Šiuolaikinis gyvenimo tempas toks intensyvus, kad nė nepastebime, jog iš savęs reikalaujame per daug. Tuomet išaušta diena, kai nesinori lipti iš lovos ir eiti į darbą, išsekimas bei nuovargis užvaldo mintis, kūną, o susikaupti ir susiimti neužtenka jėgų. Jeigu šiame aprašyme atpažinote save ir jus lydinčią būseną, derėtų sunerimti. Galbūt išgyvenate perdegimo sindromą.

 

perdegimas

Per didelio darbo krūvio pasekmė

 

Žmogus gali perdegti tuomet, kai pajunta, jog nepavyksta įvykdyti visų jam keliamų reikalavimų, ima nemėgti savo darbo ir praranda motyvaciją siekti ko nors daugiau. Tai gali nutikti tuomet, kai dirba nemėgstamą darbą, arba priešingai – triūsia labai užsidegęs ir visiškai netausodamas savęs. Perdegimo sindromu rizikuoja susirgti tie asmenys, kuriems tenka bendrauti su daug žmonių, taip pat tie, kurie darbe patiria didžiulį stresą. Perdegti gali visi, kurie jaučiasi persidirbę ir nepakankamai įvertinti: pradedant daug dirbančiu biuro darbuotoju, kuris 2 m. neturėjo atostogų arba nebuvo pastebėtas (nepaaukštintas pareigose, nepadidinta alga), baigiant išsekusia mama, kuri bando suspėti pasirūpinti trimis vaikais, namais ir dar senais savo tėvais.

 

Perdegimo sindromas dažniau lydi tuos žmones, kuriems labai svarbus kitų teigiamas įvertinimas ir pripažinimas, kurie linkę į perfekcionizmą bei idealizmą arba neigiamai mąsto. Šis sindromas dažniau kamuoja vienišus asmenis. Dėl nuolatos intensyvėjančio gyvenimo būdo jis diagnozuojamas vis daugiau žmonių.

 

Kaip atpažinti?

 

Neretai perdegimo sindromas maišomas su stresu. Pastarojo atveju juntama įtampa dėl per didelių fizinių arba psichologinių reikalavimų. Kai reikalavimai įvykdomi arba sumažinami, stresas išnyksta. Jeigu tai perdegimo sindromas, žmogus jaučia tuštumą, motyvacijos stoką, nenori nieko daryti arba ką nors keisti.

 

Streso ir perdegimo sindromo skirtumai:

 

Stresas

 

  • Perdėtos emocijos
  • Per daug įsipareigojimų
  • Hiperaktyvumas, perdėtas skubėjimas
  • Jėgų stygius
  • Jaučiamas nerimas
  • Pirminė žala – fizinė

 

Perdegimo sindromas

 

  • Vengiama įsipareigoti
  • Jaučiamos neigiamos emocijos
  • Kamuoja bejėgiškumas
  • Jaučiamas noras atsiskirti
  • Netenkama motyvacijos
  • Gali atsirasti nenoras gyventi
  • Pirminė žala – emocinė

 

Jus ištiko perdegimo sindromas, jeigu:

 

  • Kiekviena diena yra bloga.
  • Rūpinimasis namais atrodo bereikalingas energijos švaistymas.
  • Nuolatos juntamas nuovargis.
  • Anksčiau malonumą teikusi veikla atrodo nuobodi ir nereikšminga.
  • Viskas, kas daroma, atrodo neįvertinta.

 

(Ne)tinkami būdai įveikti

 

Žmogus, nežinodamas, kaip tinkamai įveikti perdegimo sindromą, gali eiti lengviausiu keliu: pradėti vartoti svaigalus, atsiskirti nuo kitų, nesigilinti į savo vidinę būseną ir tiesiog palikti viską likimo valiai. Tačiau tai tikrai nepalengvins susiklosčiusios situacijos. Meditacija, kelionės, susitikimai su draugais, skaitymas, rašymas – tinkamiausi būdai įveikti minėtą sindromą.

 

Norint įveikti perdegimo sindromą, pirmiausia reikia jį atpažinti ir rasti tinkamiausią būdą jam įveikti. Tuomet pamažu pavyks grįžti į įprastas vagas. Jokiu būdu nevalia šio sindromo palikti savieigai arba bandyti prisiversti toliau dirbti. Tai gali tik dar labiau pakenkti fiziškai ir emociškai.

 

Naudingi patarimai

 

  • Nubudus ryte nešokti staigiai iš lovos, šiek tiek pagulėti, pasirąžyti ir pasvajoti. Gulint lovoje išgerti stiklinę vandens, bent kelias minutes paskaityti mėgstamą knygą. Geriau atsikelti 10 min. anksčiau negu įprastai, tačiau dieną patartina pradėti ramiu ritualu.
  • Mažiau bendrauti su kolegomis ne darbo metu, jeigu pokalbis gali vis tiek pasisukti apie darbą.
  • Savaitgaliais ir išeiginėmis dienomis netikrinti darbinio pašto, neskambinti darbo klausimais, jeigu nebūtina.
  • Pailsėti nuo technologijų. Turint laisvą minutę, ne naršyti socialiniuose tinkluose ar pan., o atsipalaiduoti, pasvajoti.
  • Bent kartą per savaitę susitikti su bičiuliais.
  • Išmokti pasakyti „ne“.
  • Puoselėti kūrybingąją asmenybės pusę: prisiminti užmirštas, malonumą teikusias veiklas arba rasti naujų užsiėmimų.
  • Išmokti įveikti stresą.
  • Atsikratyti atsakomybių, įsipareigojimų ir nesvarbių veiklų.

 

Specialistės komentaras

Psichologė Ieva Nedzveckaitė

 

Jeigu juntama nuolatinė įtampa, pervargimas, išsekimas, viskas atrodo sunkiai įveikiama ir niūru, tai gali reikšti, kad žmogų vargina perdegimo sindromas. Mokiniai ir studentai jaučia spaudimą gauti geriausią įvertinimą, todėl nuolatos mokosi bei siekia geriausių rezultatų. Dirbantys žmonės trokšta kuo daugiau uždirbti arba išsaugoti darbą, todėl dirba daug ir ilgai. Vieną ar daugiau vaikučių auginančios mamos neranda nė minutėlės prisėsti. Taigi poilsiui laiko neretai pritrūksta. Tuomet pasireiškia emocinis, fizinis ir protinis išsekimas, vadinamas perdegimu. Yra du pagrindiniai perdegimo sindromo simptomai:

 

  • Emocinis išsekimas, kai žmogus jaučiasi visiškai išsekęs, pervargęs ir prislėgtas. Tuomet gali kamuoti skrandžio skausmai ir virškinimo sutrikimai. Perdegimo sindromas labiausiai paveikia kasdienes užduotis darbe, namuose, studijose. Žmogus pradeda labai neigiamai atsiliepti apie savo užsiėmimus, skundžiasi negebėjimu susikoncentruoti. Dažnai gali tapti ciniškas ir apatiškas.
  • Nusišalinimas ir vengimas, kai darbai, studijos, įprasta veikla nemaloniai atstumia ir vargina. Nuolatos jaučiamas energijos ir motyvacijos trūkumas atlikti menkiausias užduotis. Žmogus stengiasi atitrūkti nuo veiklos emociškai ir apskritai vengia ja užsiimti.

 

Kuo ilgiau tai tęsiasi, tuo būna sunkiau grįžti į įprastą būseną. Be to, ilgai trunkanti tokia būsena gali sukelti problemų šeimoje, paskatinti pradėti vartoti alkoholį, pradėti rūkyti, keisti darbovietę. Retesniais atvejais gali prasidėti depresija arba net kilti minčių apie savižudybę.

 

Norint išvengti perdegimo sindromo, reikia skirti užtektinai laiko poilsiui, miegui ir mėgstamai veiklai, sveikai maitintis, reguliariai mankštintis, stengtis nepersidirbti, o dirbant daryti trumpas pertraukėles. Jeigu perdegimo sindromo išvengti nepavyko, nereikia bijoti kreiptis pagalbos į šeimos narius, artimiausius draugus arba specialistus. Tuomet bandyti iš naujo įvertinti savo prioritetus ir tikslus.

 

Įdomu

 

  • Tyrimai rodo, kad kuo didesnis profesinės veiklos stažas, tuo mažesnė tikimybė patirti perdegimo sindromą.
  • Jį dažniausiai išgyvena 19–25 m. ir 40–50 m. žmonės.
  • Išsiskyrę asmenys turi didesnę riziką patirti šį sindromą.
  • Perdegimo sindromo pasireiškimas nuo išsilavinimo nepriklauso.
  • Kuo žmogaus savivertė aukštesnė, tuo mažesnė rizika patirti šį sindromą.
  • Padidėjęs darbo krūvis didina tikimybę patirti perdegimo sindromą.
  • Darbdaviai, norintys išvengti šio sindromo kolektyve, turėtų nuolatos skatinti darbuotojus.
  • Kuo daugiau viršvalandžių dirbama, tuo didesnė perdegimo sindromo atsiradimo rizika.
  • „Perdegimo sindromo“ sąvoką pirmą kartą 1974 m. pateikė vokiečių psichoanalitikas H. J. Freudenbergeris. Jis siekė apibūdinti darbuotojų, teikiančių pagalbą žmonėms, psichinį ir fizinį išsekimą.
  • Šio sindromo tyrinėjimų pradininkė laikoma psichologė Christina Maslach. Pasak jos, perdegimo sindromas – asmenybės ir darbo neatitikimo rezultatas. Jam didėjant, didėja tikimybė perdegti. Remdamasi savo teorija, 1981 m. sudarė perdegimo įvertinimo klausimyną, kuris naudojamas iki šiol.
  • C. Maslach ir kitų autorių tyrimai rodo, kad pirmiausia atbunka emocijos, dingsta jausmų ir pojūčių aštrumas. Paskui palaipsniui mažėja noras rūpintis tuo, kas sudaro žmogaus pareigybių esmę. Kurį laiką asmuo geba kontroliuoti emocijas, tačiau vėliau gali įtūžti.
  • Perdegimo sindromas dažniausiai kamuoja pilotus, anesteziologus-reanimatologus ir akušerius. Teigiama, kad net apie 60 % medikų patiria nervinio perdegimo sindromo požymių.
  • Statistiniai duomenys rodo, kad šį sindromą patiria apie 37,6 % vyrų ir apie 40,4 % moterų.
  • Darbe patiriamas stresas didina įvairių priklausomybes skatinančių medžiagų vartojimą.
  • Per JAV atliktą tyrimą paaiškėjo, kad vienas iš trijų darbuotojų nuolatos persidirba.
  • Europoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiau negu penktadalis darbuotojų patyrė perdegimo sindromą.
  • Šiandien šis sindromas įtrauktas į tarptautinę ligų klasifikaciją ir koduojamas –„Perdegimo“ sindromas su paaiškinimuemocinis išsekimas.
  • Šio sindromo profilaktikai būtina sportuoti ir dažniau dirbti fizinį darbą.