Antarktida – planetos pietuose esantis šeštasis žemynas, apie kurį dėl rūsčių gamtos sąlygų žinome dar labai mažai. Šį amžinojo įšalo kraštą galima vadinti pačiu nedraugiškiausiu iš visų žemynų – atvykėlius jis gena atgal didžiuliu šalčiu, vėjais ir pūgomis.

 

Antarktida

Atradimas

 

Dėl to, kas atrado šeštąjį žemyną, nesutariama iki šiol. Sovietiniuose vadovėliuose skelbiama, kad Antarktidą 1820 m. atrado Sovietų Sąjungos mokslininkai M. Lazarevas ir F. Belinghauzenas. Tačiau pastarųjų ekspeditorių dienoraščiuose nepaminėta, kad jie matė krantą – minimas tik rūkas ir jausmas, kad krantas turėtų būti jau netoli. Tais pačiais metais nuvykę britai nelaikomi Antarktidos atradėjais, nepaisant fakto, kad jų priplaukta vieta dabar vadinama Greihamo Žemės Triničio pusiasaliu, kuriame šiandien veikia daugiausia mokslinių stočių iš viso pasaulio. Šie bandymai prasiskverbti į paslaptingąją Antarktidą buvo vieni pirmųjų, tačiau ir toliau smalsių mokslininkų neatbaido nei atšiaurus klimatas, nei gausybė į Antarktidą išplaukusių ir negrįžusių laivų, kuriuos sudaužė netikėtai išnirę ledkalniai.

 

Kas slepiasi po ledu?

 

Gręžiant paviršinį Vandos ežerą, kurį net vasaromis dengia apie 5 m storio ledas, prie ežero dugno, 76 m gylyje, išmatuota pliusinė 25 °C temperatūra. Tyrimai parodė, kad nuo kalnų pagal ežero dugną atiteka galingas šilumos srautas. Kitame Vidos ežero gręžinyje aptiktas ne tik vanduo, įrodantis, kad ežeras nėra visiškai užšalęs, bet ir atrasta įšalusių dumblių bei mikroorganizmų, kurie atšilę atgyja. Radiokarboniniu metodu nustatyta, kad visi atrasti mikroorganizmai vegetavo net tris tūkstantmečius.

 

Gręžiant vieną užšalusių ežerų, 3 551 m ir 3 607 m gyliuose lede buvo aptikta trijų rūšių termofilinių bakterijų. Manoma, kad jos gyvena poledinio ežero dugne esančiuose šaltiniuose. Dar 1967 m. termoelektriniu grąžtu pasiekus 2 755 m gylį, lede aptikta žiedadulkių, augalų sporų, ugnikalnių pelenų ir oro burbuliukų. Kai kurie mokslininkai Atlantidą vadina planetos jūrinės gyvybės lopšiu, tačiau paskutinių ekspedicijų metu Antarktidoje rasta daugybė naujų vėžiagyvių rūšių, taip pat bestuburių ir kirmėlių. Kai kurios šių rūšių užfiksuotos pirmą kartą, nes nebuvo aptiktos jokiame kitame pasaulio kampelyje.

 

Stebina radiniai ne tik užšalusiuose ežeruose, bet ir iškyšuliuose. Čia aptinkama suakmenėjusių atogrąžų augalų liekanų, naftos ir akmens anglies telkinių. Norvegų ekspedicija aptiko lede užšalusių auksinių papuošalų, indų, kaukių, keistų instrumentų. Tokie radiniai akivaizdžiai liudija tolimoje praeityje Antarktidoje vyravusį šiltą laikotarpį.

 

Liūtai vietoj baltųjų meškų

 

Antarktida šalčiu neatbaido ne tik mokslininkų, bet ir gyvūnijos. Vasarą šio žemyno pakrantėse įsikuria 12 rūšių atskrendančių paukščių, tarp jų – balandžiai, audrapaukščiai, bukauodegiai plėšikai. Visus metus šalčio nebijo 17 rūšių neskraidančių pingvinų, kurie yra nuolatiniai Antarktidos gyventojai. Pakrantės vandenyse gyvena Vedelio, Roso ir kitų rūšių ruoniai, taip pat nykstantys jūrų drambliai ir jūrų lokiai, o vasarą atplaukia ir mėlynieji banginiai.

 

2006 m. prie Argentinos Almirantės-Brauno stoties, esančios Antarktidos pusiasalio San Martino Žemėje, biologas leitenantas Gomesas Torė kaip paprastai turėjo patikrinti planktono gaudytuvus. Būdamas pakrantėje mokslininkas pagalvojo, kad po ilgos poliarinės nakties jį greičiausiai kankina haliucinacijos, kai netoliese išvydo… liūtą. G. Torė sako, kad liūtas buvo kiek trumpesnis už įprastą, stambiomis kojomis, masyvia krūtine ir labai tankiu baltu kailiu. Sustingęs iš baimės mokslininkas stebėjo į vandenį žiūrintį liūtą, kuris staiga panėrė, o netrukus į vandens paviršių iškilo nasruose laikydamas stambų ruonį. Biologas, nenorėdamas būti palaikytas bepročiu, kurį laiką nedrįso apie liūtą prasitarti kolegoms. Galų gale neištvėręs papasakojo apie savo reginį ir nustebo dar labiau, kai sužinojo, kad neįprastų liūtų jau anksčiau yra matę kiti ekspeditoriai. Netrukus buvo nutarta kalbas apie liūtus įrodyti – ant kranto buvo paliktas gabalas jautienos ir įjungta filmavimo kamera. Greitai pasirodė mėsa paskanauti panorusi liūtų porelė.

 

Paslaptinga nacių bazė

 

Sklinda gandas, kad Antarktidoje dar nuo Antrojo pasaulinio karo veikia nacių įkurta „Bazė 211“, gaminanti povandenius laivus ir skraidančias lėkštes. Šia tematika atrandama vis daugiau rankraščių, laiškų ir dokumentų, tačiau lieka neaišku, kurie jų yra tikri, o kurie suklastoti. Kad ir kaip būtų, Antarktidoje mokslininkus stebina ne tik aptinkama gyvūnija ir ledo gelmės paslaptys, bet ir keisti objektai, pasirodantys danguje. 1961 m. JAV ekspeditoriai matė skraidantį objektą, kuris netikėtai pasidalijo į dvi dalis, virš kurių švietė V formos prožektoriai. 1965 m. Argentinos stoties personalas pastebėjo milžinišką objektą, judėjusį zigzagais ir, kaip įtariama, būtent keistasis objektas sutrikdė radijo ryšį. 1976 m. japonų tyrinėtojai naujausia radarine įranga užfiksavo net 19 skraidančių objektų – visi jie monitorių ekranuose atsirado vienu metu ir taip pat visi staiga dingo. Panašių atvejų, kai buvo pastebėtos skraidančios lėkštės ar cigaro formos aparatai, užfiksuota ir daugiau.

 

Įdomu

 

  • Antarktida – mokslo ir taikos žemynas. 1959 m. Vašingtone buvo pasirašyta 12 valstybių sutartis, pagal kurią žemynas negali būti naudojamas kariniams tikslams.
  • Antarktidos teritorijoje plyti net 387 užšalę ežerai.
  • Dėl slenkančių ledynų žemyno plotas kinta. Šiuo metu jis užima beveik 14 mln. km2. Tai reiškia, kad Antarktida yra pusantro karto didesnė už Europą.
  • Daugiau kaip ketvirtadalis Antarktidos ploto yra iškilę aukščiau negu 3 000 m virš jūros lygio.
  • Antarktidoje įkurtoje „Vostok“ stotyje buvo užfiksuota žemiausia planetoje temperatūra – 89,9 °C šalčio.
  • Kai Antarktidos padangę užkloja debesys ir aprimsta vėjas, pasklinda „baltosios miglos“, panaikinančios ribą tarp dangaus ir sniego horizonto. Esant tokiomis sąlygomis žmogus praranda orientaciją – už poros metrų įsmeigtas degtukas gali atrodyti kaip telegrafo stulpas.
  • Saulė Antarktidoje pateka rytuose, tačiau per dangų kopia ne pietuose, o šiaurėje ir nusileidžia vakaruose.