, dažnai negali būti perdirbami“, – pabrėžia tvarumo ekspertė. Anot jos, kalno atliekų po savaitgalio išvengti galima iš anksto apgalvojus, pavyzdžiui, renkantis produktus be pakuotės arba apsiperkant ūkininkų turgeliuose. Jei visgi pakuočių prisikaupia, verta pamąstyti, kaip jas būtų galima panaudoti dar kartą. Pavyzdžiui, maišeliai puikiai tinka likučiams parsivežti. Likusias pakuotes svarbu tinkamai išrūšiuoti. Jei gamtoje tam nėra galimybės – parsivežkite jas ir išmeskite į tinkamus konteinerius prie namų.

 

O kur mesti pelenus?

 

Paliekant gamtą svarbu ne tik surinkti atliekas, bet ir tinkamai sutvarkyti poilsiavietę. Vienas dažnai pamirštamų aspektų – laužavietės. Jas būtina kruopščiai užgesinti, o atvėsusius pelenus – tinkamai utilizuoti. Atvėsę pelenai gali būti metami į mišrių atliekų konteinerius, tačiau svarbu juos supilti į sandarų, ugniai atsparų maišelį ar indą. Tai padeda išvengti gaisro pavojaus ir neleidžia pelenams pasklisti vėjuotu oru.

 

Projektą „Žaliasis puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (8000 Eur).

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė

 

MRF_logo_SPALV_RGB_LT_HOR