Mityba alergijų sezonu

Įsivyravus saulėtoms pavasario dienoms, parkus, sodus, pievas nukloja žiedų kilimas. Tad ore padidėja žiedadulkių koncentracija, paūmėja sezoninė alergija. Kokie maisto produktai malšina histamino gamybą ir lengvina simptomus?

Kartojasi kasmet

Manoma, kad sezoninė alergija, dar vadinama šienlige, būdinga net 50 % žmonių. Tačiau pasireiškia ne visiems vienodai. Kartais alergizuoja tik vienos rūšies žiedadulkės, todėl simptomai atsiranda atsidūrus šalia konkretaus augalo. Kitu atveju imuninę sistemą jautrina visi alergenai, tad savijauta suprastėja visą žydėjimo periodą. Atsižvelgiant į individualias reakcijas, simptomai gali būti silpni, nepastebimi, todėl nepriskiriami alergijai. Mažai kas ieško priežasčių, jei periodiškai niežti nosį, akis, ima čiaudulys, o požymiai praeina savaime. Kitas reikalas, jei liga pablogina gyvenimą – paburksta nosies ir akių gleivinė, pasireiškia stipri alerginė sloga ir konjunktyvitas, atsiranda kosulys, suprastėja miegas ir darbingumas.

Alergiją lemia iš ląstelių išsilaisvinęs histaminas, kuris sužadina uždegimą. Sunkiais atvejais rekomenduojami nereceptiniai vaistai, blokuojantys histamino sukeltas reakcijas. Lengvais atvejais galima keisti mitybą – vartoti daugiau produktų, kurie slopina uždegimą, bei susilaikyti nuo maisto, kuris apsunkina alergiją.

Pagalba lėkštėje

Kvercetinas. 2022 m. Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimas atskleidė, kad valgant maistą, kuriame daug antioksidanto kvercetino, galima sumažinti histamino iškyrimą ir nemalonius alergijos simptomus. Štai obuoliai, raudonieji svogūnai, brokoliai pasižymi priešalerginėmis ir nuo uždegimų saugančiomis savybėmis. Kvercetino yra greipfrutuose ir mėlynėse, avietėse, spanguolėse. Daugiausia įsisavinamas valgant termiškai neapdorotą maistą arba vartojant maisto papildus.

Vitaminas C. Moksliniai tyrimai rodo, kad papildomos vitamino C dozės mažina alergijos simptomų riziką ir padeda suvaldyti ligą. Geriausi šaltiniai – citrusiniai vaisiai, kiviai, paprikos, braškės, pomidorai, visų rūšių kopūstai, bulvės.

Likopenas. Tai galingas antioksidantas, kurio apstu pomidoruose. Įrodyta, kad mažina lėtinį uždegimą, taigi, ir alergines reakcijas. Likopenas geriau įsisavinamas vartojant termiškai apdorotus pomidorus: keptus, troškintus, konservuotus savo sultyse. Paradoksas, tačiau kai kuriems simptomus sukelia pomidorų eteriniai aliejai, ištryškę genint ar skinant derlių, bet vaisiai nealergizuoja.

Omega-3 riebalų rūgštys. Sergantys šienlige turėtų papildyti mitybą lašišomis ir kitomis riebiomis žuvimis (skumbrėmis, sardinėmis, tunais, silkėmis), gardinti maistą kokybišku augaliniu aliejumi, graikiniais riešutais, bertoletijomis, sėmenimis, ispaninių šalavijų sėklomis. Pastebėta, kad labiausiai histamino išsiskyrimą slopina neseniai pagauta žuvis, o savybės silpnėja ilgai laikant atvėsintą. Geriausia gaminti iš karto pagavus arba greitai išdarinėti ir užšaldyti.

Kurkuminas. Ciberžolė – prieskoninis augalas, auginamas įvairiose Azijos šalyse, naudojamas gaminant daugelį indų virtuvės patiekalų. Aktyvusis komponentas kurkuminas pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Ištyrus poveikį alergija sergantiems žmonėms nustatyta, jog kurkuminas mažina gleivinės paburkimą, gerina oro cirkuliaciją kvėpavimo takuose, slopina čiaudulį ir stiprina imunitetą. Kinų medicina rekomenduoja pasiruošti prieskonių mišinį iš ciberžolės miltelių ir maltų juodųjų pipirų, siekiant padidinti naudingųjų medžiagų įsisavinimą. Tinka gardinti ryžius, košes, daržovių troškinius, sriubas, vištienos patiekalus, žaliuosius kokteilius.

Bromelainas. Ananasuose yra fermento, kuris mažina audinių sudirgimą ir uždegimą, todėl slopina akių niežėjimą ir slogą. Vaisių galima valgyti kaip užkandį ar desertą, ruošti salotas, gardinti vištienos patiekalus. Marinuojant mėsą suteikia minkštą ir sultingą tekstūrą.

Karotenoidai. Šių biologiškai aktyvių medžiagų gausu spalvotose daržovėse – morkose, paprikose, pomidoruose. Augaliniai pigmentai kovoja su uždegimu ir slopina histamino išsiskyrimą. Norint padidinti įsisavinimą, siūloma vartoti su riebia žuvimi, alyvuogių aliejumi, avokadais.

Probiotikai. Pasireiškus alergijai svarbu ne tik suvaldyti simptomus, bet ir subalansuoti imunitetą. Kefyras, natūralus jogurtas, raugintos daržovės – gerųjų bakterijų šaltinis, kuris stiprina mikrobiotą, palaiko sveiką žarnyno bakterijų pusiausvyrą. Įrodyta, kad probiotikai normalizuoja imunines reakcijas, taigi, slopina alerginius procesus ir aktyvina atsaką į infekcijų sukėlėjus.

Alicinas. Česnakų veiklioji medžiaga ne tik suteikia pikantišką skonį, bet ir sergsti nuo virusų, bakterijų, uždegimų. Šis galingas antioksidantas stiprina imunitetą, slopina ligos sunkumą ir trukmę. Palaiko normalią žarnyno bakterijų populiaciją. Česnakas naudojamas kaip prieskonis marinuojant, gardinant paruoštus ar termiškai apdorojamus patiekalus.

Imbieras. Žinomas tūkstančius metų kaip natūralus priešuždegiminis ingredientas, kuris slopina histamino ir kitų reaktyvių junginių išsiskyrimą. Palengvina alergijos simptomus – gleivinių edemą, slogą, akių niežėjimą. Tinka gardinti arbatą arba naudoti kaip prieskonį kartu su česnakais, svogūnais, ciberžole.

Žiedadulkės. Manoma, kad organizmas, palaipsniui pratinamas prie alergeno, ilgainiui nustoja reaguoti į svetimas baltymų daleles. Kai kurie specialistai rekomenduoja asmenims, kenčiantiems nuo sezoninės alergijos, visus metus vartoti natūralų medų arba bičių duonelę. Jų sudėtyje visada būna žiedadulkių, todėl imuninė sistema treniruojama toleruoti alergeną. Deja, metodas tinka ne visiems. Visada derėtų pasitarti su šeimos gydytoju.

Dar šis tas

Nosies vidų naudinga tepti augaliniu aliejumi arba bičių vašku. Plona riebalų plėvelė drėkina, mažina niežėjimą, sulaiko žiedadulkes, kad jų nepatektų į gilesnius kvėpavimo takus. Būtina periodiškai plauti nosį jūros vandeniu.

Svarbu atminti, kad užklupus stipriai alerginei reakcijai neužteks koreguoti mitybos. Jei negalavimai pasireiškia kiekvieną sezoną, naudinga su savimi turėti priešalerginių vaistų ir nerizikuoti sveikata. Norint sumažinti žiedadulkių įtaką, daugiau laiko leisti patalpose, nedarinėti langų, grįžus iš lauko skalbti drabužius, dažniau drėgnai valyti namus.

Tabu

• Rafinuoti angliavandeniai, ypač balta duona, pyragaičiai, sausainiai.
• Riebaluose keptas maistas, pavyzdžiui, gruzdintos bulvytės.
• Saldinti gaivieji ir energiniai gėrimai.
• Raudona mėsa (kepsniai) ir pusgaminiai (dešrelės, vyniotiniai).
• Riebūs padažai, majonezas, margarinas.

Kryžminė alergija

Burnos alergijos sindromas pasireiškia, kai žiedadulkėms alergiškas asmuo suvalgo tam tikro maisto, dažniausiai šviežių vaisių, daržovių, riešutų. Imuninė sistema, kuri reaguoja į žiedadulkių baltymus, sužadinama pajutusi panašius maisto baltymus. Tai vadinama kryžmine reakcija.

Simptomai prasideda praėjus kelioms minutėms po sąlyčio su gleivinėmis, t. y. suvalgius maisto. Dažniausiai dilgčioja ir niežti burną bei gerklę. Jaučiamas diskomfortas ryklėje. Atsiranda užkimimas. Patinsta ir parausta lūpos. Būdingas ausų ir nosies niežėjimas. Simptomai trunka iki pusės valandos. Retsykiais gali išsivystyti sunki alerginė reakcija.

Kai kurie gali valgyti nuluptus vaisius ir daržoves, nes reaguoja tik į odelę. Daugeliui nebūna alergijos vartojant termiškai apdorotus produktus. Pavyzdžiui, asmuo, kuriam niežti burną suvalgius šviežią obuolį, be problemų mėgaujasi obuolių pyragu. Švedų mokslininkai nustatė, kad reakcijos į obuolius priklauso nuo sandėliavimo trukmės. Tarkime, nėra kryžminės reakcijos valgant neseniai skintų vaisių, tačiau simptomai juntami pavasarį valgant per žiemą laikytus obuolius. Deja, alergija riešutams pasireiškia visada, nesvarbu, kaip apdoroti.

Įdomu tai, kad kryžminė alergija dažniau išsivysto ne vaikams, o 20–40 m. žmonėms. Paprastai būdinga sezoninė alergija, kurią lemia žiedadulkės, vėliau prisideda reakcija į tam tikrus maisto produktus.

Autorė Jurgita Ramanauskienė