Mėtos ne tik arbatai

Vargu ar pasaulyje yra žmonių, niekada neragavusių mėtų arbatos. Vieni šį kvapnų augalą dievina, kitiems stiprus aromatas siejasi tik su dantų pasta. Visgi mėtos – vienos geriausiai žinomų vaistažolių ir prieskonių. Vartojamos šviežios ir džiovintos: gardinami daugybė patiekalų, o aliejus naudojamas kosmetikos, vaistų ir saldumynų pramonėje. Nepaisant plataus panaudojimo, tik nedaugelis žino visus mėtų privalumus.

Istorija ir simbolika

Mėtos kaip vaistažolės vartojamos jau tūkstančius metų. Šiandien jų galima rasti beveik visose pasaulio šalyse. Manoma, kad mėtų vartojimo ir auginimo pradžia – senovės Egipte, nes rasta faraonų kapavietėse. Be to, rašytiniai šaltiniai rodo, kad šis aromatingas augalas naudotas atliekant religinius ritualus. Pirmiausia egiptiečiams buvo aromaterapijos priemonė, vėliau pradėta vartoti kaip vaistas. Taip pat esama įrodymų, kad kartais mėtas naudojo balzamuodami kūnus. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos taip pat vertino mėtas: vartojo tiek ruošdami maistą, tiek kaip vaistą nuo virškinimo sutrikimų. Mėtos laikytos vaisingumo ir gamtos atgimimo simboliu. Manoma, kad jų pavadinimas kilo nuo graikų mitologinės nimfos Mintos (graik. Menthe), kurią pavydo apimta Hado žmona Persefonė pavertė pakelės augalu. Hadas suteikė Mentai malonų aromatą, kuris sustiprėdavo užmynus lapelius, taip įamžindamas jos buvimą. Europoje viduramžių vienuolynuose mėtos buvo plačiai auginamos ir vartojamos kaip gydomasis augalas: padėdavo atpalaiduoti raumenis, sumažinti vidurių pūtimą, lengvindavo kvėpavimą. Net tikėta, kad kokybiškas mėtų aliejus leidžia išvengti juodosios mirties – maro. Tad daugelio didikų namuose būdavo galima rasti ne tik džiovintų mėtų, bet ir jų aliejaus. Nuo Renesanso iki pat XX a. mėtos daugiausia naudotos arbatai ruošti, o kartais žydinčių mėtų rišdavo į gėlių puokštes. Šis gaivaus kvapo augalas simbolizuoja sveikatą. Artimųjų Rytų kultūrose mėtų puokštelę įprasta įteikti svečiams. Mat šiame regione mėtos – svetingumo simbolis.

Daugiau nei viena rūšis

Mėtos – daugiametės ir vienmetės stipriai kvepiančios žolės. Jų lapai ant stiebo ir šakelių išsidėstę priešiškai. Žiedai smulkūs, susitelkę į menturius, o šie sudaro varpos pavidalo žiedynus. Vaisius – riešutėlis. Gentyje yra 20–30 rūšių, jos lengvai kryžminasi tarpusavyje. Lietuvoje auga 11 rūšių. Maistui ir arbatoms ruošti paprastai vartojamos tos, kurios pasižymi išskirtinėmis skonio ir kvapo savybėmis. Geriausiai žinomos:

• Pipirmėtė. Populiariausia ir vertingiausia rūšis, išsiskirianti stipriu šaldančiu aromatu. Žiedų spalva violetinė, lapai tamsiai žali su melsvu atspalviu.
• Šaltmėtė. Nuo seno auginama darželiuose kaip prieskoninis ir dekoratyvinis augalas. Turi aromatinių, vaistinių ypatybių. Žiedai violetiniai, lapai žali.
• Obuolinė. Išsiskiria į obuolius panašiu skoniu. Žiedai violetiniai, lapai dideli, šviesiai žali.
• Ananasinė. Vertinama dėl neįprasto ananasų skonio ir kvapo. Žiedai violetiniai, lapai žali su gelsvomis dėmelėmis.
• Šokoladinė. Kvepia mėtiniu šokoladu. Žiedai violetinės spalvos, lapai tamsiai žali su rausvomis gyslomis.
• Bergamotinė. Išsiskiria skleidžiamu citrusinių vaisių kvapu. Vertinama dėl tinkamumo maistui. Žiedai šviesiai violetiniai, lapai sodriai žali.
• Levandinė. Pagrindinis išskirtinumas – subtilus levandų kvapas. Žiedai melsvai violetiniai, lapai tamsiai žali. Tinka maistui gardinti, net salotoms ruošti.
• Imbierinė. Pasižymi marga lapija, kuri kontrastuoja su tamsiai raudonais stiebais. Puikiai tinka salotoms ir desertams paįvairinti.

Dažniausiai šios sukultūrintos veislės auginamos darželiuose ar net vazonėliuose ant palangės. Tačiau maistui tinkančių mėtų galima prisirinkti ir gamtoje. Laukinės mėtos dažnai painiojamos su šaltmėtėmis ar vandeninėmis mėtomis – visos priklauso tai pačiai notrelinių šeimai. Jos auga drėgnose pievose, pakelėse ar prie upių, skleidžia aštrų kvapą. Kai kas vadina šunmėtėmis ar kumelmėtėmis, tačiau tai tik regioniniai pavadinimai – veikliosios ir skonio savybės labai panašios į kultūrinių veislių.

Karališkas skonis

2012-ieji mėtoms buvo ypatingi. Mat Azijoje kilo susižavėjimo šiuo augalu banga. Pietų Korėja, Kinija ir Japonija tik tuomet atrado klasikiniu skanėstu laikomus mėtinius ledus su šokolado gabaliukais. Šis desertas taip išpopuliarėjo, kad net sukurta animacija. O socialiniuose tinkluose pasirodė milijonai įrašų ir diskusijų apie tai, kad vieni žmonės šį skonių derinį dievina, kiti negali pakęsti. Tačiau mėtų skonio ledai iš tiesų nėra naujiena. 1973 m., ruošiantis Didžiosios Britanijos princesės Anos (karalienės Elžbietos II dukters) ir kapitono Marko Phillipso vestuvėms, paskelbtas kulinarinis konkursas geriausiam saldumynui sukurti. Nugalėtojais tapo mėtiniai ledai su šokolado gabaliukais, kurių receptūrą sugalvojo kulinarijos studentė Marilyn Ricketts. Netrukus ledų receptūra buvo pritaikyta pramoninei gamybai, mėtiniai ledai greitai išpopuliarėjo ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir kitose Europos šalyse bei JAV. Kadangi ledai buvo kurti karališkų sutuoktuvių proga, originalus jų pavadinimas irgi buvo ne bet koks – „Mint Royale“ (karališkieji mėtiniai), bet vėliau jo atsisakyta. Nors dabar mėtiniai ledai tiesiogiai nesiejami su britų karališkąja šeima, vis dėlto iki šiol turi reputaciją, susijusią su kilmingaisiais ir turtingaisiais. Psichologai tvirtina, kad mėtinius ledus su šokolado gabaliukais mėgsta stiprios, nestandartiškai mąstančios, ekscentriškos asmenybės, o kaip pavyzdį nurodo šių ledų mėgėją buvusį JAV prezidentą Baracką Obamą. Mėtos iš tiesų gali būti naudojamos ne tik arbatai, bet ir pikantiškiems patiekalams ruošti:

• Džiovinti lapeliai gerina keptos avienos, vištienos kepsnių skonį. Mėtomis gardinami troškinti kopūstai, morkos, žirniai, porai.
• Šviežių ūglių ir lapelių nedideliais kiekiais dedama į daržovių sriubas, žuvies marinatus, patiekalus iš sūrio ir varškės.
• Mėtomis aromatizuojami kisieliai, kompotai, uogienės, giros.
• Mėtos dera su visomis švelniomis prieskoninėmis žolelėmis – petražolėmis, čiobreliais, mairūnais, šalavijais, raudonėliais.

Nauda sveikatai

Mėtos puikiai tinka patiekalams ar gėrimams paskatinti. Geriausia naudoti šviežius lapelius ir jų dėti pačioje ruošimo pabaigoje, kad išliktų delikatus skonis, tekstūra, ryškus kvapas. Rekomenduojama rinktis šviesius lapelius be dėmelių. Šviežias mėtas laikyti šaldytuve, sandariame maišelyje, ne ilgiau nei savaitę. Šviežios sveikatai naudingesnės nei džiovintos. Mat džiovinant kinta eterinis aliejus, kuris suteikia išskirtinį skonį ir pasižymi vertingosiomis savybėmis:

• Palankiai veikia virškinimą, tad tinka sutrikus virškinimui. Mėtos skatina seilių išsiskyrimą, ramina skrandį ir gali padėti, jei pykina.
• Mėtose yra antioksidanto, vadinamo rozmarino rūgštimi, kuri, kaip įrodyta, efektyviai malšina alergijos simptomus.
• Mėtos gelbsti norint nuslopinti galvos skausmą. Tam geriausia naudoti mėtų balzamą –juo reikia patepti kaktą. Jei galvos skausmą lydi tvinksėjimas, patepti aplink nosį ir smilkinius. Mėtos pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, o jų kvapas ramina. Jeigu balzamo neturite, sukramtykite keletą šviežių lapelių.
• Kenčiant nuo peršalimo ligų, mėtos lengvina kvėpavimą. Taip pat naudingos sergant astma – teigiamai veikia visą kvėpavimo sistemą. Tam geriausia garinti mėtų eterinį aliejų.
• Mėtos stimuliuoja virškinimo sistemą ir skatina medžiagų apykaitą, todėl tai puiki natūrali priemonė norintiems atsikratyti nereikalingų kilogramų ir sureguliuoti kūno svorį. Manoma, kad kasdien vartojant mėtų organizme kaupiama mažiau riebalų, o kalorijos deginamos sklandžiau.

Atsargiai mėtų turi vartoti tie, kurie serga gastroezofaginiu refliuksu, turi padidėjusį skrandžio rūgštingumą: šis augalas gali atpalaiduoti skrandžio sfinkterį ir dar labiau padidinti rūgštingumą.

Maistinė vertė       100 g

Angliavandeniai          9 g

Skaidulos                     9 g

Kalcis                       180 mg

Natris                        27 mg

Geležis                      11,5 mg

Vitaminas A               1230 mg

Vitaminas C              11 mg

100  g                         45 kcal

Šalta agurkų sriuba su mėtomis

2 porcijos

100 ml 68 kcal

Ruošti 45 min. 

• 3 trumpavaisiai agurkai
• Skiltelė česnako
• 2 šaukštai graikiško jogurto
• Mėtų pagal skonį
• 4 šaukštai citrinų sulčių
• 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
• Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Atpjauti 4 plonus agurkų griežinėlius, o likusius stambiai supjaustyti. Sukapoti česnaką ir mėtas. Viską sutrinti elektriniu trintuvu. Gautą masę pagardinti citrinos sultimis, alyvuogių aliejumi, prieskoniais. Trinti dar kelias minutes, kol sriuba taps vientisa. Sudėti jogurtą ir išmaišyti. Sriubą atvėsinti šaldytuve bent 30 min. Patiekti papuošus agurkų griežinėliais ir mėtomis.

Klasikinis mėtų padažas

8 porcijos

100 g 868 kcal

Ruošti 10 min. 

• 20 g mėtų (lapelių ir stiebų)
• Česnako skiltelė
• 75 ml alyvuogių aliejaus
• Šaukštas šviežiai spaustų apelsino sulčių
• Šaukštas citrinos sulčių
• Šaukštelis cukraus arba medaus
• Druskos pagal skonį

GAMINIMAS. Mėtas ir česnaką stambiai sukapoti. Viską susmulkinti elektriniu trintuvu. Supilti aliejų, apelsino ir citrinos sultis, suberti cukrų, pasūdyti. Trinti apie 4 min., kol masė taps vientisa. Padažą supilti į stiklinį indą su dangteliu ir laikyti šaldytuve. Vartoti galima apie 5 dienas. Patiekti prie keptos avienos ar laukinių paukščių mėsos.

Autorė Eglė Stratkauskaitė