Staiga užklupus aštriai duriančiam ar deginančiam skausmui krūtinėje dauguma išsigąsta, nes susieja su širdies problemomis. Visgi kur kas didesnė tikimybė, kad tai – tarpšonkaulinės neuralgijos požymis. Kas tai per negalavimas ir kodėl jis atsiranda?

 

Įvairios priežastysWorried,Caucasian,Woman,Carefully,Looking,And,Checking,Breast,By,Herself

   

Tarpšonkaulinė neuralgija – tarpšonkaulinio nervo uždegimas, atsirandantis dėl krūtinės ląstos nervų spaudimo, periferinių nervų pažeidimo. Nervai gali būti užspausti dėl įvairių priežasčių: stuburo iškrypimo, laikysenos sutrikimų, pilvo raumenų įsitempimo, plyšusio pilvo audinio, pilvo išsipūtimo, chirurginių intervencijų, įvairių ligų, nėštumo ir kt. Visgi dažniausios yra dvi priežastys – krūtinės ląstos audinių ir nervų pažeidimas po krūtinės ląstos chirurginių intervencijų bei juostinė pūslelinė infekcija.

 

Sunkiai pakeliami simptomai

 

Tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai itin nemalonūs. Ryškiausias ir sunkiausiai pakeliamas – krūtinės ląstos skausmas. Vienu atveju jis jaučiamas vienoje pusėje, kitu – per visą krūtinės ląstą. Gali būti duriantis, aštrus, plėšiantis, veriantis arba maudžiantis. Kartais skausmas plinta iš nugaros krūtinės link ir tarsi apjuosia. Situacija pablogėja giliau įkvepiant, juokiantis, kosint, čiaudint, fizinio krūvio metu, atliekant staigius judesius. Skausmas, kaip ir kiti simptomai, gali varginti nuolat arba būti protarpinis. Be tipinio skausmo, tarpšonkaulinei neuralgijai dar būdingas tirpimo, dilgčiojimo jausmas, pilvo, rankų, pečių, galvos skausmas, apetito stoka, karščiavimas. Sunkiais atvejais paveikiama net motorinė nervų funkcija. Iš esmės simptomų pobūdis priklauso nuo to, kurie tarpšonkauliniai nervai (iš viso yra 12 porų) pažeisti. Įprastai pažeidžiamas tik vienas nervas poroje, todėl skausmas dažniau vargina tik vienoje krūtinės pusėje.

 

Painiojama su širdies ligomis

 

Jeigu pažeidžiami kairės pusės tarpšonkauliniai nervai, tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai dažnai palaikomi širdies bei kraujotakos sutrikimais, mat klinikinis vaizdas itin panašus. Todėl neretai pacientai pirmiausia keliauja pas kardiologus. Kai atliekami išsamūs tyrimai ir atmetamos galimos kardiologinės patologijos, galiausiai prisibeldžiama iki neurologo kabineto, o čia išgirstama teisinga diagnozė. Būna, kad pacientai tarpšonkaulinės neuralgijos priepuolį netgi palaiko infarktu ir kviečiasi greitąją medicinos pagalbą.

 

Siekiant atskirti tarpšonkaulinę neuralgiją nuo kardiologinių problemų reikia žinoti, kad pastarųjų atveju tiesioginis krūtinės ląstos skausmas vargina gerokai rečiau. Dažniau skausmas plinta į kairę ranką, petį, kaklą, apatinį žandikaulį, viršutinę nugaros dalį. Skausmas atsiranda staiga ir nedingsta pakeitus kūno padėtį. Gali trukti nuo keliolikos minučių iki kelių valandų. Be skausmo, dažnai atsiranda dusulys, pila šaltas prakaitas, svaigsta galva, pykina, pasireiškia bendras silpnumas, kyla mirties baimė. Atlikus tyrimus nustatomi širdies ritmo sutrikimai, arterinio kraujospūdžio pokyčiai.

 

Beje, siekiant patvirtinti tarpšonkaulinę neuralgiją tenka atmesti ir kitas galimas ligas, pvz., plaučių, virškinimo sistemos ir kitas patologijas, navikus, traumas ir kt. Taigi, kelias iki galutinės diagnozės vingiuotas ir painus.

 

Kaip gydoma?

 

Tiesiogiai tarpšonkaulinė neuralgija nekelia rimto pavojaus. Tačiau ji stipriai apsunkina kvėpavimą, prastina gyvenimo kokybę, todėl būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus. Efektyviausią gydymo planą parengs neurologas, įvertinęs būklę, nustatęs jos priežastis ir galimas pasekmes. Jeigu pavyksta tiksliai nustatyti tarpšonkaulinę neuralgiją išprovokavusius veiksnius, pirmiausia stengiamasi pašalinti juos. Skausmas malšinamas vaistais. Sudėtingesniais atvejais gali prireikti intervencinių metodų, pvz., operacijos (tarkime, pacientams, kuriems tarpšonkaulinė neuralgija dažnai kartojasi, todėl tenka suardyti tam tikrą skausmą sukeliančią nervo dalį). Daug naudos duoda fizioterapija, kineziterapija, akupunktūra, net psichoterapija. Daugumai pacientų rekomenduojama vartoti B grupės vitaminus, kurie itin svarbūs nervų sistemai.

 

Sumažinti riziką

 

Specifinių rekomendacijų, kaip užkirsti kelią tarpšonkaulinei neuralgijai, nėra. Čia galioja bendri sveikos gyvensenos principai. Svarbu subalansuotai maitintis, kad organizmui netrūktų maistinių medžiagų, kad normaliai funkcionuotų imuninė sistema. Ne mažiau svarbus pakankamas, bet sykiu ne per didelis fizinis aktyvumas, taip pat dėmesys laikysenai. Dirbant sėdimą darbą būtina įsirengti ergonomišką darbo vietą. Riziką sumažina ir žalingų įpročių, ypač rūkymo, atsisakymas. Reikėtų rūpintis ne tik fizine, bet ir psichine gerove, nes ji paveikia ir kūną. Todėl pravartu vengti streso, tinkamai subalansuoti darbo ir poilsio režimą, kasdien skirti laiko atpalaiduojančiai veiklai.

 

Autorius Jūratė Survilė