Kai konfliktai įkaista, tampa sunkiau kontroliuoti save, prasiveržia pyktis ir galiausiai abi pusės lieka nusivylusios bei jaučiasi sužlugdytos. Tačiau kasdienybėje pritaikius Sokrato klausimų ir atsakymų metodą, galima padėti kitai konfliktuojančiai pusei pažvelgti į situaciją jūsų akimis, nekeliant dar daugiau šurmulio.

 

sokratas

Pagal Sokrato metodą svarbiausia ne išskirti tai, kas svarbiausia, bet užduoti tinkamus klausimus, kurie padėtų abiem ginčo dalyviams pagalvoti apie situaciją, o ne tik įgarsinti (išreikšti žodžiai) savo jausmus ir emocijas (dažnai perdėtas).

 

Tarkime, pykstate, kad vyras grįžo namo labai vėlai naktį. Sakote: „Tu man nepaskambinai! Aš nerimavau, kai tu tuo metu tikriausiai kibinai kitas merginas bare!“. Jis į tai atsako: „Ne, mažyte, aš nieko blogo nedariau. Prisiekiu!“. Šį ginčą laimės tas, kuris turi daugiau galios santykiuose. Nebūtinai tas, kuris iš tikrųjų yra teisus. Konfliktas būtų teisingesnis ir produktyvesnis, jei pora užduotų vienas kitam klausimus. Taip galite pasijusti tarsi viską kontroliuotumėte, bet nebūtumėte agresyvūs ir neverstumėte klausytojo sutikti su jūsų nuomone (klaidingu mąstymu, veidmainyste). Galima pasakyti kažką panašaus į tai: „Kodėl esi toks nusiminęs? Ką tu manai, kad aš veikiau? Ar tai, kad grįžau vėlai, tave neramina ar tai, kad tu manimi nepasitiki? Užuot tuščiai ginčijęsi šiam vyrui reikėtų padrąsinti partnerį atvirai pakalbėti apie savo jausmus, baimes. Partneris tada galėtų pamatyti jūsų pastangas išklausyti net tada, kai emocijos ima viršų. Galiausiai greičiausiai antroji pusė atleis, kad vėlai jis grįžo namų ir iš anksto apie tai neįspėjo. Jis suprasite, ką padarė blogai ir kodėl tai, apie ką ji kalba turi logikos.

 

Žinoma, tai tik vienas pavyzdys, bet Sokrato metodą iš tiesų galima naudoti pačioje įvairiausiose konfliktinėse situacijoje, nesvarbu, ar ginčas įvyko tarp sutuoktinių, kolegų, šeimos narių, draugų, ar jūsų ir viršininko. Pagal Sokrato metodą siūloma ne kategoriškai teigti, pavyzdžiui, „gyvūnai neturi gyventi nelaisvėje“, o klausti: „Ar manote, kad gyvūnai turi gyventi nelaisvėje?“. Pagal šią schemą formuluoti kitus, tiesiogiai su konfliktu, susijusius klausimus iš teiginių, kuriuos norėtumėte pasakyti. Sokrato metodas taikomas mokykloje, o tėvams gali padėti išvengti ginčų su vaikais. Teiginiams norisi prieštarauti, nes jie tiesiog yra per daug kategoriški, bet klausimai palieka vietos pamąstymams, abejonėms, todėl galima apgalvoti, ar, iš jūsų perspektyvos, tai patinka, ar yra priimtina jums ir pan. Dažniausiai tai padeda ramiai tęsti diskusiją ir išvengti betikslio rėkimo ir savo tiesos įrodinėjimo, nesiklausant, ką kalba kiti.

 

Taigi, taikant Sokrato metodą spręsti konfliktus yra santykinai lengva. Tai gera ir visiems rekomenduojama ginčų sprendimo taktika. Todėl kitą kartą patekus į konfliktinę situaciją, kai atmosfera įkaista, pabandykite juo pasinaudoti. Konfliktas išsispręs greičiau, išeikvosite mažiau nervų ląstelių, jausitės mažiau išsekę ir neprarasite naudingų ir gerų ryšių vien dėl kartais labai kvailų ginčų!