Anot australų poetės Pem Braun, arklys – žmogaus svajonių projekcija. Tai stiprybė, jėga ir grožis. Šie gyvūnai suteikia žmogui galimybę pabėgti nuo pilkos kasdienybės ir pakilti aukščiau dangaus, arčiau savo svajonių. Galbūt todėl arklių ir žmonių draugystė trunka jau daugiau nei 6 000 metų. Kadaise jie buvo nepakeičiami karo žygių palydovai, ūkininkų padėjėjai, o dabar – tiesiog nuostabūs draugai, leidžiantys džiaugtis laisve, juntama skriejant prisiglaudus prie raumeningos žirgo nugaros.

 

arkliai

Senieji bičiuliai

 

Arklius žmonės prisijaukino daugiau nei prieš 6 000 metų. Iš pradžių jie buvo auginami dėl mėsos, o kumelės dar ir dėl pieno. Vėliau arkliais pradėta traukti vežimus. Manoma, kad pirmieji šiam tikslui juos panaudojo Mesopotamijos gyventojai. Pastarieji arklius kinkė į kovos vežimus. Netrukus netgi valdovas į mūšį vykdavo tik šių gyvulių traukiamu vežimu. Kuo greitesni buvo žirgai ir kuo puošnesnis vežimas, tuo didesnė garbė tekdavo valdovui. VIII a. pr. Kr. tapo įprasta jais ir jodinėti. Senovės graikai ir romėnai pradėjo domėtis žirgų lenktynėmis. Tam statė specialias arenas, į kurias tilpdavo ne tik lenktynininkai, bet ir minia žiūrovų. Senovės graikai laikomi žirgų sporto pradininkais. Šį sportą mėgo ir Romos imperatorius Neronas. Pasakojama, kad lenktynėse jis dalyvavo pasikinkęs net 10 pajėgiausių žirgų. Be to, arkliai tapo nepakeičiami ir dirbant ūkio darbus. Tačiau šiais laikais juos šioje srityje jau baigia nurungti žmonių sukurta technika. Nepaisant to, dabar žirgų sportas ne mažiau populiarus nei prieš tūkstančius metų.

 

Kaip susikalbėti?

 

Norint susidraugauti su arkliais, reikia išmanyti jų psichologiją. Visų pirma būtina įsidėmėti, kad jiems būdingas aukos vaidmuo. Gamtoje jie yra tie, kuriuos medžioja, o ne tie, kurie medžioja. Būtent todėl šie gyvūnai – itin atidūs ir atsargūs. Pajutę pavojų jie bėga arba ginasi kaip tik gali. Todėl negalima gąsdinti arklio arba eiti prie jo blogai nusiteikus. Gali nukentėti ne tik gyvūnas, bet ir žmogus. Jeigu gyvulys blaškosi, nepaklūsta ir maištauja, patartina jį ne bausti, o bandyti nuraminti ir pelnyti pasitikėjimą. Tik pelnęs žirgo pagarbą, žmogus tampa jo „vedlys“, kuriam gyvulys paklūsta ir noriai bendrauja. Su šiais augintiniais reikia palaikyti taikius santykius, tačiau būtina išlaikyti tvirtą lyderio poziciją. Arklys jausis saugus, žinodamas aiškią vietą hierarchijoje, o šeimininkas liks patenkintas paklusniu gyvuliu. Tačiau lyderystę privalu pelnyti ne jėga, o protu. Itin svarbus pirmasis susitikimas su žirgu. Prie jo reikia prieiti drąsiai, ištiesta nugara ir žiūrint tiesiai į akis. Taip gyvūnas supras, kad pasitikite savimi ir jo nebijote. Artinantis nepatartina skubėti arba daryti staigių judesių – galite išgąsdinti. Labai geras susipažinimo būdas – atnešti žirgui traškią morką. Tačiau prieš ją paduodant, reikėtų ištiesti apuostyti ranką, kad gyvulys galėtų pažinti žmogų. Sėkmingas prisistatymas – pirmas svarbus žingsnis draugystės link.

 

Kuo šerti?

 

Arkliai yra žolėdžiai. Didžiausią dalį jų racione sudaro žolė, šienas ir šienainis. Žinoma, galima įsigyti ir specialiai šiems gyvuliams skirtų pašarų, tačiau jie nebus tokie naudingi kaip natūralūs. Dažniausiai žirgams ėsti tą patį pašarą atsibosta, todėl puiku, jeigu yra galimybė jį kaitalioti. Šie augintiniai itin mėgsta grūstas avižas, obuolius, morkas, salierus ir jaunas medžių šakeles. Tokie produktai svarbūs ne tik norint palepinti gyvulį, bet ir aprūpinant jo organizmą reikalingais vitaminais. Reikiamas pašaro kiekis priklauso nuo gyvūno aktyvumo, sveikatos būklės, amžiaus ir kitų veiksnių. Tačiau dažniausiai 100 kg gyvulio masės skiriama 1–2 kg pašaro. Taip pat būtina atsižvelgti ir į pastarojo maistingumą. Geriausia renkantis pašarą ir nustatant reikiamą jo kiekį, pasikonsultuoti su veterinaru. Vandenį arkliams būtina keisti kasdien. Svarbu, kad jo nepritrūktų. Karštą vasaros dieną žirgas gali išgerti 25–45 litrus vandens.

 

Nepamiršti sporto

 

Arkliai neatsiejami nuo aktyvaus gyvenimo būdo ir sporto. Norint, kad augintiniai būtų sveiki, jiems būtinos kasdienės treniruotės. Pastarosios gali būti įvairios, pritaikytos individualioms reikmėms. Be to, renkantis treniruotes svarbu atsižvelgti į gyvūno amžių, sveikatos būklę ir aktyvumą. Vieniems arkliams pakanka ramaus pasivaikščiojimo, kitiems būtina pabėgioti.

 

Profesionaliu žirgų sportu užsiimantys žmonės taip pat gali rinktis skirtingus treniruočių variantus: dailųjį arba kliūtinį jojimą, voltižiruotę ir kt. Pirmasis prilyginamas menui, jam atlikti reikia turėti daug žinių ir patirties. Voltižiruotė reikalauja dar daugiau pastangų. Per ją raitelis atlieka akrobatinius triukus ant žingsniuojančio arba šuoliuojančio žirgo nugaros. Rengiami ne tik individualūs, bet ir komandiniai pasirodymai. Populiarūs įvairūs kliūtiniai jojimai. Jie tinkami žmonėms, mėgstantiems iššūkius ir adrenaliną.

 

Būtinos procedūros

 

Svarbu ne tik tinkamai žirgus maitinti, treniruoti, bet ir pasirūpinti jų sveikata. Vienas svarbiausių dalykų – tinkama kanopų apsauga. Pastarosios privalo būti švarios. Jeigu lauke šlapia ir purvina, po jodinėjimo patartina kanopas kruopščiai nuvalyti. Kelis kartus per mėnesį reikėtų jas atidžiai apžiūrėti, ar nėra įtrūkimų arba pažeidimų. Be to, arklius būtina kaustyti. Tai apsaugo kanopas nuo nusidėvėjimo. Procedūrą reikėtų kartoti kas 6–8 savaites. Kanopos taip pat gali būti šlifuojamos. Kai pastarosios užauga per ilgos, gyvuliams tampa nepatogu vaikščioti. Be to, šlifavimas jas apsaugo nuo trūkinėjimo ir trupėjimo.

 

Taip pat arkliams būtina dantų priežiūra. Jaunesniems nei 5 metų gyvuliams arba tiems, kurie šeriami grūdais, dantis tikrinti būtina kartą per 3–6 mėnesius. Vyresniems – kartą per metus. Be abejo, šį darbą turėtų atlikti veterinaras. Neprižiūrimi dantys gali tapti itin aštrūs ir sukelti skausmą bei burnos sužeidimus.

 

Kaip ir daugumai augintinių, arkliams svarbi dehelmintizacija. Preparatus, apsaugančius nuo kirmėlių atsiradimo virškinimo trakte, būtina duoti kartą per 6–8 savaites. Reikiamą dozę parinkti kaip nurodyta ant vaistų pakuotės. Siekiant užkirsti kelią parazitų atsiradimui, svarbu valyti arklides. Taip pat būtina vakcinacija. Dėl jos reikia tartis su veterinarijos specialistu.

 

Norint, kad žirgas atrodytų sveikai ir dailiai, būtina reguliariai valyti kailį. Procedūra atliekama specialiu šepečiu, juo braukant per gyvūno kūną. Jautriausias vietas rekomenduojama nuvalyti rankšluosčiu arba medžiagos skiaute. Nevalia pamiršti uodegos ir karčių. Jiems šukuoti skirtos specialios šukos. Jeigu žirgas stipriai išsipurvino, galima jį išmaudyti naudojant laistymo žarną. Jeigu gyvulys baikštus, pakaks kibiro su vandeniu ir kempine. Tokia švarinimo procedūra užtruks ilgiau, bet neišgąsdins augintinio. Dauguma arklių mėgsta, kai šeimininkai juos šukuoja arba prausia kempine. Tai prilygsta masažui. Šaltuoju metų laiku kartais tenka pasirūpinti ir žirgų kirpimu. Šie gyvūnai užsiaugina ilgesnį kailį, o sportuojantiems arkliams jis per šiltas. Daug bėgiodami jie perkaista. Todėl žirgų augintojai kailį dažnai kerpa arba skuta. Būtų geriau, kad to dar nepatyrusiam augintiniui tokią procedūrą atliktų specialistas.

 

Jaukus būstas

 

Netgi prižiūrėtas arklys nesijaus gerai, jeigu gyvens netinkamai įrengtose arklidėse. Jos turi būti erdvios ir pakankamai aukštos. Lubų aukštis turėtų siekti bent 2–3 m. Taip patalpose laisvai cirkuliuos oras ir arklidės geriau vėdinsis. Tai itin svarbu, nes arklių kvėpavimo sistema labai jautri. Gardas turi būti ne mažesnis kaip 4 x 4 m, o vartelių plotis – bent metras. Išeidamas iš gardo, gyvulys neturėtų į juos liestis pečiais. Derėtų pasirūpinti ir tinkamu apšvietimu. Geriausia, jeigu arklidėse yra daug langų ir natūralios dienos šviesos. Tačiau svarbu, kad langai būtų aukštai, jog gyvūnai jų neišspirtų, nesudaužytų.

 

Arklidžių temperatūra turėtų kisti priklausomai nuo oro temperatūros lauke. Taip lavinama arklių termoreguliacija. Gyvūnai lengviau prisitaiko prie kintančių oro sąlygų, rečiau peršąla arba perkaista.

 

Taip pat svarbi arklidžių švara. Gardą valyti reikėtų kasdien. Antraip jame kaupiasi drėgmė, kenkianti arklių kanopoms. Be to, neišmėžtas mėšlas į aplinką išskiria amoniaką, pavojingą gyvūnų plaučiams. Siekiant palengvinti gardo priežiūrą, patariama jo grindis iškloti gumine danga ir pakreikti šienu arba pjuvenomis. Kai kas naudoja ir smėlį.

 

Tai įdomu

 

  • Lotyniškai arklys yra equus caballus.
  • Pirmykščių arklių ūgis neviršijo metro aukščio. Be to, jie buvo visaėdžiai.
  • Arklių gimtine laikoma Šiaurės Amerika.
  • Persijos karalius Kserksas I baltus arklius laikė šventais.
  • 680 m. pr. Kr. olimpinėse žaidynėse įvyko pirmosios keturkinkių kovos vežimų lenktynės.
  • Pirmąjį jojimo vadovėlį parašė senovės graikų rašytojas Ksenofontas. Knyga vadinosi „Apie jojimo meną“.
  • Šeriami sultingais pašarais per parą arkliai išskiria apie 5–8 l seilių, sausais – iki 40 l seilių.
  • Pasaulyje egzistuoja apie 250 arklių veislių.
  • Arklys per dieną tuštinasi apie 10 kartų ir išskiria apie 7 l šlapimo.