Indijos vandenyno širdyje įsikūręs Mauricijus – atogrąžų rojus, garsėjantis saulės nubučiuotais paplūdimiais ir turkio spalvos vandenimis. Ši salų valstybė poilsiautojų mėgstama dėl prabangių kurortų ir pramogų gausos. Visgi atvykėliai turėtų pasiruošti išvysti kitokį pasaulį. Miestai čia atbunda anksti ryte, o vakarais ištuštėja. Be to, turistai, nors labai laukiami, pirmiausia yra pajamų šaltinis. Tad ir elgiamasi su jais atitinkamai.

 

Prieš nusileidžiant rojujeAerial,View,Of,Mauritius,Island,Panorama,And,Famous,Le,Morne

 

Garsusis rašytojas Markas Tvenas sakė, kad „pirmiausia sukurtas Mauricijus, o tik paskui rojus, nes rojus – Mauricijaus kopija“. Indijos vandenyno sala, esanti į rytus nuo Madagaskaro, iš tiesų primena rojų. Nors žemėlapyje atrodo mažytė, iš tiesų gana erdvi, tačiau joje gyvena vos milijonas gyventojų. Dėl mažos populiacijos saloje galima pajausti retai sutinkamą ramybę. Ta ramybe mėgautis vis dažniau keliauja ir lietuviai. Mauricijaus salą patogiausia pasiekti reguliariais skrydžiais su tarpiniu persėdimu Stambulo (Turkija) oro uoste. Skrydžių jungtys tikrai patogios, o kelionės datų pasirinkimas platus. Jei skrydžio laukti Stambulo oro uoste tektų keletą valandų, jaudintis neverta, nes laikas čia neprailgs. Milžiniškas oro uostas – tarsi prabangus prekybos ir pramogų centras, kuriame galima gauti visko, ko tik įsigeidžia širdis. O apsipirkti prieš nusileidžiant Mauricijaus saloje tikrai verta. Mat, kaip ir daugelyje kitų turistinių šalių, būtiniausi daiktai čia brangūs. Prieš atvykstant rekomenduojama užpildyti keliautojo formą: iš anksto arba Mauricijaus oro uoste. Tikrai verta turėti vietinę SIM kortelę ir mobilųjį internetą. SIM kortelę galima nusipirkti oro uoste atvykus. Kortelės kaina su 1 GB interneto kainuoja apie 9 Eur. Valiuta – Mauricijaus rupija. Praktiškai visur galima atsiskaityti bLoggerhead,Turtle,-,Caretta,Caretta,,Beautiful,Popular,Oceanic,Turtle,Fromanko kortelėmis, tačiau planuojant lankytis vietiniuose turguose, suvenyrų parduotuvėlėse geriau turėti grynųjų vietine valiuta. Eurus ar JAV dolerius į vietinę valiutą galima iškeisti atvykus oro uoste, pinigus keitimui reikia turėti grynaisiais. Beje, kainos Mauricijuje didesnės nei Lietuvoje. Tiesa, sutaupyti įmanoma visas pramogas ir ekskursijas užsisakant iš anksto. Mažiau paploninti piniginę atvykus ne sezono metu, deja, nėra galimybių. Mauricijuje yra tik du sezonai: žiema (nuo kovo iki spalio) ir vasara (nuo spalio iki kovo). Temperatūra keičiantis sezonams beveik nekinta, tad poilsiautojų čia apstu visada.

 

Nerami praeitis

   

Atvykus verta prisiminti, kad dabar turistų traukos centru virtusi salų valstybė yra gerokai sudėtingesnė, nei atrodo žvelgiant pro prabangaus viešbučio langą. Turizmą reklamuojančiuose lankstinukuose dažnai užsimenama apie turtingą ir įvairią Mauricijaus kultūrą, visgi retas iš tiesų žino, kas už to slypi. XVI a. ši sala buvo negyvenama. Tačiau dėl įtakos joje varžėsi portugalai ir olandai. Pastarieji kovą laimėjo, o vos tik įsitvirtinę įkūrė tabako ir cukranendrių plantacijas. Taip pat ištisomis laivų flotilėmis iš Afrikos gabeno vergus. Ištisos kartos čia mirė nukankintos sekinančio darbo, ligų ir bado. Situacija pagerėjo salą užėmus prancūzams. Tai buvo šimtmetis sąlyginės gerovės. Per Napoleono karus salą užėmė ir Mauricijumi pavadino britai. Jie 1814 m. salą paskelbė savo kolonija, kuriai dar priklausė Rodrigeso sala ir keletas mažesnių salų. Netrukus pagal sutartis pradėjo gabenti darbininkų iš Kinijos. 1835 m. Didžiosios Britanijos kolonijose panaikinus vergiją, į Mauricijų ėmė plūsti imigrantai iš Indijos. Nors teisiškai vergija neegzistavo, realybėje imigrantų iš Afrikos ir Azijos gyvenimas menkai tesiskyrė nuo priverstinio darbo. Tik 1935 m., kai įkurtos profesinės sąjungos, situacija pamažu gerėjo. 1968 m. kovo 12 d. Mauricijus paskelbtas nepriklausoma valstybe. Nuo to laiko tarpusavyje dėl valdžios varžėsi skirtingos kultūrinės ir ekonominės grupės. XX a. pabaigoje sustiprėjusi hinduistų (jie sudaro gyventojų daugumą) ir buvusių vergų palikuonių katalikų bei musulmonų religinė nesantaika virto riaušėmis, kurios apėmė visą sostinę. Sąlyginė ramybė čia stojo tik 2005-aisiais. Tik tuomet pradėta ieškoti ekonomikos gaivinimo būdų. Akivaizdžiausia išeitis, žinoma, turizmo sektoriaus plėtra. Dabar Mauricijus – viena turtingiausių Afrikos regiono valstybių. Giriama ši šalis ir dėl aukšto demokratijos indekso. Deja, oficialūs rodikliai neatspindi realybės. Religinė, rasinė ir ekonominė nesantaika vis dar egzistuoja. Tiesa, atvykėliams jos niekas nedemonstruoja. Nors suprasti tikrąją situaciją nesunku. Šioje nedidelėje valstybėje dominuoja dinastinė politika. Dažna praktika didžiosiose partijose – iš tėvo vadovavimą perima sūnus.

 

Privalumai atsveria trūkumusPalm,Trees,On,The,Tropical,Le,Morne,Beach,,Mauritius.,Tropical

 

Ar šie faktai kaip nors veikia turizmą, atsakyti nesunku – ne. Galbūt sąlyginė laisvės stoka ir nesąžiningas viešųjų finansų perskirstymas veikiausiai net padeda klestėti šiam sektoriui. Tačiau žinoti visa tai verta. Mat Mauricijaus valdžios atstovai nėra išsakę oficialios pozicijos dėl Rusijos ir Ukrainos karo. Beje, čia nemažai rusų turistų. Gal net per daug. Turint omenyje, kad saloje įkurta milžiniška JAV karinė bazė, o Indija ir net Kinija nuolat mėgina įtvirtinti įtakos zoną. Tiems, kurie atvyksta vos savaitei ar dviem, geopolitikos užkulisiai gal ir nėra svarbūs. Visgi tie, kurie šiame atogrąžų rojuje nusprendžia įsikurti bent pusmečiui, greitai suvokia, kad net atoki salelė pamažu tampa pasauliniams neramumams itin reikšmingu tašku. Tai veikiausiai yra viena iš priežasčių, kodėl 2024 m. sumažėjo laikinų gyventojų iš Europos ir JAV. Prasidėjus COVID-19 pandemijai pasiturintys darbuotojai čia įsikūrė ir vykdė veiklą nuotoliu. O dabar vis daugiau jų traukia kitur. Nepaisant nerimą keliančių pasaulinių tendencijų, Mauricijus iš tiesų saugus. Tiesa, ne piniginei. Kainos šįmet dar didesnės nei prieš metus. Tačiau tai keliautojų neatbaido, juk turizmo infrastruktūra išplėtota puikiai. Dauguma salos viešbučių įsikūrę prie pat vandens ir paplūdimių, yra renovuoti ir apsupti ilgaamžių sodų, aukštų palmių. Paplūdimiai palyginti švarūs, o vanduo idealiai tinka paviršiniam nardymui. Mauricijuje galima išvysti unikalių gamtos objektų. Saloje veikia daugiau nei dešimt gamtos draustinių ir botanikos sodų, kalnų parkų, krioklių, atogrąžų miškų takų. Pietinėje salos dalyje esančiame seniausiame „Seewoosagur Ramgoolam“ botanikos sode auga 500 rūšių augalų, įskaitant milžiniškas vandens lelijas ir daugiau kaip 80 palmių rūšių. Saloje Île aux Aigrettes, esančioje prie pietrytinės Mauricijaus pakrantės, galima rasti endeminių rūšių paukščių, taip pat milžiniškų vėžlių. Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Le Morne kultūros kraštovaizdis, kurio apžvalgos aikštelė vadinama Maconde. Tai įspūdingas kalnas šalia vandenyno, XVIII–XIX a. tapdavęs prieglobsčiu pabėgusiems vergams.

 

Trumpai

 
  • Mauricijus dažnai vadinamas vestuvių meka. Čia kasmet susituokia dešimtys tūkstančių porų iš užsienio. Tam sukurta atskira infrastruktūra: nuo teisininko, kuris sutvarko dokumentus, iki drabužių nuomos salonų ir romantiškus kadrus įamžinančių fotografų.
  • Verta prisiminti, kad turistams ir vietiniams taikomi skirtingi įkainiai. Ir taip yra visur: restoranuose, ekskursijose, turguje. Įprasta, kad gidas gauna komisinių nuo kiekvieno nusipirkto niekučio.
  • Lauktuvių iš Mauricijaus įprastai vežama prieskonių, vanilės, romo, arbatos ar kavos su vanile. Nusprendus parsivežti kašmyro dirbinių, geriausia pirkti prie fabrikų esančiose parduotuvėse, kur mokama už gaminio svorį.
  • Mauricijuje būtina paragauti tradicinio žuvų kario ir šviežių vaisių.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė