Šią vasarą Europos turizmo kryptys keičiasi – vietoj saulėtų pietinių kurortų vis daugiau keliautojų renkasi vadinamąsias „vėsias atostogas“ (coolcation). Populiarėja šalys, kuriose vyrauja vidutinių platumų ar subarktinis klimatas, leidžiantis išvengti karščio bangų ir mėgautis gaivesniu oru. 2026-ųjų vasarą ši tendencija dar labiau sustiprėjo – kelionių platformos fiksuoja sparčiai augantį susidomėjimą vėsesnio klimato kryptimis. Šią vasarą geidžiamiausia temperatūra siekia 22 °C, o pavėsingi miškai vilioja labiau nei balto smėlio paplūdimiai. Štai populiariausios „vėsių atostogų“ kryptys.

 

 A,Couple,Relaxes,On,A,Rocky,Outcrop,Overlooking,The,BreathtakingSkandinavija – baltųjų naktų, fiordų ir gaivios vasaros kraštas

   

Skandinavijos pusiasalis ir Šiaurės šalys išlieka vienu svarbiausių „vėsių atostogų“ judėjimo centrų, į kurį keliautojai iš viso pasaulio vyksta ieškoti laukinės gamtos ramybės, gaivaus klimato ir plačių, žmogaus beveik nepaliestų erdvių. Islandija, Norvegija ir Švedija šią vasarą fiksuoja rekordinį lankytojų srautų augimą, kurį lemia ne tik vėsesnė temperatūra, bet ir galimybė pabėgti nuo perpildytų turistinių vietovių.

 

Šiaurėje keliautojų laukia itin įvairios patirtys – nuo ilgų žygių prie ledynų ir uolėtų kalnų, iki plaukiojimo baidarėmis bei kanojomis giliais Norvegijos fiordais. Taip pat populiarūs geizerių laukai Islandijoje, maudynės natūraliose karštosiose versmėse ir snieguotų viršūnių apsupti kraštovaizdžiai, kuriuose aktyvus poilsis dera su visiška ramybe.

 

Vienas išskirtinių regiono reiškinių – baltosios naktys, kai saulė beveik nenusileidžia už horizonto. Tai suteikia galimybę keliauti ir tyrinėti gamtą beveik visą parą, prarandant įprastą laiko pojūtį. Svarbi kelionės dalis – ir vietinė gastronomija: ant atviros ugnies ruošta lašiša, elnienos bei briedienos troškiniai su miško žolelėmis, taip pat šiaurėje renkamos uogos, tokios kaip tekšės ir mėlynės.

 

Skandinavijos šalys pasižymi dideliais atstumais ir išsibarsčiusiais gamtos objektais, todėl kelionių ekspertai rekomenduoja šiam regionui skirti bent savaitę, idealiausia – 10–14 dienų. Trumpa išvyka dažnai tampa skubota kelione, neleidžiančia pilnai patirti šiaurietiškos gamtos ramybės ir mastelio.

 

Autumn,In,The,Dunes,Of,Curonian,Spit,In,Nida,,Neringa,Baltijos šalys – jūros brizas ir kultūros perlai

 

Baltijos šalys šią vasarą tarptautinėje arenoje išsiskiria kaip itin patraukli, finansiškai prieinama ir kokybiška alternatyva brangesnei Skandinavijai, siūlanti puikų klimato ir kultūros balansą. Estijos viduramžių perlai Talinas ir Tartu, Latvijos sostinė Ryga bei nepaprastai žalias, miškų apsuptas Vilnius tampa tikrais šios vasaros atradimais, pritraukiančiais keliautojus iš visos Europos.

 

Regionu šiemet aktyviai domisi ir įtakingas kelionių gidas „Lonely Planet“. Jame pabrėžiama, kad į Baltijos šalis žmonės plūsta ieškoti gaivaus Baltijos jūros brizo, vėsių ežerų ir pušynų aromato – tai leidžia atsipalaiduoti ir pabėgti nuo pietų Europos kaitros.

 

Šiame regione keliautojai atranda ir išskirtinę gastronominę įvairovę – nuo tradicinės šaltos ruginės duonos sriubos su miško uogomis iki modernios Baltijos virtuvės patiekalų, kuriuose dominuoja vietiniai sūriai, upių žuvys, baravykai ir laukiniai augalai. Virtuvė čia dažnai remiasi sezoniškumu ir vietinių ūkių produkcija, todėl skoniai išlieka natūralūs ir autentiški.

 

Vienas didžiausių Baltijos šalių privalumų, lyginant su Šiaurės Europa, yra jų kompaktiškumas bei gerai išvystyta transporto ir skaitmeninė infrastruktūra. Dėl to šiam regionui nebūtinos ilgos atostogos – dažniausiai pakanka 3–4 dienų intensyvaus ilgojo savaitgalio. Per tokį laiką galima be streso suderinti istorinių senamiesčių lankymą su poilsiu gamtoje: pasivažinėjimais dviračiais pajūrio pušynuose, pasivaikščiojimais nacionaliniuose parkuose ar atsigaivinimu švariuose ežeruose.

 

Britų salos – dramatiškos pakrantės ir laukinės kalvos

 

Didžioji Britanija ir Airija šią vasarą išgyvena naują populiarumo bangą, viliojančią keliautojus, pasiilgusius laukinių kraštovaizdžių, vėjo gairinamų pakrančių ir mistiškos atmosferos. Škotijos aukštumos (Highlands), istorinis Edinburgas ir Airijos Beara pusiasalis tampa vienomis geidžiamiausių krypčių tiems, kurie nori pabėgti nuo karščio ir atrasti kitokią Europos vasaros pusę.

 

Keliautojai čia leidžiasi į žygius rūko apgaubtomis kalvomis, tyrinėja senovines pilis, vingiuotas pakrantes ir mažus žvejų kaimelius. Net vasaros viduryje temperatūra išlieka maloni, o vakarais dažnai prireikia šiltesnio megztinio ar striukės.

 

Svarbi kelionės dalis – vietos gastronomija. Tradicinėse užeigose ir kaimo smuklėse galima paragauti lėtai troškintos jautienos, šviežių jūrų gėrybių, avižinių paplotėlių, vietinio elio bei garsiojo škotiško ar airiško viskio.

 

Norint visapusiškai pažinti regioną, rekomenduojama skirti bent savaitę, o dar geriau – 10 dienų. Britų salų žavesys atsiskleidžia keliaujant lėtai: važiuojant vaizdingais pakrantės keliais, stabtelint atokiuose miesteliuose, bendraujant su vietos gyventojais ir stebint nuolat besikeičiančius Atlanto pakrančių peizažus. Būtent toks keliavimo būdas leidžia geriausiai pajusti savitą šių salų charakterį ir nepakartojamą atmosferą.

 

Alpių aukštikalnės – ledyniniai ežerai ir kalnų gaiva

 

Jei vasarą norisi pabėgti nuo kaitros, Alpių regionas siūlo gaivų klimatą, įspūdingus kalnų peizažus ir puikiai išvystytą turizmo infrastruktūrą. Šią vasarą ypač populiarūs Slovėnijos Bledo ir Bohinio ežerai, Šveicarijos kalnų kaimeliai Kanderstegas ir Miurenas bei Italijos Dolomitinės Alpės, tapusios vienomis geidžiamiausių krypčių ieškantiems vėsesnio poilsio.

 

Kylant aukščiau į kalnus, temperatūra pastebimai krinta, o keliautojus pasitinka gaivus oras, snieguotos viršūnės ir krištolo skaidrumo ledyniniai ežerai. Čia galima leistis į žygius pėsčiomis, važinėti dviračiais, plaukioti ežeruose ar tiesiog mėgautis kalnų ramybe ir įspūdingais vaizdais.

 

Alpės garsėja ir savo gastronomija – kalnų nameliuose gaminamais sūriais, šviežiais kalnų upėtakiais, tradiciniais regiono patiekalais bei slovėniška kremšnita – burnoje tirpstančiu grietinėlės pyragaičiu.

 

Šis Alpių regionas išsiskiria universalumu, todėl tinka tiek trumpam 3–4 dienų savaitgalio pabėgimui, tiek savaitės ar dviejų atostogoms. Ilgesnė kelionė leidžia įveikti sudėtingesnius kalnų maršrutus, apsistoti kalnų nameliuose ir neskubant mėgautis viena gražiausių Europos gamtos vietovių.

 

Įdomu

 
  • Birželio pabaigoje Vakarų Europą užklupusi karščio banga Prancūzijoje temperatūrą pakėlė virš 40 °C, o kai kuriomis dienomis ji siekė net 42 °C. Dėl itin aukštos temperatūros ir nepakankamai efektyvių vėsinimo sistemų kai kurie populiarūs turistiniai objektai, tarp jų Luvro muziejus ir Eifelio bokštas, buvo priversti koreguoti darbo laiką.
  • Nors didžiausi karščiai Ispanijoje paprastai fiksuojami Andalūzijoje, šią vasarą jie pasiekė ir šalies šiaurę. Kai kuriuose regionuose termometrų stulpeliai pakilo iki 45,1 °C, todėl valdžia dėl lankytojų saugumo laikinai uždarė lauko sirgalių zonas, skirtas FIFA pasaulio čempionatui.
  • Pagal naujausią „Vasaros karščio indeksą“, Akureiris šiaurės Islandijoje pripažintas viena geriausių vietų Europoje ieškantiems atgaivos nuo kaitros. Vidutinė dienos temperatūra čia siekia 10,7 °C, naktimis nukrinta iki 8,1 °C, o jūros vanduo įšyla vos iki 9,5 °C.
  • Ieškantiems dar vėsesnių orų, išskirtine kryptimi išlieka Niu Olesiundas Svalbardo salyne (Norvegija). Šią vasarą čia fiksuojama viena žemiausių jūros vandens temperatūrų Europoje – vos apie 5,3 °C.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė