Kalėdinių mugių magija

Kalėdinių mugių tradicija pasaulyje gyvuoja jau kelis šimtmečius. Jose žmonės ne tik perka dovanas ar kalėdinius papuošimus, bet ir mėgaujasi tradiciniais patiekalais. Ilgainiui mugės tapo ne vien apsipirkimo vieta – jos virto jaukiomis laisvalaikio praleidimo bei susitikimų erdvėmis. Daugelyje šalių kalėdinės mugės prasideda lapkričio pabaigoje ir tęsiasi pat Kalėdų ar net sausio pradžios. O „CNN Travel“ apžvalgininkai kasmet aprašo ir nuotraukose įamžina pačias įspūdingiausias jų.

Nuo pirmosios iki baltiškos

Kalėdinių mugių tradicija, manoma, atsirado dar 1298 m. Vienoje. Tuo metu sparčiai augantis miestas neturėjo sostinės statuso, tačiau buvo hercogystės centras ir itin svarbus tarptautinės prekybos taškas. Būtent Vienos valdovas pasirūpino, kad prieš Kalėdas pagrindinėje miesto aikštėje įsikurtų prekybininkai, o gatvės būtų pabarstytos eglių šakelėmis. Ne dėl grožio – šakelės turėjo apsaugoti pirkėjus nuo slydimo ant akmeninio grindinio. Juk Kalėdų eglutės puošimo tradicija atsirado tik po kelių šimtų metų.

Miestas, kuriame ši tradicija prasidėjo, iki šiol išlieka šventiniu centru. „Wiener Christkindlmarkt“ rotušės aikštėje startuoja dar lapkritį, o prekyba vyksta iki antrosios Kalėdų dienos. Vėliau, tarpušvenčiu, lankytojai kviečiami mėgautis gėrimais, gatvės maistu (austrams tai neatsiejami meduoliai ir dešrelės) bei pasidžiaugti specialiai pramogautojams išlietu ledu. Vienos kalėdinė mugė laikoma viena tradiciškiausių: organizatoriai griežtai kontroliuoja prekių asortimentą ir prekystalių išvaizdą. Čia nerasite masinės gamybos ar iš tolimų kraštų importuotų daiktų, tačiau išvysite viduramžius menančių gatvės spektaklių, išgirsite giesmių ir galėsite pasigrožėti skoningai papuoštomis miesto gatvėmis.

Nors kalėdinės mugės – sena, katalikiškuose kraštuose paplitusi tradicija, į Lietuvą, Latviją ir Estiją ji atkeliavo palyginti vėlai. Pirmieji tikrą mugę surengė latviai, o šiandien viena įspūdingiausių mugų mūsų regione laikoma Estijos. Lietuviai, kaip ilgus šimtmečius paskutiniai Europos pagonys, prieš Kalėdas elgėsi kiek kitaip – vietoj didelių mugių dažniau rengdavo advento turgus. Jie vykdavo kas savaitę ir turėjo žaismingus pavadinimus: šeškaturgis, skaistaturgis, saldaturgis.

Istorikai aiškina, kad šeškaturgyje prekiauta viskuo, kas saugo nuo žiemos šalčių – kailiais ir mezginiais. Skaistaturgis buvo skirtas dovanoms, o paskutinis turgus prieš didžiąsias šventes – saldaturgis – siūlydavo viską, ko galėjo prireikti šventiniam stalui. Pramogos advento metu nebuvo toleruojamos, todėl mūsų kraštuose tuo metu nebuvo nei gatvės vaidinimų (vadinamųjų misterijų), nei giesmių negiedodavo.

Kiekviename krašte savi papročiai

Dabar Lietuvoje organizuojamos kalėdinės mugės niekuo nenusileidžia vykstančioms kituose Europos miestuose. Vis dėlto kiekviena šalis šiai tradicijai suteikia savitą atspalvį – būtent tai keliautojus ir skatina aplankyti kuo daugiau skirtingų vietų. Vien Europoje kasmet oficialiai surengiama per 400 didelių, ilgiau nei mėnesį trunkančių kalėdinių mugių. Be jų, savo šventinius turgelius rengia ir mažesni miestai bei miesteliai. Pavyzdžiui, Vokietijos sostinėje Berlyne vienu metu veikia apie 100 kalėdinių prekybos ir pramogų taškų, o Švedijoje savo muges surengia net kelių šimtų gyventojų kaimeliai.

Nors daugeliui kalėdinės mugės pirmiausia asocijuojasi su Šiaurės šalimis, jos itin populiarios ir pietuose – Italijoje, Ispanijoje. Istorikų teigimu, į Ispaniją ši tradicija atėjo XVIII–XIX a. Labai lankoma Madrido mugė „Plaza Mayor“, o Barselonoje vykstanti „Fira de Santa Llúcia“ net patenka į „CNN Travel“ rekomendacijas. Nors šiose mugėse prekiaujama amatininkų dirbiniais, kalėdinėmis dekoracijomis ir maistu, jų atmosfera kiek kitokia nei šiaurietiškoji – juk čia statomos šokoladinės prakartėlės, o šventiniu laikotarpiu visą šalį užvaldo didžiausia pasaulyje loterija „El Gordo“. Beje, apie 75 % ispanų įsigyja bent vieną jos bilietą.

Už Europos ribų didžiausios mugės rengiamos Niujorke ir Čikagoje, o daug pagyrų dėl tvirtai puoselėjamų tradicijų sulaukia Toronto kalėdinė mugė Kanadoje. Tiems, kurie nori patirti ką nors egzotiškesnio, rekomenduojama apsilankyti Singapūre – čia tarp palmių ir kaitrios saulės kursuoja puošnūs kalėdiniai traukiniai, o vietiniai prekybininkai stengiasi kuo tiksliau atkartoti europietiškas šventines tradicijas.

Kalėdos minimos ir Japonijoje bei Pietų Korėjoje, tačiau šiose šalyse tai ne šeimos, o įsimylėjėlių šventė. Pirmąją Kalėdų dieną įprasta valgyti skrudintą vištieną, eiti pasivaikščioti su mylimuoju ir apsikeisti dovanomis. Tad prieš Kalėdas čia rengiami lauko turgeliai, skirti būtent tobuliems suvenyrams mylimam žmogui. Visgi jie gerokai skiriasi nuo europietiškų – dažniausiai specialius prekystalius įsirengia žinomų prekės ženklų parduotuvės.

2025-ųjų įspūdingiausios ir lengviausiai pasiekiamos

Dar lapkričio viduryje Europoje prasidėjo savotiškos kalėdinių mugių ir šviesos festivalių varžybos. Šiemet kelionių organizatoriai keliaujantiems iš Lietuvos rekomenduoja atsižvelgti ne tik į tai, kurios mugės gražiausios ar įspūdingiausios, bet ir į kelionės būdą – vietoj skrydžio kartais verta rinktis autobusą ar automobilį. Oro uostų darbo sutrikimai itin apsunkina trumpas, vos savaitgalio trukmės išvykas. Tad norintiems pajusti kalėdinių mugių magiją ir planuojantiems keliauti automobiliu verta aplankyti:

• Krokuvą. Šiame Lenkijos mieste Kalėdoms ruošiamasi ištisus mėnesius. Pagrindinė senamiesčio aikštė Rynek Główny šventiniu laikotarpiu virsta tikra žiemos pasaka. Čia apie 80 medinių namelių siūlo rankų darbo dovanas, tradicinę lenkišką keramiką, gintaro papuošalus, kalėdinius žaisliukus bei medinius žaislus. Mugė garsėja tradiciniais patiekalais, o aplinkinėse gatvėse vyksta mažesni turgeliai, organizuojami folkloro koncertai, gieda chorai.
• Taliną. Estijos sostinės kalėdinė mugė ne kartą išrinkta geriausia Europoje. Estai didžiuojasi šventine eglės puošimo tradicija ir teigia, kad būtent čia ji atsirado (nors Ryga su tuo vis dar nesutinka). Talino rotušės aikštėje papuošta eglė atrodo įspūdingai, ją supa mediniai nameliai, kuriuose galima paragauti tradicinių valgių ir įsigyti suvenyrų iš Estijos bei kaimyninių šalių. Mugė itin mėgstama ir dėl aplink aikštę įsikūrusių restoranų, kuriančių ypatingą šventinę atmosferą. Į Taliną dažniausiai vykstama ne tik apsipirkti, bet ir palepinti gomurį.
• Strasbūrą. Kalėdų sostine vadinamame Prancūzijos mieste mugė organizuojama nuo XVI a. Ji vyksta tarp senamiesčio kanalų, aplink įspūdingą katedrą. Strasbūro architektūra, apšviesta milijonais lempučių, atrodo pribloškiamai. Čia daugiausia prekiaujama maistu: saldžiais kepiniais, sūriais, mėsa, tradiciniais meduoliais, o karštas alus populiaresnis net už karštą vyną. Strasbūro kalėdinė mugė laikoma viena mažiausiai komercializuotų Europoje, todėl bent kartą ją aplankyti tikrai verta.
• Londoną. Nusprendusieji prieš šventes aplankyti Jungtinės Karalystės sostinę nenusivils. Šiemet Londono gatvės vėl papuoštos šviesos angelais – tradicija gyvuoja nuo 1954 m. „Haid“ parke įrengta čiuožykla su jaukiu prekybos miesteliu, o „Winter Wonderland“ šviesų instaliacijos sukuria išties įspūdingą reginį. Tai puiki kryptis keliaujantiems su vaikais. Be to, Londone – vienos geriausių šventinių nuolaidų: nors gatvės prekyba čia ne tokia gausi, didieji prekybos centrai siūlo gerokai patrauklesnes kainas nei daugelyje žemyninės Europos miestų.

Autorė Eglė Stratkaukaitė