Kaip stiprinti ryšį su vaiku?

Visiems tėvams norisi stipraus ryšio su savo vaikais. Juk pasitikėdami tėvais mažieji jaučiasi saugesni, labiau mylimi, turi didesnę savivertę. Tad kaip užtikrinti tvirtą tarpusavio santykį? Kokius metodus verta išbandyti?

Ne kiekybė, o kokybė

Artimas ryšys tėvų ir vaikų santykiams be galo svarbus. Įrodyta, kad stiprų ryšį turinčiose šeimose augantys vaikai labiau pasitiki mama ir tėčiu. Tad labiau linkę klausyti tėvų, išsipasakoti. Pasak ekspertų, norint sukurti tvirtą ryšį, svarbiausia kasdien bent 10 min. bendrauti akis į akį. Tyrimai rodo, kad 10–15 min. nuoširdaus pokalbio turi daugiau naudos nei kelios valandos, praleistos kartu žiūrint televizorių ar naršant telefonuose. 2015 m. JAV mokslininkų atlikta studija patvirtino, kad artimiausi mamai ir tėčiui jaučiasi ne tie vaikai, su kuriais tėvai praleidžia daug laiko. Labiausiai jais pasitiki tie, kurie laiką šeimoje leidžia kokybiškai.

Tad, ekspertų teigimu, labai svarbu, kad vaikams laiko ir dėmesio skirtumėte tada, kai jaučiatės puikiai ir esate nusiteikę stiprinti ryšį. Jei jaučiate nuovargį ir stresą, idealiausia padaryti trumpą pertrauką ir pailsėti. Amerikiečių mokslininkai vienoje studijoje 1000 tėvų klausė, kaip jie mano, ko labiausiai trokšta vaikai kalbant apie šeimos santykius. Dauguma tėvų manė, kad atžalos nori, jog tėvai su jomis leistų daugiau laiko. Tačiau iš tikrųjų mažieji labiausiai norėjo, kad tėveliai būtų mažiau pavargę ir ne taip smarkiai apimti streso. Iš tikrųjų šiuolaikiniai tėvai su atžalomis leidžia nemažai laiko. Įvairiose Vakarų šalyse atlikti tyrimai parodė, kad 1965 m. tėvai vidutiniškai vaikams per dieną skirdavo 52 min. O šiandien šis laikas pailgėjo iki 104 min. Tad populiarus įsitikinimas, kad šiuolaikiniai tėvai neturi laiko vaikams, nėra teisingas. Tačiau kaip bendravimą su atžalomis paversti išties kokybišku? Psichologai išskiria kelis pagrindinius metodus.

Rodykite meilę ir empatiją

Tėvai labai myli vaikus ir daug dirba, stengdamiesi jiems užtikrinti kuo geresnį gyvenimą. Visgi kartais tą meilę parodyti užmiršta. Vaikams (o ir suaugusiesiems) itin svarbūs artimųjų prisilietimai. Specialistai apskaičiavo, kad mažuosius reikėtų bent dešimt kartų per dieną apkabinti, pamyluoti. Norint parodyti meilę ir rūpestį, tiks laikymasis už rankų, glostymas prieš miegą, pačiūčiavimas glėbyje. Nepamirškite vaikui vis priminti, kad jį mylite, kad rūpi. Savarankiškumo nuo tėvų siekiantiems paaugliams tokių meilės išraiškų dažniausiai norisi kiek mažiau. Tačiau juos vis vien verta kasdien apkabinti, pasakyti šiltą žodį. Užmegzti artimesnį ryšį su bet kokio amžiaus vaiku padės nuoširdi šypsena, žvilgsnis, kasdienis domėjimasis, kaip jaučiasi, kaip jam sekasi. Kai vaikas pasakoja apie savo dieną mokykloje ar darželyje, klausykitės atidžiai, parodykite, kad jums tai svarbu. Nieko nėra nemaloniau nei suprasti, kad mama ar tėtis tik apsimeta besiklausantys. Leiskite vaikui išsikalbėti, neskubėkite kritikuoti ar dalinti neprašytų patarimų.

Meilę vaikams galite parodyti reaguodami empatiškai ir neignoruodami jų jausmų. Į kylančias situacijas visada verta pažvelgti iš mažylio perspektyvos. Kaip žinia, maži vaikai dažnai užsiožiuoja ir ima verkti dėl, atrodytų, niekų. Tuomet norisi sudrausti: „Neverk, juk nieko nenutiko.“ Tačiau mažam žmogučiui situacija, į kurią jis pakliuvo, gali atrodyti pati baisiausia. Jei jam griežtai liepsite nurimti, tarsi pasakysite, kad vaiko jausmai nėra reikšmingi. Verčiau ištarti: „Suprantu, kad tau dabar liūdna ir pikta, nes nenori dėvėti kepurės. Tačiau be jos bus šalta ausytėms ir negalėsime smagiai žaisti žaidimų aikštelėje.“ Parodydami vaikams, kad juos suprantate, sykiu parodote, kad jų emocijos svarbios. Žinoma, tai nereiškia, kad turite perdėtai jautriai reaguoti į kiekvieną atžalos kaprizą. Tačiau visada verta būti empatiškesniems.

Reikšmingas laikas kartu

Geriausiai tarpusavio santykius stiprina drauge praleistas laikas, skirtas tik vaikui. Užimtomis dienomis užteks skirti vos 10–15 min. glaudžiam bendravimui su mažuoju, kad pasijaustų mylimas ir įvertintas. Pasikalbėkite su vaiku, paklauskite apie jo dieną, leiskite išsipasakoti ar pasidalinti džiaugsmingais nutikimais mokykloje. Taip pat galite kartu pagulėti lovoje, drauge skaitant knygelę, vienas kitam pasakojant linksmas istorijas, pasimyluojant. Tiks ir trumpas pasivaikščiojimas renkant kankorėžius ar grožintis vakarėjančiu dangumi. Svarbiausia, kad laiko kartu neblaškytų jokie trukdžiai. Nežiūrėkite televizoriaus, nesinaudokite išmaniaisiais telefonais. Būkite čia ir dabar, stenkitės įvertinti kiekvieną akimirką. Jei turite daugiau laiko, galite su vaikais pažaisti žaidimų. Jie itin svarbūs, nes padeda vystyti kalbos ir socialinius įgūdžius, atskleisti kūrybingumą, mokytis reikšti emocijas. Jei žaidžiama su tėvais, sykiu stiprėja tarpusavio ryšys. Galite žaisti lėlėmis, mašinėlėmis, pliušiniais žaisliukais, konstruoti konstruktorius. Vyresniems vaikams patiks ir stalo žaidimai.

Specialistai taip pat pataria bent vieną dienos valgymą valgyti visiems drauge. Bendrų pietų ar vakarienės metu nežiūrėkite televizoriaus, nesinaudokite telefonais, kompiuteriais. Būtinai visi kartu susėskite prie stalo. Modelis, kai vienas valgo virtuvėje, kitas – svetainėje prie televizoriaus, silpnina šeimos ryšį. Be to, kai valgome ką nors žiūrėdami, silpnėja dėmesys maistui. Tad nejaučiame, ką valgome, neįvertiname skonio, laiku nepajuntame sotumo. Bendrai valgydami palaikykite smagų pokalbį. Venkite kivirčų, pykčių, pasakojimų apie nesėkmes darbe. Verčiau kiekvienas pasidalinkite, kas džiugaus pastaruoju metu įvyko jūsų gyvenime, papasakokite linksmų istorijų. Pavyzdžiui, tėvai gali vaikams papasakoti smagių įvykių iš vaikystės ar jaunystės. Po tokių pietų ir maistas virškinsis lengviau, ir visi šeimos nariai jausis artimesni.

Jei turite daugiau nei vieną vaiką, idealu su kiekvienu jų sukurti po individualų ritualą. Bent keletą kartų per savaitę kiekvienam vaikui skirkite bent 15 min., kurios būtų tik judviejų laikas. Tarkime, su vyresniu vaiku antradienio ir ketvirtadienio vakarais galite išeiti drauge pasivaikščioti ar sužaisti mėgstamą žaidimą. Jaunesniam vaikui paskirtu laiku galite paskaityti knygelę ar su juo kartu statyti bokštą iš kaladėlių. Svarbiausia, kad tai būtų tik jūsų dviejų ritualas, kurio vaikas visada nekantriai lauktų. Daugeliui mažylių svarbia rutina ir maloniu laiku su tėvais tampa ruošimasis miegui. Be to, ir patys tėvai darbo dienomis dažniausiai daugiau laiko turi būtent vakare. Tad pasiruošimą miegoti paverskite jūsų ir atžalos laukiama dienos dalimi. Paguldžius mažąjį į lovą, kurį laiką kartu pagulėkite, pasimyluokite, ką nors malonaus pašnekėkite ar paskaitykite knygelę. Vaikas užmigs ramiau ir jausis saugesnis.

Nustatykite aiškias taisykles

Norint su vaikais turėti tvirtą ryšį ir suteikti saugumo, svarbu šeimoje nustatyti aiškias ribas, taisykles ir pasekmes už jų nesilaikymą. Galbūt skambės keistai, bet būtent ribos vaikams leidžia jaustis ramesniais ir saugesniais, nes tada jie žino, ko tikėtis namuose. Pasak psichologų, augantiems vaikams būtina struktūra, leidžianti pažinti pasaulį ir savo vietą jame. Ribos mažyliui padeda lengviau valdyti emocijas, suprasti, koks elgesys (ne)toleruotinas. O jei tėvai vaikų visai nedrausmina, jie taip ir neišmoksta gyventi šeimoje ir visuomenėje, jaučiasi mažiau saugūs, nepasitiki savimi ir aplinkiniais. Aiškiai kalbėkitės su vaikais apie tai, ko iš jų tikitės ir kas lauks sulaužius taisykles. Žinoma, taisyklės turi galioti ir kitiems šeimos nariams. Jei vaikas pastebės, kad tėvai elgiasi visai kitaip, jaus nepasitikėjimą artimiausiais žmonėmis. Tarkime, jei mažyliui liepiate pavalgius nusinešti indus, bet taip niekada nesielgia tėtis, vaikui natūraliai kils klausimų.

Jei vaikas taisyklėms nusižengė, bausmė turi būti pamatuota, jam suprantama ir tinkama pagal amžių. Mažyliui prasikaltus, jokiu būdu jo nežeminkite, neskirkite neproporcingų bausmių. Specialistų teigimu, bausmė turėtų priminti sulaužytą taisyklę ar peržengtas ribas. Tarkime, jei vaikas žaislus paliko išmėtytus kambaryje, vadinasi, kurį laiką šių žaislų negaus. Paauglys grįžo pavėlavęs į namus – rytoj su draugais nesusitiks. Tačiau nepamirškite, kad vaikas turi suprasti, už ką baudžiamas, kodėl reikia elgtis vienaip ar kitaip. Frazė „nes aš taip pasakiau“ netinkama, nes ji nieko nepaaiškina ir nesuteikia žinių.

Kartais tėvai iš meilės nesiryžta vaikų drausminti. Nenorėdami nuliūdinti, tenkina kone kiekvieną norą. Tačiau toks elgesys itin pavojingas. Jis nepadeda užmegzti artimo ryšio, tik išlepina vaiką ir paverčia jį egoistu. Vėliau tokiems vaikams sunku gyventi visuomenėje, laikytis bendrų taisyklių. Atrodo, kad pasaulis turi suktis aplink juos. Sykiu kyla vis daugiau pykčių su tėvais, nes jie nebegali tenkinti kiekvieno atžalos įgeidžio. Todėl būtina nuo pat mažumės nubrėžti saugias ribas ir paaiškinti, kodėl visiems svarbu jų laikytis.

Svarbiausia – pagarba

Norint turėti tvirtą ryšį su vaiku, specialistai rekomenduoja į jį nuo mažens žvelgti kaip į individualią asmenybę ir gerbti. Neretai atžalas matome kaip savo pačių tąsą ir tikimės, kad jos išpildys mūsų norus ir lūkesčius. Tačiau mažieji į pasaulį atsineša asmeninius būdo bruožus, temperamentą, polinkius. Todėl padėkite jam augti, žvelkite kaip į unikalią asmenybę – mažylis tėvais pasitikės labiau, taps lengviau užmegzti ryšį. Stenkitės pastebėti asmeninius vaiko pomėgius ir talentus, nepiršti savųjų. Pagarba vaikui pasireiškia ir empatija, skatinimu išsišnekėti ir išreikšti jausmus, o ne bandymu iškart nutildyti. Kai vaikas ima verkti, kartais atrodo, kad tai vyksta be jokios priežasties. Tačiau verksmas – viena iš mažylio komunikacijos formų. Visada verta išsiaiškinti verksmo priežastį ir pažiūrėti, kuo galite padėti.

Taip pat svarbu stengtis mažąjį įtraukti į visus jo priežiūros procesus. Mažylį staiga pakėlus iš lovelės ir ėmus perrenginėti ar kažkur nešti, vaikai dažniausiai išsigąsta. Jiems viskas atrodo netikėta ir pernelyg greita. Todėl visada verta paaiškinti, ką ketinate daryti, vyresniems vaikams leisti tam tikrus veiksmus atlikti patiems. Įsivaizduokite, kad apsilankius gydytojo kabinete jus staiga be perspėjimo paguldo, į ranką įbeda adatą ar atlieka kitas procedūras, apie kurias nenutuokiate. Būtų baisoka, ar ne? Taip jaučiasi ir vaikai, kai juos staiga pakeliame ant rankų ar imame keisti sauskelnes. Tad verta net kūdikius visuomet perspėti apie tai, ką ketinate daryti, ir viską atlikti lėčiau.

Specialistai siūlo vaikui suteikti teisę į savo kūno autonomiją. Neretai tėvai patys sprendžia, kokia šukuosena atžalai tiks, kuriais drabužiais ją rengti. Mažoms mergaitėms įveriami auskarai, vaikai verčiami glėbesčiuotis su atvykusiais paviešėti giminaičiais. Tačiau, pasak ekspertų, mažieji jaučiasi saugiausiai, kai žino, kad patys sprendžia jų kūną liečiančius klausimus. Tad leiskite vaikui bent iš dalies spręsti dėl šukuosenos, aprangos, aksesuarų. Jei aplankyti atvyksta giminaičiai, mažasis tikrai neprivalo su jais bučiuotis ir glėbesčiuotis. Užteks mandagaus pasisveikinimo ir rankos paspaudimo. Kaip ir suaugusieji, taip ir vaikai fiziškai kontaktuoti nori tik su labai artimais žmonėmis. Tad bučiuojami retai matomos tetulės gali jaustis nejaukiai. Žinoma, mažylį teks skiepyti, jį vesti pas odontologą ir pan. To neišvengsime. Tačiau prieš tokius vizitus geriausia vaiką iš anksto paruošti, paaiškinti, kas bus daroma, kad gali suskausti.

Užmegzti tvirtą ryšį su vaikais iš tikrųjų nesudėtinga. Tik reikia laiko, nuoširdaus noro išklausyti, giliau pažinti atžalą. Visos šeimos skirtingos, tad kurkite savus ritualus ir taisykles. Svarbiausia – kuo daugiau kalbėtis ir klausytis, nebijoti pripažinti suklydus.

Autorius Gintarė Vasiliauskaitė