2018 m. britų žiniasklaidoje pasirodė pusiau rimtas, pusiau komiškas pranešimas apie savivaldybės darbuotoją, vardu Louise. Moteris žurnalistams prisiekinėjo, kad kaskart pritrūkusi pinigų savo namų galiniame kieme užkuria laužą, paaukoja žolelių ir saldaus vyno deivei Selenei bei sukalba nuoširdžią maldą prašydama pagalbos. Vos po kelių dienų netikėtais būdais jos piniginė papilnėja nedidelėmis, bet labai reikalingomis sumomis. Louise tiki, kad pinigai yra dievų dovana. Ezoterikai tai išgirdę linkteli galvomis, bet nusišypso ir patikina, jog viskas kiek sudėtingiau. Gerovė ir turtas yra energija. O energiją galima tiek pritraukti, tiek atstumti.

 

Dieviški simboliai ir tikėjimo galiaThe,Concept,Of,Magical,Power,To,Achieve,Wealth.,Money,Bag.

 

Neįprastas britės Louise elgesys tikriausiai neatrodytų komiškas milijonams japonų, indų ar kinų. Šiose šalyse vyrauja politeistinės religijos, kuriose yra dievybių, susijusių su turtu. Azijoje įprasta melstis ir prašyti pinigų ar materialinių gėrybių. Štai krikščionybėje troškimas praturtėti dažnai laikomas nuodėme. Visai kitaip yra Japonijoje. Šalyje vyrauja šintoizmas, o už turtą atsakingi net septyni dievai. Skaičius 7 Japonijoje simbolizuoja gerą lemtį. Šios dievybės ypač populiarios tarp ūkininkų, žvejų ir verslininkų. Kiekvienas dievas turi skirtingas funkcijas: saugo vaikus, globoja senatvę, suteikia laimę, sėkmę, saugo pasėlius ir pan. Iš jų galima išskirti Daikokuteną – prekybos ir klestėjimo dievą. Jis suteikia sėkmę bei saugo turtą ir namus. Su juo siejamas įdomus paprotys, vadinamas „likimo vagyste“: reikia pavogti dievo figūrėlę ar paveikslėlį taip, kad niekas nematytų. Tikima, kad tai atneša finansinę sėkmę. Daikokutenas vaizduojamas besišypsantis, su mažomis kojomis, kepure ant galvos ir maišu, pilnu gėrybių. Įdomu, kad jo atvaizdas puikavosi ant pirmųjų japoniškų banknotų– 1 jenos kupiūros, leidžiamos nuo 1885 iki 1958 m. Tikima, kad žmonės, įsigiję šį istorinį banknotą, užsitikrina gerovę sau ir savo palikuonims. Retų jenų kupiūrų ieško ne tik kolekcionieriai, bet ir tikintieji, kad dievybės atvaizdu puoštas pinigas taptų finansinės gerovės talismanu.

 

Kinijoje, kur vyrauja daoizmas, garbinamas dievas Cai Šenis, arba tiesiog turto dievas. Tikima, kad jis apdovanoja turtais tuos, kurie juo tiki. Kinų Naujųjų metų šventės metu deginami smilkalai jo šventykloje tikint, kad tai atneš laimę ir turtus. Žmonės vieni kitiems linki „kad kiti nauji metai būtų turtingi“. Kinijoje svarbu net dievo statulėlės įnešimo kryptis, pvz., jei jis žiūri į pietryčius, tampa dievu, atsakingu už azartinius lošimus, jei į šiaurės rytus – už auksą. Įdomu, kad šis dievas vaizduojamas dvejopai: kaip civilinis pareigūnas arba kaip karinis, kartais jojantis ant tigro. Daugelis kinų namuose laiko abu atvaizdus tikėdami, kad tai atneša dvejopą laimę.

 

Indijoje norint praturėti meldžiamasi ir aukojama deivei Lakšmei. Jos vardas, minimas seniausiame indų literatūros kūrinyje „Rigvedoje“, reiškia laimės ženklą. Vėliau šis žodis tapo bendriniu ir pradėtas sieti su laime, sėkme ir gera klotimi. Lakšmė vaizduojama jauna, keturrankė arba dvirankė, auksinės odos, raudonu sariu vilkinti moteris, pasidabinusi papuošalais, iš jos delnų byra aukso monetos. Daugelyje politeistinių religijų įprasta turto dievybių paveikslėlius ar statulėles nešiotis su savimi arba įrengti nedidelį altorėlį namuose – geriausia paslėptą nuo svetimų akių.

 

Nuo meditacijos iki turtų vazos

 

Melstis nepažįstamai dievybei ir nuoširdžiai prašyti gausos bei turto gali būti gana sudėtinga, ypač vakariečiams. Mūsų tikėjimo praktikose dvasinis ir materialus pasauliai tradiciškai yra atsieti vienas nuo kito, todėl mums kur kas lengviau pinigus suvokti ne kaip dievų palaimą, o per energetinių mainų prizmę.

 

Tokį požiūrį siūlo budizmas. Kai kuriose Indijos teritorijose ir Tibete tikima, kad užsiimant tantrinėmis praktikomis, pvz., Dzambalos praktika, palaipsniui per troškimą turėti materialinę gerovę ateinama į dvasinio tobulėjimo kelią. Budistinės gerovės praktikos nėra burtai, skirti įgyti turtą bet kokia kaina. Jos padeda išgryninti pačią gerovės sampratą žmoguje, keisti likimą, tirpdyti karmines kliūtis ir atverti kelią materialinei gerovei. Kai kliūtys pašalinamos, gerovė – dažnai pinigų pavidalu – pradeda tekėti į žmogaus gyvenimą.

 

Šiems pokyčiams pasiekti nebūtina sudėtinga technika. Kasdienės meditacijos, jogos ar sąmoningo kvėpavimo praktikos, trunkančios vos 5–10 min., gali išjudinti praną – gyvybinę energiją. Kai prana pradeda laisvai tekėti, gyvenimas vystosi taip, kaip iš tiesų lemta, o kartais taip, kaip trokšta pats žmogus. Tai nereiškia, kad iš dangaus pradės kristi pinigai. Laisvai tekanti prana suteikia palankių galimybių kasdienybėje: geriau mokamą darbą, tinkamas investicijas ar galimybę įsigyti tai, ko reikia už prieinamą kainą. Tam nereikia manifestacijų ar viešo norų deklaravimo. Reikia tik susitelkti į kasdienius energiją išlaisvinančius ritualus.

 

Tibete, siekiant reikšmingesnių pokyčių, statomos vadinamosios turtų vazos. Šios vazos teikia palaiminimus savininkui: pritraukia dvasinę ir materialinę gerovę bei saugo nuo negatyvių įtakų – tiek žmogiškų, tiek energetinių. Vaza veikia karminius ryšius, pašalindama kliūtis materialinei gerovei, ir plečia dvasingumą, taip didindama transcendentinius gebėjimus. Ji tiesiog pažadina neišsenkantį gerovės šaltinį žmoguje. Turtų vazą galima suvokti trimis lygmenimis: išoriniu – materialiu indo pavidalu, į kurį dedamos įvairios medžiagos: auksas, sidabras, ametistas, agatas, oniksas, perlas, lazuritas, koralas, žadeitas, piritas, kriauklės, turkis, grūdai (pvz., ryžiai, simbolizuojantys vaisingumą) ir dievybių atvaizdai. Vidiniu – dangiškais rūmais, kuriuose gyvena dvasinės dorybės. Jas puoselėjant žmogus pritraukia jas ir į kasdienį gyvenimą. Slaptuoju – laimingo, patenkinto proto būsena. Kuo laimingesnis vazos kūrėjas, tuo daugiau gėrybių joje telpa. Turtų vazą gali pasigaminti kiekvienas. Tai gali būti dailus indas, kuriame laikomi pinigai, keli vertingi papuošalai ir nuotraukos, vaizduojančios troškimus, pvz., naujo automobilio modelio nuotrauka.

 

Iš Tibeto tradicija atkeliavo ir į Kiniją, kur ją pritaikė fengšui meistrai. Fengšui turtų vazos naudojamos pinigų srautui pritraukti į namus, tačiau laikantis griežtų taisyklių:

 
  • Indas turi būti iš porceliano, krištolo arba tauriojo metalo.
  • Geriausia, kad apačia būtų platesnė nei viršus.
  • Indas užpildomas tik trijis ketvirčius tūrio, kad liktų vietos gausai augti.
  • Vaza turi būti uždengta dangteliu arba šilko audiniu.
  • Laikoma pagarbiai vienoje vietoje – pietrytiniame namų svetainės kampe.
 

Vazoje laikomi būtini elementai: trys kiniškos monetos, perrištos raudonu kaspinu (pagausina pinigus 9 kartus per metus), nedidelė besišypsančio Budos statulėlė, nelyginis skaičius krištolinių rutuliukų (simbolizuoja kliūčių pašalinimą), aukso gabalėlis ir vokas su mažos vertės skirtingų šalių valiutos kupiūromis. Bent kartą per savaitę rekomenduojama uždegti natūralius smilkalus ir pasigėrėti vazos išvaizda. Mat, kaip sako tradicija, turtas mėgsta dėmesį.

 

Auotrė Eglė Stratkauskaitė