Žvilgtelėjote į termometrą – už lango minusinė temperatūra. Prieinate prie palangės ir jaučiate tą nemalonų šaltuką, besiskverbiantį pro rėmus. Galbūt net matote kondensato lašelius ar jaučiate, kaip skersvėjis kedena užuolaidas. Pirma mintis, kuri šauna į galvą: „Reikia keisti langus“. Tačiau antra mintis greitai viską sustabdo: „Bet dabar juk žiema. Negalima. Reikia laukti pavasario.“

 

Šis scenarijus kartojasi tūkstančiuose namų kiekvieną žiemą. Žmonės sąmoningai pasirenka kentėti diskomfortą, mokėti didesnes sąskaitas už šildymą ir gyventi vėsiuose namuose, nes vadovaujasi pasenusiu mitu, kad langų keitimas šaltuoju sezonu yra neįmanomas arba nekokybiškas.

 

Tačiau statybų technologijos per pastaruosius dešimtmečius padarė milžinišką šuolį. Tai, kas buvo tiesa prieš 20 metų, šiandien yra tik nepagrįsta baimė. Profesionalai vienbalsiai sutinka: žiema tam tikrais aspektais gali būti netgi palankesnis metas plastikinių langų Klaipėdoje keitimui nei karšta vasara. Kodėl? Panagrinėkime mitus ir realybę iš esmės.

 

Chemija prieš fiziką: kodėl montažinės putos nebijo šalčio?plastikiniai langai

 

Vienas gajausių mitų – kad montažinės putos šaltyje nesukietėja, subyra arba praranda savo izoliacines savybes. Taip, jei naudotumėte vasarines putas spaudžiant –15 °C šaltukui, rezultatas būtų liūdnas. Tačiau profesionalūs montuotojai jau seniai naudoja specializuotą „žiemos chemiją“.

 

Šiuolaikinės žieminės montažinės putos yra sukurtos taip, kad jų cheminė reakcija (polimerizacija) vyktų sklandžiai net esant žemoms temperatūroms (dažnai iki –10 °C ar net –15 °C). Jų sudėtyje esantys katalizatoriai užtikrina, kad putos išsiplėstų tolygiai, suformuodamos tankią, vienalytę ir sandarią struktūrą. Be to, naudojami specialūs hermetikai ir plečiamosios juostos, kurios taip pat yra atsparios šalčiui. Todėl, vertinant techninę siūlės kokybę, nėra jokio skirtumo, ar darbai atlikti liepą, ar sausį – svarbiausia yra meistro kompetencija ir tinkamų medžiagų parinkimas.

 

Ar namai pavirs ledo karalyste?

 

Kita didelė baimė – „iššaldysime namus“. Vaizduotėje piešiamas paveikslas, kuriame išimami visi namo langai, o vėjas valandų valandas košia kambarius, kol sienos apledėja, o radiatoriai sprogsta. Realybė yra kur kas paprastesnė ir… šiltesnė.

 

Langų keitimas žiemą vykdomas „chirurginiu“ principu – keičiama po vieną langą. Meistrai išima senąjį rėmą ir nedelsiant paruošia angą naujam. Atvira anga būna neuždengta vidutiniškai tik apie 15–20 minučių. Per tiek laiko kambario oras atvėsta, tačiau sienos, baldai ir grindys nespėja prarasti sukauptos šilumos. Tai prilygsta intensyviam patalpų vėdinimui, kurį rekomenduojama atlikti ir žiemą. Vos įstačius naują langą ir užpurškus sandarinimo putas, šilumos nuostoliai sustabdomi, o šildymo sistema per pusvalandį atstato buvusią temperatūrą. Tad jūsų gėlės nenuvys, o namiškiai tikrai nesušals.

 

Žiema – geriausias kokybės kontrolierius

 

Paradoksalu, bet būtent vasarą atlikti darbai gali slėpti defektus, kurie išryškės tik po pusmečio. Vasarą, kai lauko ir vidaus temperatūros panašios, sunku pajusti, ar langas sumontuotas idealiai sandariai.

 

Žiemą situacija priešinga. Dėl didelio temperatūrų skirtumo bet koks montavimo brokas pasimato akimirksniu. Jei liko bent menkiausias tarpelis putose ar blogai sureguliuota varčia, jūs iškart pajusite šalto oro srovę (skersvėjį) arba pamatysite kondensatą toje vietoje. Tai verčia montuotojus dirbti itin kruopščiai, nes jų darbo kokybė yra tikrinama „čia ir dabar“. Klientui tai didžiulis privalumas – jūs priimate darbus žinodami, kad langai tikrai sandarūs, o ne tik gražiai atrodo.

 

Ekonominė nauda ir laiko taupymas

 

Nereikia pamiršti ir pragmatiškosios pusės. Statybų sektoriuje žiema dažnai vadinama „ne sezonu“. Užsakymų srautas natūraliai sumažėja, todėl gamintojai ir montavimo įmonės yra labiau linkusios daryti nuolaidas. Keisdami langus žiemą, dažnai galite sutaupyti ženklią sumą tiek pačiam gaminiui, tiek montavimo darbams, lyginant su kainomis rudenį, kai visi skuba „prieš žiemą“.

 

Be to, sutrumpėja gamybos terminai. Jei vasarą ar rudenį langų gali tekti laukti 4–6 savaites, žiemą šis terminas gali sutrumpėti dvigubai. Montuotojų grafikai taip pat lankstesni, todėl darbus galima suderinti jums patogiu metu, nereikalaujant pasiimti atostogų.

 

Kada iš tikrųjų verta laukti?

 

Vienintelis atvejis, kai langų keitimą vertėtų atidėti – tai ekstremalios oro sąlygos (pūga, stiprus vėjas ar žemesnė nei –15 °C temperatūra), kai darbas tampa nesaugus patiems meistrams arba peržengia medžiagų technines ribas. Visais kitais atvejais – laukti nėra prasmės.

 

Gyventi su nesandariais langais visą žiemą reiškia tiesiogine to žodžio prasme šildyti lauką. Kiekvienas mėnuo su senais langais pučia pinigus iš jūsų kišenės per didesnes sąskaitas. Tad užuot klausę „ar galima keisti langus žiemą?“, geriau paklauskite savęs: „ar verta kentėti šaltį ir mokėti brangiau, tik tam, kad sulaukčiau pavasario?“. Atsakymas, pasvėrus visus „už“ ir „prieš“, tampa akivaizdus – šiluma ir komfortas neturi sezoniškumo.