Kraujotakos sistemos ligos – insultas, miokardo infarktas, išeminė širdies liga jau dabar sudaro daugiau nei pusę visų mirčių Lietuvoje. Tai reiškinys, kurį lemia gyvenimo būdas, sveikatos priežiūros sistemos spragos bei platesnės socialinės ir aplinkos sąlygos. Kodėl situacija mūsų šalyje tokia kebli ir ką daryti, kad mirtingumas sumažėtų?

 

Grėsminga padėtisCardiologist,Doctor,Examine,Patient,Heart,Functions,And,Blood,Vessel,On

 

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė apie 37 tūkst. žmonių, maždaug 448 asmenimis daugiau nei 2023 m. Dauguma šių mirčių – dėl kraujotakos sistemos ligų. 2022 m. jos sudarė apie 53 % visų mirčių Lietuvoje. Vadinasi, daugiau nei kas antras žmogus mirė dėl kardiologinių ligų. „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse vyrų mirtingumas nuo kraujotakos ligų ženkliai didesnis nei moterų. Vyrai dažniau turi kelis rizikos veiksnius (rūkymas, alkoholio vartojimas, nekontroliuojama hipertenzija). Visgi pastebima tendencija, kad, nors vis dar dominuoja kraujotakos ligos kaip pagrindinė mirties priežastis, mirtingumas dėl išeminės širdies ligos ir insulto darbingo amžiaus (16–64 m.) žmonių grupėje Lietuvoje šiek tiek mažėja. Tai rodo, kad prevencija ir gydymas veikia.

 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europos regione situacija geresnė: čia kraujotakos ligos sudaro apie 42,5 % visų mirčių. PSO skelbia, kad kasdien Europoje dėl širdies ir kraujotakos ligų miršta apie 10 tūkst. žmonių, kas sudaro maždaug 3,65 mln. per metus. Kalbant apie Europos Sąjungos (ES) zoną, minėtos ligos apima 32,7 % visų mirčių. Deja, Lietuva šiame kontekste atsiduria tarp blogiausių statistikų. 2022 m. fiksuoti vieni aukščiausių standartizuotų mirtingumo rodiklių nuo išeminių širdies ligų tarp ES šalių: vyrai – apie 622,4 mirčių 100 tūkst., moterys – apie 378,5.

 

Kodėl atsidūrėme duobėje?

 

Kardiologinių ligų riziką didina ne vienas veiksnys, o dažnai visas jų kompleksas. Aptarkime svarbiausius.

 

Aukštas arterinis kraujospūdis (hipertenzija). Hipertenzija vadinama tyliąja žudike, nes ilgą laiką gali nesukelti simptomų, bet žaloja kraujagysles, širdį ir inkstus. Lietuvoje iki 30–40 % suaugusiųjų turi padidėjusį kraujospūdį, tačiau dalis jų to nežino. Tyrimai rodo, kad beveik pusė žinančių apie savo hipertenziją tinkamai nekontroliuoja spaudimo arba nesilaiko gydymo plano. Nekontroliuojamas kraujospūdis lemia insultą, infarktą ir širdies nepakankamumą. PSO duomenys rodo, kad hipertenzija lemia beveik 25 % visų mirčių Europoje.

 

Rūkymas. Nors rūkymo lygis per du dešimtmečius sumažėjo (ypač tarp jaunimo ir moterų), vis dar rūko 28–30 % vyrų ir 15–17 % moterų. Šis žalingas įprotis skatina kraujagyslių sienelių uždegimą, greitina aterosklerozę, kelia kraujo spaudimą, mažina gerojo cholesterolio (DTL) lygį. Problema išlieka pasyvus rūkymas, ypač šeimose ir darbovietėse.

 

Netinkami mitybos įpročiai. Mityboje gausu perdirbtų produktų, sočiųjų riebalų (pvz., rūkytų mėsos gaminių), o daržovių ir vaisių valgoma beveik dvigubai mažiau, nei rekomenduojama. Vis dar trūksta visų grūdo dalių produktų, augalinių baltymų, o cukraus suvartojimas išlieka aukštas. Kita aktuali problema – perteklinis druskos vartojimas. Lietuvoje suvartojama 10–12 g druskos per dieną, kai PSO rekomenduoja ne daugiau kaip 5 g. Pabrėžiama, kad jei ES šalys sumažintų druskos suvartojimą 25 %, būtų išvengta šimtų tūkstančių mirčių per kelerius metus.

 

Nutukimas ir fizinio aktyvumo trūkumas. „Eurostat“ duomenimis, 21 % suaugusių lietuvių yra nutukę (KMI ≥ 30) – tai viršija ES vidurkį. Antsvorio problema glaudžiai susijusi su sėsliu gyvenimo būdu. Tai ypač pastebima žiemą, kai dar mažiau judama dėl trumpesnių ir šaltesnių dienų, mažesnių galimybių leisti laiką lauke. Natūraliai daugėja sėdimos veiklos: darbas prie kompiuterio, ilgas vairavimas, ekranų laikas. Tai blogina kraujotaką, didina svorį ir trikdo normalų širdies darbą.

 

Cukrinis diabetas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Cukrinis diabetas Lietuvoje diagnozuotas apie 7–8 % gyventojų, bet manoma, kad dar keli procentai serga nežinodami. Ši lėtinė liga dvigubai didina riziką patirti širdies ir kraujagyslių komplikacijų. Dažnai diabetą lydi nutukimas, hipertenzija, dislipidemija – pavojingas metabolinis sindromas.

 

Gydymo paslaugų kokybė. Prevencinių vaistų (pvz., statinų) vartojimas Lietuvoje pastaraisiais metais augo, bet vis dar išlieka žemesnis nei Vakarų Europos šalyse. Kardiologinės reabilitacijos paslaugos, nors prieinamos, ne visuomet deramai išnaudojamos: dalis pacientų po infarkto negauna viso rekomenduojamo reabilitacijos kurso. Integruotas rizikos valdymas (šeimos gydytojų ir kardiologų bendradarbiavimas, reguliarūs kraujo spaudimo, cholesterolio patikrinimai) nėra plačiai taikomas visoje šalyje, ypač regionuose.

 

Mokslo žodis: kas tikrai veikia?

 

Populiacinės priemonės. Šiaurės Karelijos projektas Suomijoje – vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip koordinuotos visuomeninės priemonės gali sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nuo 1972 m. programoje buvo derinamos visuomenės sveikatos kampanijos, politinės priemonės, maisto pramonės partnerystės (druskos ir riebalų mažinimas), tabako kontrolė, vietinių sveikatos paslaugų stiprinimas ir visuotinis švietimas. Rezultatas – ne tik informacijos pliūpsnis, bet ir realūs elgsenos pokyčiai. Per kelis dešimtmečius mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos darbingo amžiaus gyventojų grupėse sumažėjo maždaug 80–84 %, o gyvenimo trukmė pailgėjo keleriais metais. Apytiksliai du trečdaliai šio pozityvaus pokyčio laimėjimų buvo priskiriami rizikos veiksnių (cholesterolio, rūkymo, kraujospūdžio) sumažėjimui, maždaug vienas trečdalis – medicininei pažangai. Tai labai svarbi žinia: jei valstybinės priemonės kryptingai mažina rizikos veiksnius visoje populiacijoje, poveikis mirtingumui gali būti milžiniškas. Šiaurės Karelijos projektas parodė, kad populiacinės priemonės (maisto reforma, tabako politika, masinis švietimas) duoda didesnį absoliutų poveikį visai populiacijai, negu vien klinikinių intervencijų plėtra, nors geras gydymas irgi svarbus.

 

Hipertenzijos kontrolė ir statinai. Aukštas arterinis kraujospūdis tiesiogiai didina insulto, miokardo infarkto ir širdies nepakankamumo riziką. PSO ir daug kitų tyrimų rodo, kad populiacijos vidutinio kraujospūdžio sumažėjimas vos keliais mm Hg reikšmingai sumažina insultų ir infarktų skaičių. Todėl svarbu kiekvienam namuose turėti kraujospūdžio matuoklį, stiprinti gydytojų ir pacientų ryšį, diegti programas, skatinančias aktyviai ir reguliariai tikrintis kraujo spaudimą, dalyvauti atrankinėse sveikatos patikros programose. Ne mažiau svarbus reikalingų vaistų kompensavimas. Pastaruoju metu ypač daug kalbama apie statinų svarbą, nes jie mažina koronarinės mirties, miokardo infarkto ir insulto riziką bei bendrą mirtingumą. Šie preparatai veikia stabilizuodami aterosklerozines plokšteles, slopina uždegimą. Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad statinai gali turėti švelnų poveikį mažinant kraujospūdį, tad papildomai mąžta širdies ir kraujagyslių ligų pavojus, ypač kai taikomi vyresnio amžiaus arba cukriniu diabetu sergantiems pacientams.

 

Greita medicininė intervencija. Ištikus infarktui laikas iki reperfuzijos yra lemiamas. Kuo greičiau atveriama užkimšta arterija, tuo mažesnė mirtingumo ir komplikacijų rizika. Gydant insultą taip pat galioja „laiko lango“ principas: kuo greičiau pacientas gauna profesionalią pagalbą, tuo didesnis išgyvenamumas, mažesnė liekamųjų komplikacijų tikimybė. Tad šalies mastu reikšmingos investicijos į greitą transportą, regioninį maršrutavimą (kad infarkto ar insulto ištiktas pacientas keliautų tiesiai į intervencinį centrą), telemedicina (pvz., EKG vietoje) ir suvienodinti protokolai. Viskas kartu suteikia kur kas didesnes tikimybes išgelbėti gyvybę ir gyvenimo kokybę.

 

Kompleksinė strategija

 

Kompleksinė strategija priklauso nuo visų trijų dėmenų: politinės ir sisteminės priemonės, klinikinės priemonės (gydytojų paslaugos), visa bendruomenė.

 

Politika ir sveikatos priežiūros sistema:

 
  • Mažiau druskos maiste. Pasaulinė patirtis (Jungtinė Karalystė, Portugalija, Pietų Korėja) rodo, kad sisteminės priemonės – maisto pramonės partnerystės, ribojimai, etiketės, restoranų taisyklės – mažina suvartojamą druską, sykiu vidutinį populiacijos kraujospūdį. Lietuvoje taip pat būtų galima nustatyti pramonės ribas druskai (atskiroms produktų grupėms), skelbti privalomas etikečių normas, remti viešojo maitinimo reformą (ligoninės, mokyklos ir kt.).
  • Masinė tabako kontrolė. Taikomos įvairios priemonės: aukštesni akcizai, vieši draudimai (pvz., nerūkymo zonos, reklamos apribojimai), žalos mažinimo programos, prieiga prie rūkymo nutraukimo paslaugų. Šalys su griežta tabako politika (pirminė kaina + draudimai) rodo staigų rūkymo lygio kritimą, o vėliau ir širdies ligų mažėjimą.
  • Prevencinės programos. Svarbus didesnis dėmesys rizikos identifikavimui ir registravimui, nuolatinei pacientų stebėsenai, gaunamoms instrukcijoms, kompensacijoms svarbiausiems vaistams.
  • Duomenų kaupimas ir stebėsena. Tobulesnė registrų sistema leidžia matuoti pažangą (hipertenzijos kontrolės rodikliai, statinų aprėptis, infarktų mirtingumas, laikai iki profesionalios pagalbos ir kt.), nustatyti regionines spragas ir skirti lėšas ten, kur reikia. E-sveikata, telemonitoringas, nacionaliniai registrai labai padeda.
  • Sveikų įpročių formavimas visuomenėje. Mokyklose, darželiuose turėtų būti skirtas didesnis dėmesys sveikesniems valgiaraščiams, fiziniam aktyvumui, vaikų ugdymui sveikos gyvensenos klausimais. Darbovietėse galima diegti sveikatinimo programas, skatinti sveikesnio maisto pasirinkimą sudarant tam palankias sąlygas (pvz., sveiko maisto valgyklas darbovietėje), sudaryti sąlygas (pertraukėlės, pritaikyta darbo vieta) judėti ir kt.
 

Klinikinės intervencijos:

 
  • Sisteminga arterinio kraujo spaudimo kontrolė. Programos turėtų apimti nuoseklią identifikaciją, medikamentų algoritmus, pacientų įtraukimą ir nemokamą arba kompensuojamą vaistų prieinamumą tiems, kurie negali sau leisti. Įrodyta – tokios programos gerina kontrolę ir mažina komplikacijų skaičių.
  • Platesnis statinų vartojimas. Vadovaujantis tarptautiniais protokolais, statinai turi būti skiriami pacientams pagal rizikos skaičiavimus. Svarbu siekti, kad šie vaistai būtų prieinami visiems, kuriems jų reikia. Statinų prieinamumo didinimas mažina mirtingumą nuo kardiologinių ligų.
  • Prieširdžių virpėjimo gydymas. Tai svarbus insulto rizikos veiksnys. Periodinė EKG atranka vyresniems pacientams ir tinkama antikoaguliantinė apsauga tiems, kuriems ji skirta, ženkliai mažina insultų skaičių. Ypač reikšminga kartu su kitomis prevencijos priemonėmis.
  • Skubi prieiga prie specializuotų gydymo centrų. Būtina užtikrinti, kad šiuos specializuotus gydymo centrus paprastai ir greitai galėtų pasiekti visų regionų gyventojai, tam itin svarbūs bendri protokolai, infrastruktūros palaikymas. Svarbu prisiminti: kuo insultą ar infarktą patyręs pacientas greičiau gauna profesionalią pagalbą, tuo didesnė išgyvenimo tikimybė.
 

Bendruomenės lygmuo:

 
  • Mityba. Gyventojams rekomenduojama mažinti druskos kiekį (iki 5 g per dieną), sočiuosius riebalus, perdirbtą maistą, didinti daržovių, vaisių, grūdų vartojimą. Ypač rekomenduojama Viduržemio jūros dieta.
  • Fizinis aktyvumas. Tikslas – 150 min. vidutinio intensyvumo (arba 75 min. intensyvios) fizinės veiklos per savaitę su papildomomis jėgos treniruotėmis. Judrus gyvenimo būdas mažina kraujo spaudimą, gerina cholesterolio ir gliukozės pusiausvyrą organizme.
  • Rūkymo metimas. Atsisakius šio žalingo įpročio, infarkto rizika mąžta jau per pirmuosius kelerius metus. Pastebima, kad sėkmingiausiai meta rūkyti tie žmonės, kurie imasi kombinuotų priemonių: dalyvauja gydymo programose, ieško paramos skaitmeninėje erdvėje, lanko grupinę terapiją ir kt.
  • Alkoholio mažinimas. Metaanalizės duomenimis, kiekvienas 10 g gryno alkoholio (vienas mažas bokalas alaus arba taurelė stipresnio gėrimo) per dieną padidina hipertenzijos riziką apie 8 %, o koronarinės ligos – 5–7 %. Sumažinus suvartojimą iš 30 g iki 10 g per dieną, vidutinis sistolinis kraujospūdis krinta 3–4 mm Hg, o tai atitinka 15 % mažesnę insulto ir 10 % mažesnę koronarinės širdies ligos riziką. Visiškas alkoholio atsisakymas per kelias savaites pagerina kepenų fermentų ir lipidų profilį, o po metų pastebima 20–25 % sumažėjusi širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė.
  • Svorio kontrolė. 5–10 % kūno svorio sumažėjimas nutukusiems ar antsvorio turintiems žmonėms sumažina sistolinį kraujospūdį vidutiniškai 5–10 mm Hg, pagerina lipidų profilį, o II tipo cukrinio diabeto rizika mąžta apie 50 %. Kiekvienas 5 kg svorio sumažėjimas (kai yra antsvoris ar nutukimas) gali sumažinti koronarinės širdies ligos tikimybę 15–20 %.
  • Gripo skiepai. Gripo vakcinacija turi apčiuopiamą poveikį širdies ligų rizikai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms arba jau turintiems širdies ar kraujagyslių problemų. Įrodyta, kad gripo skiepai pastariesiems infarkto, insulto ir staigios mirties riziką sumažina vidutiniškai 34 % per 12 mėnesių nuo vakcinacijos. Kanadoje atlikti tyrimai parodė, kad hospitalizacijos dėl širdies veiklos sutrikimų per gripo sezoną buvo apie 37 % retesnės tarp paskiepytų pacientų, palyginti su neskiepytais. Patyrusiems ūminį miokardo infarktą skiepijimas prieš gripo sezoną sumažino pakartotinio infarkto ar mirties riziką apie 45 %. Gripo infekcija sukelia uždegiminį atsaką, didina krešulių formavimosi ir plokštelių plyšimo riziką kraujagyslėse. Skiepai mažina infekcijos tikimybę ir saugo širdį nuo uždegiminio streso. Gripo vakcina beveik trečdaliu gali sumažinti širdies komplikacijų riziką – tai paprasta, saugi ir mokslo patvirtinta širdies apsaugos priemonė.
 

Kraujotakos ligos nėra nepavaldžios ar neišvengiamos. Dideli mirtingumo rodikliai Lietuvoje atspindi ne tiek genetinę lemtį, kiek istorines, socialines ir sveikatos politikos spragas. Derinant populiacines priemones, stiprinant pirminę sveikatos priežiūrą ir modernizuojant skubiosios pagalbos tinklą bei ugdant visuomenę, galima reikšmingai pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę.

 

Autorė vJūratė Survilė