Markas Tulijus Ciceronas – bene garsiausias senovės Romos oratorius, filosofas ir politikas, kurio kalbos tapo šiuolikinės retorikos pagrindu. Įspūdingos viešosios kalbos nutiesė kelią į populiarumą ir viešą pripažinimą. Filosofas savo gyvenimą paskyrė tautos labui, tačiau vis tiek sulaukė žiaurios mirties.

 

ciceronas

Visas vardas – Marcus Tullius Cicero

Gimimo metai ir vieta – 106 m. p. m. e. sausio 3 d. Arpino miestas, Romos respublika (dabartinė Italija)

Mirties metai ir vieta – 43 m. p. m. e. gruodžio 7 d. Formija, Italija

 

Politikų šeima

 

Cicerono gimtinė – Arpino miestas, esantis maždaug už 100 km nuo Romos. Tėvas – Markas Tulijus Ciceronas – buvo raitelis, turėjęs daug naudingų pažinčių Romoje. Jo šeima buvo pasiturinti, nes tėvas praturtėjo užsiimdamas žemdirbyste. Motina Helvija išmanė ekonomiką ir buvo visiškai atsidavusi vyrui. Pora susilaukė dviejų vaikų – Cicerono ir jaunesnio jo brolio Kvinto. Tėvas siekė, kad sūnūs mokytųsi ir įgytų išsilavinimą, todėl visa šeima persikėlė gyventi į Romą. Jis troško, kad šeima priklausytų Senatui ir stengėsi, kad sūnūs pasinertų į politikos pasaulį. Pastarieji jo nenuvylė. Be to, Ciceronas tapo garsiu oratoriumi ir žymiu politiku.

 

Garsi, bet pavojinga kalba

 

M. T. Ciceronas gyveno laikais, kupinais neramumų, permainų ir karų. Prieš pradėdamas politiko karjerą buvo generolas. Tačiau karinė tarnyba nebuvo jo tikrasis gyvenimo pašaukimas. Todėl mokėsi oratorystės meno, politikos ir filosofijos. Iš karto po karinės tarnybos pradėjo politiko karjerą, kai 26-erių pasakė savo pirmąją kalbą. Jam pavyko išteisinti tėvo nužudymu kaltintą Sekstą Roscijų. M. T. Ciceronas apkaltino šiuo nusikaltimu diktatoriaus Sulos pataikūnus ir bijodamas jų keršto išvyko į Graikiją.

 

Tautos tėvas

 

Pabėgimas į Graikiją ir joje praleisti keleri metai buvo naudingi, nes Atėnuose M. T. Ciceronas susitiko su didiku T. P. Atiku. Jis vyrą supažindino su svarbiais ir aukštą padėtį visuomenėje užėmusiais asmenimis. Vos tik grįžęs į gimtąją šalį Graikijos Ciceronas įsitraukė į politinį gyvenimą. Kai pasinaudojo savo padėtimi ir mirties bausme nuteisė penkis aristokratų atstovus, buvo išrinktas konsulu. Po šio įvykio pavadintas Pater Patriae (liet. Tautos tėvu), nes paskirdamas mirties bausmę šiems Romos piliečiams sužlugdė regztą L. S. Katilinos sąmokslą. Be to, imdavosi sudėtingiausių bylų ir jas laimėdavo. Todėl sėkmingai siekė populiarumo ir žinomumo.

 

Silpna sveikata

 

M. T. Cicerono skrandis buvo labai silpnas. Jis galėdavo valgyti labai mažomis porcijomis, negana to, tekdavo badauti, kad galėtų bent truputį suvalgyti maisto. Nenuostabu, kad dėl to buvo labai sulysęs. Oratoriaus balsas buvo šiurkštus ir skardus. Viešai sakydamas kalbas labai įsijausdavo ir pakeldavo balso toną, taip versdamas sunerimti klausytojus. Sveikatos sutrikimus galėjo nulemti įtemptas M. T. Cicerono gyvenimo būdas.

 

Valdinga pirmoji žmona

 

Sulaukęs 27-erių M. T. Ciceronas vedė Terenciją. Manoma, kad ši santuoka buvo dėl naudos, nes oratorius buvo ką tik pradėjęs politiko karjerą. Būtent dėl to Terencija ir panoro ištekėti už šio vyro. Moteris buvo kilusi iš kilmingos ir įtakingos šeimos, tad nenuostabu, kad vyrą rinkosi iš to paties socialinio sluoksnio. Pora susilaukė dukros Tulijos ir sūnaus Marko Tulijaus jaunesniojo. Vėliau dukra buvo ištekėjusi tris kartus. Visos jos santuokos buvo nesėkmingos, o sūnus taip ir nepasekė tėvo pėdomis. Nors M. T. Ciceronas išsiuntė sūnų mokytis, šis pasirinko karinę tarnybą.

 

Terencija puikiai prižiūrėjo šeimos turtus, namus ir vergus. Kai M. T. Ciceronas buvo ištremtas iš Romos, ji kartu su dukra Tulija įvairiais būdais stengėsi jį sugrąžinti namo. Nors santuoka atrodė harmoninga, tačiau santykiai buvo įtempti, nes Terencija valdė visą šeimą. Todėl santuoka po maždaug 30 m. iširo.

 

Trumpa antroji santuoka

 

M. T. Ciceronas po skyrybų su pirmąja žmona vedė jauną ir turtingą globotinę Publiliją. Manoma, kad M. T. Ciceronas moterį vedė dėl turtų, nes reikėjo grąžinti kraitį pirmajai žmonai. Ši santuoka buvo nelaiminga. Pora vaikų nesusilaukė. Publilija nuolatos jautėsi nesvarbi, pavydėjo M. T. Cicerono dukrai. Pastaroji vyrui buvo svarbesnė už antrąją žmoną. Tad kai M. T. Cicerono dukra gimdydama mirė, moteris ne tik neparodė užuojautos, bet ir akivaizdžiai demonstravo džiaugsmą, mėgavosi jos mirtimi. Oratorius neapsikentęs nutraukė judviejų santuoką.

 

Permainingas politikas

 

Pasikeitus politinei situacijai, pakisdavo ir M. T. Cicerono požiūris. Iš pradžių jis prieštaraudavo tam tikroms politinėms idėjoms, tačiau greitai persigalvodavo ir elgdavosi visiškai priešingai. Pavyzdžiui, iš pradžių įnirtingai teigė, kad G. J. Cezaris – blogas valdovas, o jo veikla kenkia tautai. Tačiau netrukus persigalvojo ir ėmė palaikyti jį. Požiūrio keitimas ir prisitaikymas prie pasikeitusios situacijos lėmė M. T. Cicerono kaip politiko sėkmę. Be to, manoma, kad jis dažniausiai kliaudavosi emocijomis, lengvai pasiduodavo aplinkinių įtakai, todėl buvo toks nepastovus politikos srityje.

 

Nepelnyta mirties bausmė?

 

M. T. Ciceronas be baimės ir dažnai neapgalvotai imdavosi pavojingiausių veiksmų savo šalies labui. Buvo tikras avantiūristas, kuriam puikiai sekėsi. Dėl tokio atsidavimo Romos respublikai po mirties neliko pamirštas. Vis dėlto M. T. Ciceronas buvo nužudytas. Politinė karjera buvo įspūdinga, bet tai kainavo gyvybę, nes aršiausias oratoriaus oponentas – Markas Antonijus – paskelbė jam mirties bausmę. M. T. Ciceroną palaikė daug piliečių, todėl netgi jį pastebėję neišduodavo vyro buvimo vietos. Politikas buvo pagautas, kai bandė išplaukti į Italiją. Vyras pagrobėjams nesipriešino. Jam buvo nukirsta galva ir ranka. Pastarąją nukirto todėl, kad ja parašė oponentams neįtikusias ir viešai sakytas kalbas. Romos forume, kur M. T. Ciceronas sakė kalbas, buvo viešai pakabinta jo galva ir ranka. Tai buvo žinia tautiečiams, kad priešas jau nužudytas. Tačiau M. T. Ciceronas išgarsėjo ne kaip tautos priešas, o kaip Romos kultūros simbolis, po mirties palikęs vertingos kūrybos.

 

Numatė imperijos žlugimą

 

Pasibaigus pilietiniam karui buvo akivaizdu, kad Romos respublika žlugs, nes neliko saugumo, stabilumo. Vadovai šalį valdė neatsakingai, mėgavosi turtais. Visos linksmybės tautą vedė bankroto link. Be to, negebėjo valdyti užgrobtų žemių. M. T. Ciceronas prieš mirtį teigė, kad visi vidiniai nesutarimai, valdovų neatsakingumas ir tautos pilietiniai susirėmimai sužlugdys Romos respubliką. M. T. Cicerono graži idėja išsaugoti tautą buvo pernelyg idealistinė. Jo pastangos liko bevaisės, nes trūko karinių įgūdžių ir kt.

 

Populiarios sentencijos

 

  • Klysti – žmogiška (lot. errare humanum est).
  • Tikrą draugą pažinsi ištikus nelaimei (lot. amicus certus in re incerta cernitur).
  • Įpratimas – antras prigimimas (lot. consuetudo est altera natura).
  • Nėra taisyklių be išimties (lot. nulla regula sine exceptione).
  • Istorija – gyvenimo mokytoja (lot. historia magistra vitae).
  • Gamtos duotas gyvenimas trumpas, bet prisiminimai apie gerai praleistą gyvenimą – amžini (lot. brevis a natura nobis vita data est; at memoria bene redditæ vitæ est sempiterna).

 

Įdomu

 

  • Zodiako ženklas – Ožiaragis.
  • Žodis cicer išvertus iš lotynų kalbos reiškia „avinžirnis“. Manoma, kad Cicerono pavardė atsirado dėl prosenelio turėto spuogo ant nosies, kuris buvo panašus į žirnį. Anot kitos versijos, vyro šeima vertėsi žemdirbyste, o vienas iš produktų buvo avinžirniai.
  • M. T. Ciceronui siūlyta pasikeisti pavardę, nes žirnis buvo siejamas su menkumu, tačiau vyras atsisakė ir teigė, kad išgarsins savo pavardę.
  • Išlikę 58 kalbos, apie 900 laiškų, poemos, filosofijos ir politikos traktatai bei retorikos mokslo knygos.
  • M. T. Cicerono laikais buvo labai populiarūs biustai. Tačiau oratoriaus biustas pagamintas tik vienas.
  • Būdamas Sicilijoje atrado prieš 137 m. mirusio matematiko Archimedo kapą. Įdomu tai, kad dabar jo kapo vieta nežinoma.
  • M. T. Ciceronas vienas pirmųjų asmenų, pradėjusių su vergais elgtis humaniškiau. Darbus ūkyje dažniausiai pavesdavo atlikti ne vergams, o nuomininkams.