Kai kitą dieną norisi greitų pietų, vakarykštė vakarienė atrodo kaip išsigelbėjimas. Tačiau prieš šildant likučius verta pagalvoti antrą kartą. Kai kurie patiekalai, ypač ilgą laiką laikyti kambario temperatūroje, gali tapti negalavimų priežastimi.

 

Patiekalai iš kiaušiniųFood,Storage,In,A,Kitchen,Fridge,At,Home,In,The

 

„Kiaušiniuose beveik visada yra salmonelių“, – sako amerikiečių maisto mokslo ir tyrimų įmonės „Corvus Blue LLC“ direktorė Kantha Shelke. Kai kuriems patiekalams ruošti naudojama neaukšta temperatūra ir trumpas apdorojimas, pavyzdžiui, siekiant, kad trynys būtų skystas, todėl nesunaikinamos bakterijos. Palikus patiekalą kambario temperatūroje, šios bakterijos gali daugintis iki kenksmingo lygio. Perspėjimas tinka ne tik virtiems kiaušiniams ar omletui, bet ir blyneliams, salotoms, makaronams, konditerijos kremams, kuriuos gaminant naudojami šie produktai. Šviežiai ruošti kiaušinių patiekalai yra skaniausi. Gamybos procesas neužtrunka, todėl puikiai tinka pusryčiams ir visada, kai reikia greito šilto valgio.

 

Termiškai apdoroti burokėliai

 

Tyrimas, paskelbtas mokslo leidinyje „Sports Medicine“, atskleidė, kad burokėliuose esantis azoto oksidas plečia kraujagysles, gerina kraujotaką, audinių aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl gali sustiprinti treniruotės efektyvumą. Burokėliai taip pat žinomi kaip skaidulų ir bioflavonoidų šaltinis. Gausūs geležies, folio rūgšties ir vitamino C, tad padeda kovoti su anemija. Tačiau svarbu žinoti, kad azoto oksidas nestabilus aukštoje temperatūroje. „Kai nitratų turintis virtas maistas nėra tinkamai atvėsinamas ir vėliau pakartotinai pašildomas, nitratai gali virsti nitritais, o paskui nitrozaminais, kurie yra kancerogenai“, – perspėja K. Shelke. Taigi, bloga idėja valgyti vakarykščius barščius.

 

Virtos bulvės

 

Kalbant apie bulves, beveik visi žino apie solanino žalą, todėl vengia vartoti sudygusius ir pažaliavusius gumbus. Tik nedaugelis susimąsto apie grėsmę, kurią kelia su lupenomis virtos ar keptos bulvės. Pasirodo, tokie patiekalai gali būti pavojingi, panašiai kaip kiaušiniai, ypač per ilgai laikant kambario temperatūroje. „Blogai nuplovus gumbus ir gaminant bulves su lupenomis, galima susirgti botulizmu. Šių bakterijų būna dirvoje, jos gali užteršti maistą. Laikant termiškai apdorotas bulves šiltai, ypač susuktas į aliuminio foliją, gali daugintis Clostridium botulinum“, – sako K. Shelke. Bulvių košė ar apkepas, kuriuos gaminant naudotas pienas ir kiaušiniai, taip pat nėra idealiausias pasirinkimas kitos dienos pietums. Tai dar ne viskas. Bulvės – vienas iš maisto produktų, kurių nerekomenduojama šildyti mikrobangų krosnelėje.

 

Kepti špinatai

 

Špinatai vertinami dėl gausybės vitaminų ir antioksidantų, kurie stiprina imunitetą, regėjimą, širdies ir kraujagyslių sistemą, slopina uždegimą, net saugo nuo vėžio. Tačiau šios lapinės daržovės, kaip ir burokėliai, gali turėti nitratų. Termiškai apdorotų špinatų nevalia šildyti pakartotinai, kad nitratai nevirstų potencialiai kancerogeniniais nitrozaminais. Žalumynais skaninant omletą ar makaronų padažą, reikėtų suvartoti iš karto ir nepasilikti kitai dienai. Daug sveikiau vartoti šviežius špinatus: ruošti salotas ar puošti jau pagamintą maistą (picą, sumuštinius, apkepą, troškinį, sriubą). Svarbu atminti, kad nitritai nėra saugūs jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams. Remiantis tyrimu, paskelbtu mokslo žurnale „Pediatric Research“, negalima šildyti vaikiškų tyrelių, kurių sudėtyje yra špinatų.

 

Motinos pienas

 

Žindančios motinos dažnai užšaldo pieno perteklių, kad namiškiai galėtų pamaitinti mažylį arba turėtų atsargų, kai baigsis žindymas. Izraelio mokslininkų tyrimas atskleidė, kad užšaldyti, o paskui atšildyti galima tik švariai surinktą pieną. Būtina naudoti sterilų pientraukį ir specialius vienkartinius šaldymo maišelius. Eksperimentai rodo, kad nevalia naudoti pieno, užsilikusio buteliuke pamaitinus kūdikį. „Kūdikiai užteršia turinį seilėmis, kai žindo čiulptuką. Pienas tampa idealia vieta bakterijoms, – primena K. Shelke. – Laikant buteliuką kambario temperatūroje iki kito maitinimo ar pašildžius pakartotinai, galima pakenkti kūdikio virškinimo sistemai. Bet kokius likučius reikėtų išpilti.“

 

Ryžių košė

 

1970-aisiais apsinuodijimo maistu protrūkiai, kurių priežastis buvo susijusi su virtų ryžių likučiais, atskleidė, kad maiste, laikomame kambario temperatūroje, dauginasi bakterija Bacillus cereus. Ji lemia ūminį vėmimą ir viduriavimą, kurie prasideda po 6 val. suvalgius ryžių. Tai nereiškia, kad reikia išmesti visą perteklinį maistą. Tiesiog būtina greitai atvėsinti ir perkelti į šaldytuvą. Virti ryžiai be priedų kelia mažesnę apsinuodijimo riziką, nei ryžių košė su pienu, plovas su mėsa, rizotas su jūrų gėrybėmis. Pagal maisto saugos rekomendacijas, patiekalą galima laikyti karštą (60 oC) 2 val. nuo pagaminimo, o vėliau atvėsinti iki 4 oC.

 

Vištienos patiekalai

 

„Kaip ir kiaušiniuose, žalioje vištienoje paprastai yra salmonelių, kurios ne visada žūva ruošiant. Temperatūra ir laikas – idealus apsinuodijimo receptas. Dažni atvejai, kai žmonės kepa vakarienei visą paukštį orkaitėje, o likučius palieka atvėsti per naktį. Negalavimo grėsmė išauga, jei mėsa iškepė nepakankamai, ypač prie kaulų“, – įsitikinusi K. Shelke. Ji pataria naudoti maisto termometrą, gaminant patiekalą sekti vidinę temperatūrą storiausioje dalyje (krūtinėlėje, kulšyje turi būti 82 oC). Likučius nukaulinti ir iškart perkelti į šaldytuvą. Nerekomenduojama šildyti vištienos antrą kartą. Geriau panaudoti šaltoms salotoms arba sumuštiniams.

 

Šaltai spaustas aliejus

 

Linų sėmenų, alyvuogių, moliūgų sėklų, rapsų ir kituose augaliniuose aliejuose gausu omega-3 riebalų rūgščių ir kitų nesočiųjų riebalų, kurie naudingi sveikatai. Deja, šie produktai itin jautrūs temperatūrų pokyčiams, greitai pasiekia dūmų (smilkimo) tašką, skyla į toksiškus junginius. „Kepant ir šildant maistą, kuriame yra šių aliejų, susidaro daugybė laisvųjų radikalų ir kancerogenų, kurie didina cholesterolio kiekį kraujyje, kenkia kraujagyslėms, skatina vėžio vystymąsi. Be to, gali pasireikšti virškinimo sunkumai, spuogai, migrena“, – sako K. Shelke. Šaltai spaustas aliejus tinka salotoms, šaltiems padažams, bet ne kepti.

 

Riebi mėsa

 

Kepti kiaulienos ir jautienos patiekalai didina kardiologinių ligų bei vėžio riziką, todėl rekomenduojama vartoti saikingai. Grilyje ar orkaitėje paruoštą mėsą sveikiau vartoti šviežiai pagamintą ir nepasilikti kitai dienai. Šildant mikrobangų krosnelėje riebalai gali greitai pasiekti dūmų tašką, tad ne tik kenkia sveikatai, bet ir didina gaisro riziką. Mėsą geriau šildyti orkaitėje žemoje temperatūroje nepridedant papildomų riebalų.

 

Kulinarijos gaminiai

 

„Namie gamintas maistas visada pranašesnis, palyginti su pagamintu prekybos centro kulinarijos skyriuje. Nesvarbu, ar tai karštas patiekalas, ar šaltas. Nors maisto saugumą reglamentuoja higienos normos, neišvengiama klaidų ir nukrypstama nuo optimalių laikymo sąlygų. Patiekalai, kurie patiekiami viešbučiuose ar pardavinėjami prekybos vietose, gali būti nesaugūs dienos pabaigoje. Padidėjus mikrobinei taršai kyla apsinuodijimo rizika“, – įsitikinusi K. Shelke. Nevalia vartoti maisto, jei pakito kvapas (prarūgo, apkarto), spalva, konsistencija, atsirado skysčių drumstumas. Atsargiai vartoti vakarėlių likučius, kurie ilgą laiką ar net naktį pragulėjo kambario temperatūroje, ypač vasarą.

 

Jūrų gėrybės

 

Šviežia žuvis itin naudinga, papildo organizme baltymų, vitaminų ir mikroelementų atsargas. Tačiau svarbu atminti, kad tai greitai gendantis produktas, kuriame dauginasi apsinuodijimą lemiančių bakterijų. „Maisto saugumas sumažėja, jei šviežia žuvis ar jūrų gėrybės laikomos šiltoje aplinkoje (4–60 oC). Patiekalų negalima laikyti ilgai net šaldytuve“, – primena K. Shelke. Idealu ruošti maistą, pavyzdžiui, austres ir sušius, vienam vartojimui bei nepasilikti likučių. Šviežių jūrų gėrybių nevalia laikyti kambario aplinkoje ilgiau nei 2 val. Termiškai apdorotą žuvį, kurią planuojama valgyti kitą dieną, rekomenduojama nedelsiant atvėsinti ir padėti į šaldytuvą. Gaminant iš šaldytos produkcijos, taikyti greitą atitirpimą, o paskui apdoroti aukštesnėje nei 60 oC temperatūroje.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė