Šiuolaikinė moteris dažnai gyvena susitelkusi į darbą, šeimą, kasdienius planus ir atsakomybes. Sveikata neretai lieka antrame plane – bent tol, kol nieko neskauda. Tačiau būtent prevencinės patikros leidžia ligas pastebėti tada, kai jos dar netrukdo gyventi. Todėl svarbu žinoti, ką, kada ir kodėl verta tikrintis.

 

Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programaProfessional,Help,,Positive,Young,Female,Practitioner,Doctor,In,Clinic,Talking

 

Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa Lietuvoje skirta 25–59 m. (imtinai) moterims ir yra viena efektyviausių onkologinių ligų prevencijos priemonių. Šios ligos eiga dažniausiai būna lėta, o ikivėžiniai pakitimai gali vystytis metų metus be jokių juntamų simptomų. Būtent todėl reguliarūs patikrinimai itin svarbūs – jie leidžia pastebėti pokyčius dar iki vėžio išsivystymo.

 

25–34 m. (imtinai) moterims kartą per trejus metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35–59 m. (imtinai) moterims kartą per penkerius metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai paliečia darbingo amžiaus moteris, todėl ankstyvas nustatymas reiškia ne tik sėkmingesnį gydymą, bet ir galimybę išsaugoti įprastą gyvenimo ritmą.

 

Papildoma apsaugos priemonė – ŽPV vakcina. Nuo 11 m. mergaitės (beje, ir berniukai) Lietuvoje skiepijamos nemokamai, suaugusios moterys vakcinuotis gali savomis lėšomis. Vakcinacija neeliminuoja būtinybės tikrintis, tačiau reikšmingai sumažina riziką užsikrėsti pavojingiausiais ŽPV tipais. Derinant vakciną ir reguliarias patikras, gimdos kaklelio vėžio rizika sumažinama maksimaliai.

 

Krūties vėžio atrankos programa

   

Krūties vėžio atrankos programa yra viena svarbiausių moterų sveikatos prevencijos grandžių, nes krūties vėžys išlieka dažniausia onkologine liga tarp moterų. Nuo 2025 m. sausio 1 d. programa reikšmingai išplėsta – nemokama mamografija kas dvejus metus atliekama 45–74 m. (imtinai) moterims. Tai svarbus pokytis, leidžiantis anksčiau nustatyti pakitimus jaunesniame amžiuje ir neužbaigti stebėsenos moterims vyresniame amžiuje. Anksti nustatytas krūties vėžys dažniausiai gydomas sėkmingai, taikant švelnesnius gydymo metodus ir išsaugant gyvenimo kokybę.

 

Svarbu pabrėžti, kad, net nepatenkant į oficialias programos ribas, neverta laukti. Į gydytoją būtina kreiptis, jei pastebimi bet kokie simptomai: guzeliai krūtyje, formos ar odos pokyčiai, spenelio išskyros, neįprastas skausmas. Taip pat papildomi tyrimai gali būti reikalingi moterims, turinčioms nepalankią šeimos anamnezę ar kitų rizikos veiksnių.

 

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa

 

Storosios žarnos vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų tiek vyrams, tiek moterims, todėl jo prevencija įtraukta į valstybės finansuojamas patikros programas. Lietuvoje ši programa taikoma 50–74 m. (imtinai) žmonėms, o tyrimai atliekami kas dvejus metus. Pagrindinis atrankos metodas – slapto kraujo išmatose testas, kuris leidžia pastebėti pakitimus dar tuomet, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Storosios žarnos vėžys vystosi lėtai, todėl laiku atlikti tyrimai suteikia galimybę ne tik anksti diagnozuoti ligą, bet ir užkirsti jai kelią, pašalinant ikivėžinius pakitimus. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

 

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa

 

Lietuvoje taip pat veikia valstybės finansuojama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta anksti įvertinti vieną didžiausių grėsmių tiek moterų, tiek vyrų sveikatai. Ji taikoma 40–60 m. (imtinai) žmonėms. Nustatytu periodiškumu šeimos gydytojas įvertina rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Programa apima įvairius veiksnius: kraujospūdžio matavimą, gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracijos kraujyje nustatymą, kūno masės indekso vertinimą, elektrokardiogramą ir kt. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė labai didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti. Prireikus skiriamas gydymas.

 

Moterims ši programa ypač aktuali po menopauzės, kai dėl hormonų pokyčių širdies ir kraujagyslių ligų rizika sparčiai didėja ir ima artėti prie vyrų rodiklių. Svarbu tai, kad rizika gali būti padidėjusi net tada, kai svoris normalus, o savijauta – gera.

 

Kiti svarbūs tyrimai

 

Minėtos valstybės finansuojamos sveikatos patikros programos – dar ne viskas. Reguliariai reikėtų atlikti:

 
  • Kraujo tyrimus. Bendras kraujo tyrimas bent kartą per metus padeda pastebėti mažakraujystę, uždegimų procesus, imuninės sistemos pokyčius. Moterims ypač aktualus feritino tyrimas, parodantis organizme esančias geležies atsargas. Ne mažiau reikšmingas vitamino D tyrimas, mat jo mūsų klimato zonoje trūksta dažnam, o tai susiję su silpnesniu imunitetu, prastesne kaulų būklę, nuotaikų svyravimais. Verta pasitikrinti ir skydliaukės hormonus, ypač jei jaučiamas nepaaiškinamas nuovargis, svorio svyravimai, nerimas, plaukų slinkimas.
  • Šlapimo tyrimą. Padeda įvertinti inkstų, šlapimo takų veiklą ir bendrą organizmo būklę. Jis gali parodyti uždegimus, infekcijas, dehidrataciją ar net pirmuosius cukrinio diabeto požymius. Viskas, ką reikia padaryti, – surinkti rytinį šlapimo mėginį ir pristatyti į laboratoriją. Profilaktiškai tyrimas rekomenduojamas kartą per metus.
  • Regos patikrą. Rekomenduojama kas 1–2 metus. Regėjimas keičiasi pamažu, todėl akys dažnai prisitaiko, o žmogus pokyčius pastebi tik tada, kai jie jau ryškūs. Laiku patikrintas regėjimas padeda išvengti nuolatinės akių įtampos, galvos skausmų, pervargimo. Svarbu reguliariai atlikti ir akių dugno tyrimą, kuris gali atskleisti ne tik akių būklę, bet ir ankstyvus cukrinio diabeto, hipertenzijos ar kraujagyslių pažeidimų požymius.
  • Dantų patikrą. Profilaktinė dantų apžiūra kas 6–12 mėn. padeda anksti pastebėti problemas, o jų sprendimas paprastesnis ir mažiau skausmingas. Taip pat 1–2 kartus per metus būtina atlikti profesionalią burnos higieną. Ši padeda pašalinti apnašas ir dantų akmenis, kurių neįmanoma išvalyti įprastu šepetėliu. Tai sumažina ėduonies, dantenų uždegimo ir periodonto ligų riziką.
  • Apgamų įvertinimas. Apgamų patikra (dermatoskopija) kas 1–2 metus leidžia stebėti odos pokyčius ir laiku pastebėti pavojingus pakitimus. Tai svarbu žmonėms, turintiems daug apgamų, šviesią odą ar patyrusiems stiprių nudegimų saulėje.
 

Autorė Jūratė Survilė