Ne tik vyresniems: kodėl atsiranda šlapimo nelaikymas?

Apie šlapimo nelaikymą vis dar kalbama puse lūpų – dažnai manoma, kad tai neišvengiama vyresnio amžiaus problema. Vis dėlto gydytojai pabrėžia: su šiuo sutrikimu susiduria ir gerokai jaunesni žmonės. Moterys po gimdymo, aktyviai sportuojantys, didesnį stresą patiriantys ar tam tikrų įpročių turintys žmonės – visi jie gali pastebėti pirmuosius simptomus. Visgi svarbiausia, kad tai išsprendžiama problema.

Kas iš tiesų lemia šlapimo sulaikymą?

Šlapimo sulaikymas nėra vien tik šlapimo pūslės darbas. Tai sudėtingas koordinuotas procesas, kuriame dalyvauja keli mechanizmai vienu metu. Pirmiausia – dubens dugno raumenys. Jie veikia tarsi atrama, laikanti vidaus organus ir padedantis užspausti šlaplę. Kai šie raumenys stiprūs, šlapimas sulaikomas be papildomų pastangų. Antra – šlapimo pūslė, kuri kaupia šlapimą ir siunčia signalus smegenims, kai prisipildo. Trečia – nervų sistema, koordinuojanti visą procesą: kada galima šlapintis, o kada reikia sulaikyti. Kai bent viena iš šių grandžių sutrinka, atsiranda nevalingas šlapimo pratekėjimas – nuo kelių lašų iki sunkiau kontroliuojamų epizodų.

Dažniausios priežastys

Labai dažnai šlapimo nelaikymą lemia ne viena konkreti priežastis, o keli veiksniai vienu metu.

Silpstantys dubens dugno raumenys. Tai viena dažniausių priežasčių, ypač moterims. Nėštumo ir gimdymo metu šie raumenys patiria didelę apkrovą – jie ištempiami, kartais net pažeidžiami. Net jei simptomai nepasireiškia iš karto, jie gali atsirasti vėliau, kai raumenys dar labiau susilpnėja. Ši problema aktuali ne tik po gimdymo. Ilgainiui raumenys silpnėja dėl natūralių organizmo pokyčių, sėdimo gyvenimo būdo ar fizinio aktyvumo stokos. Dėl to atsiranda vadinamasis stresinis šlapimo nelaikymas, kai šlapimas prateka kosint, čiaudint, juokiantis ar sportuojant.

Hormonų pokyčiai. Mažėjant estrogenų lygiui, ypač artėjant menopauzei, keičiasi šlapimo takų audinių būklė. Gleivinė tampa plonesnė, mažėja jos elastingumas, silpnėja audinių atsparumas. Tad šlapimo pūslė darosi jautresnė, o šlaplės užsidarymo mechanizmas – mažiau efektyvus. Tokiu atveju gali atsirasti tiek dažnesnis noras šlapintis, tiek sunkumų sulaikant šlapimą.

Padidėjęs spaudimas pilvo srityje. Nuolatinis spaudimas pilvo ertmėje tiesiogiai veikia šlapimo pūslę. Tai dažnai nutinka žmonėms, turintiems antsvorio – papildomi kilogramai spaudžia vidaus organus. Taip pat tai aktualu tiems, kurie dažnai kilnoja sunkius daiktus ar serga lėtiniu kosuliu. Kiekvienas kosulio ar fizinės įtampos epizodas didina spaudimą, kuris perduodamas šlapimo pūslei.

Ilgainiui tai silpnina šlapimo sulaikymo mechanizmus.

Dirgli šlapimo pūslė. Šiuo atveju problema nėra vien raumenų silpnumas. Šlapimo pūslė tampa pernelyg jautri ir pradeda susitraukinėti net tada, kai dar nėra prisipildžiusi. Žmogus staiga pajunta stiprų norą šlapintis ir ne visada spėja jį sulaikyti. Tai gali būti susiję su nervų sistemos jautrumu, streso lygiu ar net mitybos įpročiais.

Reikšmingi kasdieniai įpročiai

Kartais situacija kardinaliai pagerėja pakeitus iš pirmo žvilgsnio visai mažus ir nereikšmingus įpročius. Štai sumažinus per dieną suvartojamo kofeino ar alkoholio kiekį, mažiau dirginama šlapimo pūslė ir retėja per dažnas šlapinimasis. Padidinus suvartojamo vandens kiekį, situacija irgi gali pagerėti, nes pernelyg koncentruotas šlapimas gali dirginti šlapimo pūslės gleivinę. Šlapimo nelaikymui įtakos gali turėti net vidurių užkietėjimas, nes pilnas žarnynas spaudžia šlapimo pūslę ir trukdo jai normaliai funkcionuoti. Todėl svarbu rūpintis subalansuota mityba ir deramu maistinių skaidulų kiekiu. Galiausiai pravartu išbandyti Kėgelio pratimus, kurie, daromi reguliariai, stiprina dubens dugno raumenis.

Augalinė pagalba

Šalia gyvenimo būdo korekcijų vis dažniau ieškoma papildomos natūralios pagalbos. Tam tikri augalai gerai žinomi dėl poveikio šlapimo takams.

Moliūgų sėklos siejamos su šlapimo pūslės funkcijos palaikymu – jos gali padėti sumažinti dažną norą šlapintis ir palaikyti normalų šlapimo sulaikymą.

Dirviniai asiūkliai pasižymi švelniu tonizuojančiu poveikiu šlapimo takams ir gali padėti palaikyti jų funkciją.

Meškauogės vertinamos dėl sudėtyje esančio arbutino – ši medžiaga organizme virsta junginiais, pasižyminčiais antibakteriniu poveikiu šlapimo takuose.

Dilgėlės tradiciškai vartojamos šlapimo takų sveikatai palaikyti. Jos pasižymi švelniu diuretiniu poveikiu, todėl skatina skysčių pasišalinimą ir praplauna šlapimo takus. Be to, dilgėlės turi priešuždegiminių savybių, kurios naudingos sudirgus šlapimo takams.

Spanguolės žinomos dėl gebėjimo mažinti bakterijų prisitvirtinimą prie šlapimo takų sienelių.

Svarbiausia tai, kad šie komponentai veikia skirtingais mechanizmais, todėl dažniausiai vartojami kartu – taip pasiekiamas platesnis poveikis.

Kodėl svarbu nelaukti?

Daugelis žmonių, susidūrę su šlapimo nelaikymu, delsia, nes simptomai iš pradžių atrodo nežymūs. Tačiau problema retai išnyksta savaime. Priešingai – ji dažniausiai progresuoja. Ilgainiui gali tekti keisti kasdienius įpročius: vengti ilgesnių kelionių, riboti fizinį aktyvumą, nuolat galvoti apie artimiausią tualetą. Tai tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę ir pasitikėjimą savimi. Todėl kuo anksčiau sprendžiama problema, tuo geresni rezultatai.

Autorė Jūratė Survilė