Nuo 2014-ųjų sudaromas Pasaulinis taikos indeksas šiemet vėl atnaujintas. Sąraše atsidūrė 163 valstybės, išreitinguotos nuo saugiausios iki pavojingiausios. Lietuva šį kartą atsidūrė 22 vietoje. Garbingą saugiausios vietovės titulą pasidalijo Airija, Naujoji Zelandija ir Islandija. Būtent pastaroji sulaukia vis daugiau keliautojų iš Europos, giriama dėl atšiauriai egzotiško grožio ir ramybės. O juk būtent ramybės ir saugumo dabar labiausiai trokšta žmonės.

 

Explore,The,Stunning,Vestfirdir,Peninsula,In,Iceland,,Where,Rugged,MountainsTrys žinios iš Islandijos: gera, bloga ir nereikšminga

 

Šiaurinėje Atlanto dalyje esanti Islandijos sala plyti vos už 300 km nuo viso pasaulio akių stebimos Grenlandijos. Skirtingai nei didžiojoje kaimynėje, Islandijoje nevyksta diskusijų dėl saitų su JAV. Čia yra amerikiečių karinė bazė, tačiau pati šalis ilgus metus puoselėjo neutralumą. Netrukus tai turėtų pasikeisti. Islandijos vyriausybė ruošiasi siūlyti referendumo datą dėl derybų atnaujinimo ir stojimo į Europos Sąjungą (ES). Ši Šiaurės šalis derybas dėl narystės ES sustabdė 2013 m. Tačiau Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Aegiras Thoras Eysteinssonas teigė, kad šiuo metu rengiamas parlamento nutarimas dėl balsavimo jas atnaujinti. Manoma, kad referendumas galėtų įvykti kitąmet. Neabejojama, kad piliečių sprendimas bus teigiamas. Tad jau 2028 m. Islandija galėtų tapti visateise ES nare. Šios šalies narystė į naudą išeitų ir patiems islandams, kurie nerimauja dėl ekonominio nuosmukio, tiek ES turistams. Nors jie ir dabar lengvai patenka į Islandiją. Mat šalis priklauso Šengeno erdvei. Visgi manoma, kad oficiali narystė ES padėtų geriau apsaugoti unikalią Islandijos gamtą, taip pat sukurti dar tvaresnę ir patogesnę infrastruktūrą keliautojams. Tai geroji žinia iš šio atšiauraus krašto.

 

Blogoji naujiena pasaulį apskriejo dar praėjusių metų spalį, kai paskelbta, kad Islandijoje aptikta uodų. Ilgus dešimtmečius tik Islandija ir Antarktida laikytos vienintelėmis vietovėmis be šių kraujasiurbių. Pernai vasarą už 30 km nuo sostinės Reikjaviko mokslininkai pagavo dvi uodų pateles ir patiną. Tai pirmas kartas Islandijoje, kai laukinėje gamtoje rasta uodų. Manoma, kad vabzdžiai galėjo atkeliauti laivų konteineriuose. Kita vertus, dėl klimato kaitos kylanti temperatūra, ilgesnės vasaros ir švelnesnės žiemos sudaro palankesnes sąlygas uodams veistis. Tad jau nuo šių metų pavasario ir Islandijoje bus galima įsigyti uodus atbaidančių priemonių. Akivaizdu, kad islandai dėl uodų jaudinasi labiau nei dėl šių metų Eurovizijos dainų konkurso. Mat šalis nusprendė jame nedalyvauti. Sprendimas pasitraukti priimtas po to, kai konkurse leista dalyvauti Izraeliui. Paprastai islandai itin domisi šiuo dainų konkursu, o atlikėjai surengia išskirtinius pasirodymus. Tačiau įvykiai Gazos Ruože ir neseniai Izraelio su JAV surengtos atakos Irane privertė islandus pasitraukimu išreikšti politinę poziciją.

 

Vaizdai lyg iš fantastinio filmo

 

Šios trys naujienos iš Islandijos – įrodymas, kad net atokiausiuose pasaulio kampeliuose jau neįmanoma pasislėpti nuo naujosios pasaulio realybės. Visgi čia nesunku pamiršti nerimą. Islandijos gamta tokia išskirtinė, kad ja besigėrintieji pasijunta lyg atsidūrę kitoje planetoje ar bent fantastinės juostos filmavimo aikštelėje. Be to, atostogos šioje šalyje kitokios. Tiems, kas mėgsta viešbučius su „viskas įskaičiuota“, Islandijoje nepatiks. Ten verta apsilankyti tiems, kuriuos labiau už viską žavi gamta ir jos įvairovė. Nors atrodytų, kad šalis, kurioje beveik nėra medžių, turėtų būti nyki, nieko panašaus. Gerai pažįstantys šią egzotišką šalį išskiria 5 gamtos objektus, kuriuos būtina pamatyti savo akimis. Pirmasis iš jų, kaip ir sufleruoja šalies pavadinimas, yra neaprėpiami ledynai, dengiantys apie dešimtadalį salos ploto. Klimatui šylant ledynai tirpsta. Tai keliautojams dovanoja nepamirštamą vaizdą – ryškiai mėlynų milžiniškų ledkalnių lagūną su mirgančiais turkio atspalviais. Ypač verta pamatyti didžiausią ledyną Europoje – Vatnajokudlį. Kitas Islandijos išskirtinumas – nuolat besiveržiantys geizeriai. Šių į paviršių išsiveržiančių karštų versmių pasaulyje tėra apie 1000. Dar mažiau – vandens stulpą į paviršių iššaunančių reguliariai.

Scenery,View,Of,Reykjavik,The,Capital,City,Of,Iceland,In

Islandijoje keliautojai turėtų pamatyti Strokuro geizerį. Tai populiariausias lankomas geizeris šalyje, karšto vandens versmę iššaunantis 15–25 metrų į viršų. Ilgiausiai šio reginio tenka laukti 10 min., bet pasitaiko, kad karšta versmė į viršų ištrykšta net tris kartus per 30 sek.Keliaujant po Islandiją svarbu nepraleisti galimybės išvysti Landmannalaugar spalvotuosius kalnus. Šis neįprastas kraštovaizdis apima visą spalvų paletę: nuo tamsiausių iki ryškiai rožinės ir geltonos. Islandija pasaulinės žiniasklaidos akiratyje atsiduria gana retai. Gyvenimas čia ramus ir lėtas. Nebent išsiveržia ugnikalnis. Tai įvyksta vidutiniškai kas 3–5 m. Beje, pamatyti šių išsiveržimų patys drąsiausi keliautojai vyksta nepaisydami įspėjimų apie pavojų. Tačiau net ir tada, kai lava neteka, galima pajusti ugnikalnių didybę. Islandijoje plyti net 30 aktyvių ugnikalnių sistemų. Šalis didžiuojasi vandeningiausiu ir galingiausiu Europoje kriokliu – taip tituluojamas 44 m aukščio Detifosas. Jo vandens debitas siekia 193 kubinius metrus per sekundę. Krintančio vandens garsas aidu atsimuša ne tik ausyse, bet ir visame kūne. Tai neįtikėtinas jausmas, kurį verta patirti bent kartą gyvenime.

 

Ką pataria Islandijoje gyvenantys lietuviai?

 

Geriausia Islandiją aplankyti vėlyvą pavasarį ir vasarą. Tiesa, vietiniai sako, kad liepą ir rugpjūtį turistų šalyje kelis kartus daugiau nei vietos gyventojų. Tad norint už padorią kainą susiplanuoti atostogas vasarą, viešbučius, automobilius ir pramogas derėtų užsakinėti dar rudenį. Kitais metų laikais kelionės į Islandiją gana rizikingos ne dėl ugnikalnių, o dėl orų. Šie gali būti labai nemalonūs: dažnai lyja, tvyro rūkas ir darganos, tad sudėtinga pamatyti tikrąjį salos grožį. Tokie perspėjimai pasigirsta ne tik iš kelionių organizatorių, bet ir iš šioje šalyje įsikūrusių lietuvių lūpų. Jų, beje, stebėtinai daug. Tautiečiai sudaro antrą pagal dydį Islandijos gyventojų mažumą po lenkų. Nors lietuvių ten gyvena tik apie 2300, tai yra daug, juk iš viso šioje saloje žmonių tiek, kiek Kauno mieste. Būtent lietuviai nurodo du maršrutus, leidžiančius išvysti visus svarbiausius objektus Islandijoje. Abu prasideda nuo Reikjaviko. Trumpesnis, vadinamas „Auksiniu žiedu“, siekia 220 km: jungia geizerius, tris įspūdingus krioklius, Fingveliro tektoninį lūžį. Ilgasis maršrutas – 1250 km kelias aplink visą salą. Keliaujant juo aplankomi ledynai, Myvatno ežeras ir karštosios versmės.

 

Beje, mitas, kad Islandijos grožį galima išvysti tik keliaujant automobiliu. Viešojo transporto sistema puikiai išvystyta, tad savarankiškai pasiekti svarbiausius lankytinus objektus pavyks netgi neturint vairuotojo pažymėjimo. Visgi patariama keliaujant turėti du planus: vieną, kai oras tinkamas žygiams, o kitą, kai merkia lietus ir laiką maloniau leisti mieste, t. y. sostinėje Reikjavike. Atstumai čia nedideli. Rekomenduojama pasižvalgyti po Reikjaviko turgų, Islandijos parlamentą, muziejus ir, žinoma, užsukti į pagrindinę senamiesčio Laugavegur gatvę su barais, parduotuvėmis, restoranais. Gali atrodyti, kad Islandijoje maistas – labiau drąsos reikalaujantis iššūkis nei malonumas, tačiau tai dar vienas mitas. Tiesa, maistas specifinis, sykiu įdomus: galima paragauti ryklio mėsos, banginio taukų ar marinuotos avino galvos… Tačiau taip pat gausu šviežių jūrų gėrybių, puikiai paruoštos avienos ar tradiciniais tapusių Islandijos dešrainių, kuriuos giria ir jų ragavę JAV prezidentai, ir muzikos pasaulio žvaigždės.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė