Paprastai menstruacinis ciklas trunka 21–35 d., o kraujavimas tęsiasi 2–7 d. Kraujas, pasirodęs netipinėmis dienomis, nėra retas reiškinys. Tačiau simptomą reikia vertinti rimtai – gali rodyti pavojingas sveikatos problemas, todėl būtina pasitarti su gydytoju.

 

Normalus nėštumasWoman,Hands,Holding,Uterus,,Female,Reproductive,System,,,Woman,Health,

 

Net jei ankstyvoji nėštumo stadija vystosi normalia eiga, kraujavimas galimas įprastu mėnesinių laiku. Kai įsitvirtina apvaisintas kiaušinėlis, pažeidžiamas gleivinės vientisumas. Tokiu atveju kraujas pasirodo 2–3 nėštumo savaitę. Jei moteris nežino, kad laukiasi, atrodo, jog menstruacijos kartojasi du kartus per mėnesį. Skirtumą lengviau pajaučia tos, kurių mėnesinės gausios, o dėl kiaušinėlio implantacijos tik teplioja ar pakinta makšties gleivių spalva. Vėliau gali šiek tiek kraujuoti atsitiktinai sutrūkus gimdos kaklelio kraujagyslėms. Paprastai nėra jokios rizikos vaisiui.

 

Persileidimas

 

Nutrūkęs nėštumas gali atrodyti kaip kraujavimas tarp normalių mėnesinių. Tyrimai rodo, kad nuo trečdalio iki pusės visų nėštumų baigiasi savaiminiu persileidimu ankstyvojoje stadijoje, kai moteris dar nežino, jog laukiasi, todėl išskyras supainioja su antromis mėnesinėmis. Tačiau kraujavimas laukiantis ne visada reiškia persileidimą. Raudonos išskyros pirmąjį semestrą būdingos beveik penktadaliui nėščiųjų.

 

Negimdinis nėštumas

 

Kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina kitose vietose, o ne gimdos gleivinėje, gali prasidėti nenormalus kraujavimas. Aplinka nepalaiko užsimezgusios gyvybės vystymosi. Negimdinis nėštumas dažniausiai pasitaiko kiaušintakyje, taip pat kiaušidėse ar pilvo ertmėje. Jei moteris patiria kraujavimą po įprastų menstruacijų ir įtaria, kad laukiasi, arba kraujavimą lydi stiprus pilvo skausmas, būtina nedelsiant kreiptis į ginekologą, jog įvertintų ir anksti atmestų negimdinį nėštumą. Svarbu žinoti, kad būklė pavojinga gyvybei, todėl reikšminga kiekviena minutė.

 

Praleista kontraceptinė tabletė

 

Vienas iš piliulių trūkumų – svarbu nepamiršti išgerti kasdien. Praleidus nors vieną tabletę, prasidės kraujavimas. Pauzė nenaudinga, jei kontraceptinės priemonės naudojamos siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, nes kyla rizika pastoti. Pamiršus išgerti piliulę, turint lytinių santykių ir atsiradus rausvų išskyrų, rekomenduojama konsultuotis su ginekologu. Kai kada hormoninė kontracepcija vartojama norint sureguliuoti menstruacinį ciklą. Neplanuotas kraujavimas – vienas iš simptomų, kuris pasireiškia nutraukus gydymą. Kraujavimas ar tepliojimas tarp mėnesinių galimas, net jei kontraceptines piliulės vartojamos pagal grafiką, ypač pirmaisiais mėnesiais. Tai adaptacinis periodas. Didesnis ar mažesnis tepliojimas būdingas pirmus 3 mėn. įdėjus gimdos hormoninę spiralę.

 

Policistinių kiaušidžių sindromas

 

Tai liga, kurią lemia lytinių hormonų disbalansas. Kiaušidės gamina neįprastai didelį androgenų (vyriškųjų hormonų) kiekį, todėl moters organizme sutrinka normali pusiausvyra. Vienas iš požymių – nereguliarus menstruacinis ciklas: labai retas arba dažnas. Nors tikslios policistinių kiaušidžių sindromo priežastys nėra žinomos, manoma, jog didelį vaidmenį atlieka paveldimumas.

 

Skydliaukės disfunkcija

 

Skydliaukė gamina hormonus, kurie daro įtaką menstruaciniam ciklui. Sutrikus funkcijai ir esant hormonų nepakankamumui, t. y. sergant hipotiroze, mėnesinės gali būti dažnos ir gausios. Pastebėta, kad moterims skydliaukės sutrikimai pasireiškia dažniau nei vyrams. Šią diagnozę išgirsta kas aštunta dailiosios lyties atstovė. Be menstruacijų problemų, įskaitant kraujavimo du kartus per mėnesį galimybę, skydliaukės problemos susijusios su nevaisingumu – sunku pastoti ir išnešioti kūdikį. Hipotirozė gydoma vaistais, kurie padeda subalansuoti hormonus.

 

Gimdos kaklelio polipai

 

Tai nenormalūs gimdos kaklelio dariniai, paprastai gerybiniai ir besimptomiai. Tačiau gali sąlygoti netipinį kraujavimą iš gimdos mėnesinių metu, tarp ciklų, po menopauzės. Polipų dažniausiai atsiranda vaisingo amžiaus moterims. Jei nėra simptomų, aptinkami per standartinę ginekologinę apžiūrą. Rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl darinių šalinimo.

 

Gimdos polipai

 

Tai ataugos, kurių susidaro vidinėje gimdos gleivinėje (endometriume) ir auga ilgyn į spindį. Nors paprastai (bet ne visada) polipai yra nevėžiniai, gali sukelti menstruacijų ir vaisingumo problemas. Dažnai lemia nereguliarias ir gausias mėnesines, kraujavimą tarp ciklų, persileidimą. Ilgainiui gali išsivystyti anemija. Nors nėra galimybės išvengti gimdos polipų, gydytojui patarus galima gydyti vaistais. Paprastai šalinami chirurgiškai.

 

Perimenopauzė

 

Terminas žymi pereinamąjį periodą artėjant prie menopauzės. Kiaušidės gamina mažiau hormonų, todėl menstruacinis ciklas tampa nereguliarus, gali kraujuoti kelis kartus per mėnesį. Kūnas keičiasi, nes prasidėjo vaisingo amžiaus pabaiga. Pereinamasis laikotarpis, kuris baigiasi tikrąja menopauze, trunka 4–8 metus. Perimenopauzės laikas yra individualus. Kai kurios pajaučia simptomus 30-erių, kitos 50-ies. Nors kraujavimas du kartus per mėnesį – normalus šio etapo simptomas, rekomenduojama įsitikinti, kad tai iš tikrųjų kiaušidžių amžėjimo pasekmė. Gydytojai turi tirti bet kokio nereguliaraus kraujavimo priežastis moterims, vyresnėms nei 40-ies. Dauguma ginekologų siūlo atlikti endometriumo biopsiją norint atmesti vėžio diagnozę.

 

Vaistų šalutinis poveikis

 

Nenormalus kraujavimas susijęs ne tik su kontraceptinių piliulių vartojimu. Tyrimai atskleidė, kad tai gali būti kraują skystinančių vaistų šalutinis poveikis. Tepimas ar kraujavimas pasireiškia ne mėnesinių metu, tačiau atrodo, lyg ciklas kartotųsi du kartus per mėnesį. Žinoma, kad kai kurie antibiotikai, vaistai nuo traukulių ir grybelinės infekcijos paveikia medžiagų apykaitą, stiprina kontraceptinių tablečių stiprumą, todėl gali sukelti kraujavimą. Įtarus, kad simptomus lemia neseniai pradėti vartoti vaistai, derėtų pasitarti su gydytoju.

 

Gimdos vėžys

 

Gimdos gleivinės (endometriumo) vėžys gali sukelti sunkesnes mėnesines ir kraujavimą tarp ciklų. Dauguma gimdos vėžio atvejų diagnozuojami anksti būtent dėl netipinio kraujavimo. Štai kodėl svarbu kreiptis į gydytoją pajutus menkiausius požymius. Vėžio rizika didėja vyresnėms nei 50-ies moterims, taip pat jaunesnėms, sergančioms ginekologinėmis ligomis, turinčioms policistinių kiaušidžių sindromą. Ginekologai rekomenduoja atlikti endometriumo biopsiją. Tai minimaliai invazinė procedūra, kurios metu gydytojas, naudodamas siaurą histeroskopą, paima gimdos gleivinės mėginį. Tyrimai rodo, kad gimdos vėžio rizika didėja, jei pirmosios mėnesinės prasidėjo anksčiau nei 12 m., taip pat menopauzei prasidėjus iki 50 m. Endometriumo vėžiu suserga apie 3 % moterų. Gydymas apima chemoterapiją, spindulinę terapiją, hormonų terapiją ir chirurgiją.

 

Didelis stresas

 

Stiprios ir ilgalaikės neigiamos emocijos palieką pėdsaką tiek mentaliniame, tiek fiziniame kūne. Gali sutrikti menstruacinis ciklas – mėnesinės sustiprėja ir padažnėja arba išnyksta. Būklę lemia didelis streso hormono kortizolio lygis. Rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei nenormalios menstruacijos pasireiškia tris mėnesius iš eilės.

 

Gimdos miomos

 

Dažnai painiojamos su polipais, tačiau tai kitos rūšies nevėžiniai gimdos dariniai. Miomos gali augti tiek išoriniame gimdos paviršiuje, tiek viduje. Simptomai nėra stipriai išreikšti, todėl liga ilgą laiką nediagnozuojama. Galima pastebėti profilaktinio ultragarsinio tyrimo metu. Didėjant darinių dydžiui ir skaičiui pasireiškia dažnos, ilgos, skausmingos menstruacijos, kraujavimas tarp ciklų, diskomfortas pilve. Miomos – dažna patologija, būdinga vaisingo amžiaus moterims. Per gyvenimą nustatomos apie 70 % moterų iki 50-ies. Daugeliui sergančiųjų išsivysto anemija dėl gausaus kraujavimo iš gimdos. Rekomenduojamas hormoninis ir chirurginis gydymas.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė