Širdies ir kraujagyslių ligos jau keletą dešimtmečių neužleidžia pirmaujančių pozicijų pasaulio mirtingumo statistikoje visame pasaulyje. O štai gydytojai perspėja ir ragina atkreipti dėmesį į vieną didžiausių rizikos veiksnių – cholesterolį.

 

cholesterolis

Gamina ir organizmas

 

Nors ilgus metus aukštas cholesterolio kiekis kraujyje laikytas didesnes pajamas gaunančių žmonių sveikatos sutrikimu ir sietas su sotumu, šiandien jis būdingas visiems žmonėms. Per pastaruosius 20 m. sergamumas išaugo dvigubai ir šiuo metu apie 10 % vyrų bei 14 % moterų visame pasaulyje turi šią sveikatos problemą.

 

Mažiausiai dėl aukšto cholesterolio kiekio kraujyje kenčiančių žmonių gyvena Japonijoje, Graikijoje ir Italijoje, o daugiausiai – Amerikoje, Olandijoje bei Suomijoje. Lietuvos statistika taip pat labai panaši. Čia net 90 % 15–64 m. žmonių cholesterolio kiekis kraujyje itin didelis ir viršija 5,2 mmol/l.

 

Tačiau negalima teigti, kad cholesterolis tik kenkia, mat jis įeina į daugelio ląstelių sudėtį. Cholesterolis gyvybiškai svarbus energijai palaikyti bei smegenų ląstelių ir hormonų gamybai. Pavojų kelia ne pats cholesterolis, o pernelyg didelė jos koncentracija kraujyje. Apie 70 % cholesterolio pagamina organizmas, o likusį kiekį žmogus gauna su gyvūniniu maistu, kuris yra itin žalingas širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai.

 

Organizme visada yra tam tikras jam reikalingas cholesterolio ir riebalų kiekis. Jeigu šių medžiagų nebūtų, kiltų rimtų sveikatos problemų. Mokslininkai nustatė, kad sveikas žmogus per parą turėtų gauti 200–300 mg cholesterolio. Tačiau jei jo organizmas gauna daugiau, likęs jo kiekis virsta į riebalus panašią medžiagą ir padengia kraujagyslių sieneles.

 

Tačiau retas žmogus keliauja į gydymo įstaigas, kol nepasireiškia rimtų simptomų. Tad nenuostabu, kad net 48 % asmenų, kurių cholesterolio kiekis kraujyje yra padidėjęs, negauna tinkamo gydymo, o 62 % į Lietuvos ligonines dėl širdies ir kraujagyslių sutrikimų atvyksta tik ligai įsisenėjus bei pasireiškus spaudžiančiam, gniaužiančiam arba maudžiančiam skausmui krūtinės srityje, ištikus infarktui ar esant itin aukštam kraujospūdžiui.

 

Didelė rizika

 

Specialistai nustatė, kad lietuvių itin mėgstami riebūs patiekalai – vienas didžiausių rizikos veiksnių, nulemiančių širdies ir kraujagyslių ligas 4 iš 10 atvejų. Riebus maistas bei menkas fizinis aktyvumas gali negrįžtamai pakenkti netgi tuomet, jei asmuo nėra genetiškai linkęs sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat kenkia nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, nuolatos patiriama įtampa, stresas, cukrinis diabetas ir per didelis gliukozės kiekis kraujyje.

 

Vos tik mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija kraujyje pradeda viršyti normą, organizme sukaupti ir nesudeginti riebalai sutrikdo kraujotaką. Tuomet kyla rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligoms. Rizikos veiksnių lemiami organizmo procesai, kai nesiimama jokių priemonių, net 45 % atvejų tampa mirties priežastimi nuo miokardo infarkto, insulto, širdies nepakankamumo arba aterosklerozės. Nesigydant mirties rizika padidėja dukart.

 

Paprasta išvengti

 

Tai, kad kemšasi kraujagyslės, gali parodyti tik reguliariai atliekama lipidograma ir kiti svarbūs bei apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką įspėjantys tyrimai, pavyzdžiui, įvertinamas didelio jautrumo C-reaktyvusis baltymas bei nustatomas vitamino D kiekis organizme. Tačiau ne visada atlikus bendrus kraujo tyrimus gaunamas tikslus rezultatas. Net jei bendrasis cholesterolio kiekis kraujyje atitinka rekomenduojamą normą, kraujagyslės vis tiek gali užsikimšti dėl pernelyg didelio kenksmingojo cholesterolio (mažo tankio lipoproteinų) kiekio. Tačiau šiandien itin daug vilčių teikia vis tobulėjanti diagnostika, leidžianti tiksliai nustatyti kenksmingojo cholesterolio kiekį kraujyje.

 

Jeigu nenustatoma, kad asmuo serga širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu, medikamentinis gydymas paprastai neskiriamas, o lipidų kiekį kraujyje padeda sumažinti speciali gydytojo skirta dieta bei mankšta. Kaip veiksmingą prevencinę priemonę kiekvienam medikai rekomenduoja vietoj sėslaus gyvenimo būdo rinktis aktyvesnę fizinę veiklą. Tačiau jei per 3–6 mėn. reguliariai ir sveikai maitinantis bei aktyviai sportuojant kenksmingojo cholesterolio (mažo tankio lipoproteinų) ar trigliceridų koncentracija kraujyje išlieka per didelė, o naudingojo cholesterolio (didelio tankio lipoproteinų) – per maža, rekomenduojama pradėti medikamentinį gydymą.

 

Įdomu

 

  • Per parą kepenys gali pagaminti apie 900 mg cholesterolio.
  • Lietuvoje įgyvendinama valstybinė širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Jos rezultatai parodė, kad dislipidemija diagnozuojama daugiau negu 60 % tirtų asmenų.
  • 71 mln. amerikiečių turi pernelyg didelį cholesterolio kiekį kraujyje. Mokslininkai nustatė, kad net 38 % jų išvengtų rizikos susirgti ateroskleroze, jeigu kardinaliai pakeistų mitybą.
  • 2 iš 5 atvejų cholesterolio kiekis kraujyje pakyla dėl nuolatos patiriamo streso ir įtampos.
  • Su maistu gaunama 1–3 medžiagų apykaitoje dalyvaujančio cholesterolio.
  • Prieš keletą metų Ispanijos mokslininkai atliko tyrimą, per kurį 100 savanorių, kurie skundėsi padidėjusia didelio tankio cholesterolio koncentracija kraujyje, kasdien turėjo atlikti atpalaiduojančią ir energijos suteikiančią mankštą. Po 6 mėn. 69 jų pavojų keliantys kraujo rodikliai sumažėjo perpus.

 

Specialisto komentaras

Kauno klinikinės ligoninės gydytojas kardiologas Artūras Jakuitis

 

Kasmet cholesterolio kiekį kraujyje turėtų pasitikrinti visi 40 m. sulaukę žmonės. Jeigu neatliekamas detalus tyrimas, rekomenduojama atlikti bent bendrą cholesterolio tyrimą. Norint išvengti padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje reikėtų atkreipti dėmesį į keletą gyvenimo būdo veiksnių. Rekomenduojama vengti riebaus maisto, streso, reguliariai maitintis, stengtis kuo daugiau judėti ir atsisakyti žalingų įpročių, ypač rūkymo. Vietoj gyvulinių riebalų rekomenduojama rinktis polinesočiąsias riebalų rūgštis, vištieną valgyti be odelės, o kiaušinį be trynio. Kaip puikus mitybos planas tiks Viduržemio jūros dieta, kurios laikantis reikia valgyti daug šviežios žuvies, daržovių ir vengti riebios mėsos. Vietoj sviesto patariama rinktis augalinį aliejų arba margariną. Taip pat labai svarbus fizinis krūvis. Bent po 30 min. 3 kartus per savaitę reikėtų atlikti įvairius fizinius pratimus, bėgioti. Sveikas suaugęs žmogus per dieną turėtų nueiti bent 3 km, 30 min. užsiimti aktyvia fizine veikla arba kasdien nueiti 10 000 žingsnių. Nesilaikant minėtų sveikos gyvensenos principų iškyla didelė rizika susirgti ateroskleroze ir išemine širdies liga. Jeigu cholesterolio koncentracija kraujyje yra labai padidėjusi arba buvo ištikęs infarktas, vien sveika gyvensena ir dieta nepadės.