Europos lyčių lygybės indekse Lietuva, atsilikdama nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, vis dar yra 20 vietoje. Nors šalyje kai kurie lyčių lygybės parametrai lėtai gerėja, vis dar fiksuojamas ypač didelis atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų, stipriai įsigalėjusi profesinė segregacija, trūksta vaikų priežiūros paslaugų. Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinti specialistai pabrėžia, kad ant didžiosios dalies moterų pečių vis dar krinta neproporcingai daug su vaikų priežiūra ir buitimi susijusių atsakomybių, jos dažniau nei vyrai iškrenta iš darbo rinkos.

 

Europos lyčių lygybės indeksas: Lietuva – toje pačioje vietojeGender,Wage,Gap.,Businessman,And,Businesswoman,Standing,On,Money,Stack.

 

2022 m. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtame Europos lyčių lygybės indekse, kuriuo matuojama moterų ir vyrų lygybė ES šalyse, Lietuva, kaip ir 2021 m., liko 20 vietoje. Nors bendroje Europos lentelėje Lietuvos padėtis nesikeičia ir įvertinimas (60,6 balų iš 100) vis dar atsilieka nuo ES vidurkio (68,6 balų), šalis pakilo 2,2 balais, o, palyginus su kitomis ES valstybėmis, Lietuvos įvertinimas padidėjo labiausiai. Minimalų lyčių lygybės indekso augimą lėmė pasiekimai žinių srityje. Labiausiai – pagerėjusi lyčių pusiausvyra aukštojo ir aukštesniojo mokslo studijose. Geresnį įvertinimą Lietuva gavo ir galios srityje – čia ji užima 18 vietą tarp kitų ES valstybių. Šį pokytį paskatino pažanga politinių sprendimų priėmimo srityje. 2022 m. 42 % ministrių ir viceministrių pareigų ėjo moterys (+ 15 % nuo 2019 m.). Tai vienas geriausių rodiklių ES. Vis dėlto aukščiausiu lygmeniu lygybės vis dar labai trūksta: Seime šiuo metu nėra nė trečdalio moterų (28 %), o šis skaičius mažesnis už ES vidurkį (33 %). Geriausiai Lietuva įvertinta darbo srityje – čia surinko 73,9 balo ir užėmė 11 vietą iš visų valstybių narių. Vis dėlto tai nereiškia pagerėjimo – lyčių lygybės darbo srityje rodiklis nuo 2019 m. netgi šiek tiek sumažėjo (nuo 74,2 iki 73,9 balo). „Šie duomenys signalizuoja, kad reikia susirūpinti lyčių lygybe Lietuvos darbo rinkoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje moterų nedarbas antrus metus iš eilės yra didesnis nei vyrų. Šiuo metu darbo neturi 7800 daugiau moterų nei vyrų. Tai rodo, kad pandemijos išaugintas nedarbo atotrūkis vis dar nesugrįžo į priešpandeminę situaciją“, – teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

 

Ypač didelis atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų

   

EIGE duomenimis, Lietuvoje lyčių nelygybė pinigų srityje itin ryški. Duomenų valdysenos agentūra informuoja, kad 2022 m. vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis siekė 11,1 % ir, palyginti su 2021 m., nepakito. Vis dėlto 2023 m. „Sodra“ pranešė, kad Lietuvoje moterų ir vyrų darbo pajamų atotrūkis per 2022 m. padidėjo beveik 2 % – vyrai vidutiniškai uždirba 13,6 % daugiau nei moterys, o tai rodo, kad moterų padėtis darbo rinkoje vis dar mažiau palanki nei vyrų – vėliau tai atsispindi ir jų pensijose. „Padidėjęs atotrūkis nebūtinai rodo, kad darbo rinkoje stiprėja neigiamos tendencijos. Didelė dalis dirbančių moterų, 13 %, dirba sveikatos priežiūros srityje. Čia pajamos sparčiau augo 2020–2021 m., todėl moterų darbo pajamų augimas 2022 m. buvo lėtesnis. Vis dėlto pajamų skirtumai nedingsta“, – sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė. Pajamų skirtumui įtaką daro ir profesijos pasirinkimas. Didžiausias pajamas uždirba moterys finansų ir draudimo (2383 Eur) bei informacijos ir ryšių (2257 Eur) veiklose. Vis dėlto čia dirbančiųjų dalis sudaro tik 5 % tarp visų apdraustų moterų. Be to, informacijos ir ryšių veikloje pastebimas vienas didžiausių pajamų atotrūkių: nors moterys čia uždirba daugiau nei kitose srityse, vyrai uždirba net 41 % daugiau už koleges. Dar didesnis atotrūkis matomas tik sveikatos priežiūros veikloje: nors moterys čia sudaro 86 % visų apdraustųjų, jos uždirba perpus mažiau nei vyrai. „Sodros“ duomenys rodo, kad moterys dažniausiai pasirenka administravimo specialistės, pardavėjos, mokytojos, sveikatos specialistės, valytojos profesijas. Moterų daugiausia sveikatos ir švietimo veiklose. Vyrai dažnai dirba vairuotojais, įmonių vadovais, statybininkais.

 

Vaikų priežiūra ir buitis: kur Lietuvai reikėtų dar labiau pasistengti

   

Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje keitėsi vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai. Tiek vaiko tėtis, tiek mama bent po 2 mėn. turi prižiūrėti mažylį, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Vis dėlto Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako, kad siekti lygybės ypač padėtų daugiau prieinamų vaikų priežiūros paslaugų. „Šeimoms turėtų būti patogu auginti vaikus, nesvarbu, kaip jose dalinamasi vaiko priežiūros darbais. Nuo pat mažumės turi būti prieinamos vaiko priežiūros paslaugos. Lietuvoje vis dar, palyginti su kitomis šalimis, neįgyvendiname vadinamųjų Barselonos tikslų, kur numatyta, kad mažiausiai trečdalis vaikų iki trejų metų turi eiti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Bet darželių trūksta, ypač didžiuosiuose miestuose. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, atlikusi tyrimus su vaikus turinčiais tėvais, mato, kad paslaugų trūkumas begalinis. Tad valstybė tikrai galėtų padėti“, – teigia specialistė. Anot jos, miestuose taip pat turi būti diegiama patogi infrastruktūra, pavyzdžiui, viešasis transportas, kuriamos šalia namų esančios įvairios paslaugos ir kt. Įvairias šeimas buriančios Šeimų asociacijos atstovai, kalbėdami apie vaikų priežiūros paslaugų trūkumą, antrina M. Jurkutei ir pabrėžia, kad mokyklinio amžiaus vaikų užimtumo sistema nėra palanki dirbantiems tėvams. Jie taip pat akcentuoja, kad moterys, ypač susilaukusios ne vieno vaiko, namie lieka ilgus metus, tuomet atsiranda ilgi tarpai profesinėje veikloje arba ji visiškai baigiasi. „Taip dažnai nukenčia moters gyvenimas, sykiu didėja rizika patirti įvairių rūšių smurtą bei skurdą“, – sako asociacijos nariai.

 

Šeimų asociacija: darbovietėse naudingesni tie, kurie šeimos neturi

   

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė M. Jurkutė taip pat pabrėžia, kad vaikus auginantiems žmonėms labai trūksta palaikančios darbo aplinkos ir kultūros. „Ypač kalbant apie dažnai sergančius mažus vaikus, kai reikia atsitraukti nuo darbų ir prisitaikyti prie jų ritmo. Jeigu darbovietė neskatina darbo ir vaikų auginimo derinimo arba priešingai – netgi daro tam kliūčių, be abejo, žmonėms itin sunku“, – sako specialistė. Šeimų asociacijos vertinimu, nors jau yra verslo įmonių, kalbančių apie lyčių lygybės svarbą, o bendras požiūris iš lėto keičiasi, vis dėlto dauguma moterų renkasi vaiko priežiūros atostogas, už buitį atsakinga absoliuti dauguma, o tėčiai vieni prisiima atsakomybę užtikrinti didesnę dalį šeimos finansų. „Darbovietėse vis dar labiau vertingi tie, kurie šeimos neturi arba šeimos gyvenime dalyvauja tik atlikę visas profesines pareigas, t. y. – šeimos turėjimo fakto darbe nėra“, – įžvalgomis dalijasi asociacijos atstovai. Jų teigimu, būtina normalizuoti šeimos egzistavimo realumą su visomis iš to atsirandančiomis pareigomis bei atsakomybėmis tiek darbovietėse, tiek apskritai visuomenėje. Šeimų asociacijos narių teigimu, moterys, derinančios vaikų auginimą ir aktyvią karjerą, vis dar sulaukia smerkimo, o tėčiai, norintys įsitraukti į vaikų auginimą, neretai laikomi nevyriškais. M. Jurkutės teigimu, šioms problemoms spręsti trūksta valstybinės strategijos Specialistė akcentuoja, kad svarbu kelti tikslus, o kol jų nekelsime, toliau matysime, kaip kitos šalys mus lenkia.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė