Hipnozė taikoma nuo seniausių laikų. Apie ją žinojo dar senovės egiptiečiai, indai ir kitos civilizacijos. Šiuolaikiniame pasaulyje šis psichoterapijos metodas paplito XVIII–XIX a. ir taikytas įvairioms psichinėms bei fizinėms negalioms gydyti. Gydomąja hipnozės galia tikima iki šiol. Tad kuo gali būti naudinga hipnoterapija?

 

hipnoze

Būklė tarp miego ir būdravimo

 

Hipnozę galima pavadinti kelione tarp realybės ir tam tikro gyvenimo momento arba įdėmesniu žvilgsniu į savo vidinį pasaulį. Dažnai klaidingai manoma, kad tai galima lyginti su miegu. Iš tiesų tai labiau primena būseną tarp miego ir būdravimo. Žmogus tiesiog patiria intensyvesnės koncentracijos būseną, kai pasiekiamas aukštas įtaigos laipsnis. Tačiau netgi būnant tokios būsenos neįmanoma žmogaus priversti padaryti to, kas prieštarautų jo psichinėms arba fizinėms galioms bei griežtoms nuostatoms. Užhipnotizuotas asmuo bet kada gali nutraukti seansą. Hipnozė – tai visiškai natūrali būsena, kurią patiriame kasdien: važiuodami viešuoju transportu į darbą ir mąsliai žiūrėdami pro langą, bet iš tiesų nieko nematydami, svajodami per nuobodžią paskaitą, patirdami visiško atsipalaidavimo būseną prieš užmigdami. Skirtumas tarp tokių būsenų bei hipnozės – tik tas, kad pastarojoje veikia ir profesionalas, padedantis nugrimzti į transą trokštamu metu.

 

Poveikis – neabejotinas

 

Hipnozė gali daryti teigiamą poveikį sveikatai:

 

  • malšina skausmą. Hipnoterapija veiksmingai malšina įvairius skausmus, netgi lėtinį. Siekiant tai įrodyti buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 40 fibromialgija (reumatine liga) sergančių pacientų. Daliai jų skausmui malšinti taikyta valandos trukmės hipnoterapija, likusiems – fizinė terapija. Pacientai stebėti tris mėnesius ir registruotas jų skausmo lygis. Hipnoze gydyti žmonės po eksperimento jautė 35 % mažesnį skausmą, o gavę fizinę terapiją – 2 %. Be to, hipnoterapija gydyti žmonės, lyginant juos su fizine terapija gydytais asmenimis, geriau miegojo, rečiau jautė bendrą kūno silpnumą, galvos svaigimą ir patyrė mažiau streso.

 

  • gerina miego kokybę. Švedų mokslininkai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo grupė sveikų jaunų moterų. Pusei jų prieš miegą duota klausyti įrašo su paprastu tekstu, likusioms – su hipnotizuojantį poveikį turinčiu tekstu. Miegant specialiu prietaisu tirtas smegenų aktyvumas ir vertinta miego kokybė. Hipnozę patyrusios moterys 80 % daugiau laiko buvo giliojo miego būsenoje, kuri būtina visapusiškam poilsiui.

 

  • lengvina dirgliosios žarnos sindromo simptomus. Atliktas tyrimas su 204 pacientais, kenčiančiais nuo dirgliosios žarnos sindromo. Jiems 12 savaičių taikyta hipnoterapija. Vėliau 81–85 % tiriamųjų savijauta pagerėjo. Įdomu tai, kad teigiami pokyčiai išliko net po 6 m. nuo eksperimento.

 

  • slopina karščio bangas. Karščio bangos vargina apie 75 % menopauzę išgyvenančių moterų. Dauguma jų kas savaitę patiria mažiausiai 50 karščio priepuolių. Mokslininkai nusprendė išmėginti, kaip tokį simptomą veikia hipnoterapija. Ji taikyta pusei tiriamų dailiosios lyties atstovių 12 savaičių, likusioms tą patį laikotarpį paskirti kassavaitiniai vizitai pas gydytoją, kuris stebėjo jų sveikatą ir pagal tai duodavo patarimų, kaip kovoti su karščio bangomis. Eksperimentui pasibaigus hipnotizuojamą gydymą gavusios moterys jautė 74 % pagerėjimą, o tos, kurios lankėsi pas specialistą, – 17 %.

 

  • kovoja su stresu. Mokslininkai ištyrė 12 įvairaus amžiaus žmonių, kurie dažnai patyrė stresą. Pusei jų taikyta hipnoterapija, likusiems – saviugdos kursai, per kuriuos mokyta nusiraminti ir kitaip pažvelgti į įtampą keliančias situacijas. Šešis mėnesius stebėtas tiriamųjų organizmas, vertintas streso hormono kortizolio lygis ir psichinė būklė. Paaiškėjo, kad hipnoterapija kortizolio lygį organizme sumažino 12,3 %, o saviugdos kursuose dalyvavusių asmenų organizmuose jis išliko nepakitęs. Hipnoterapiją patyrusių asmenų psichinė būklė pagerėjo 27,8 %, ugdymo kursuose dalyvavusių – 8,2 %. Įdomu tai, kad hipnoterapija 16 % padidino hormono, stabdančio senėjimą, lygį organizme. Vadinasi, hipnozė gali padėti ilgiau išsaugoti jaunystę.

 

Kiti privalumai:

 

  • padeda gydyti įvairias priklausomybes, pavyzdžiui, apie 64 % palengvina rūkymo metimą;
  • naudinga atsikratant antsvorio – svorio metimas 30 % veiksmingesnis taikant hipnoterapiją kartu su kitais svorio metimo būdais negu vien laikymasis dietos arba sportas;
  • padeda įveikti fobijas, panikos priepuolius ir kompleksus, koreguoja elgsenos sutrikimus;
  • leidžia greičiau atsigauti po skaudžių netekčių ir atsikratyti streso po traumų;
  • suteikia gilios relaksacijos galimybę;
  • padeda įveikti seksualines problemas;
  • gerina sergančiųjų astma būklę;
  • lengvina mikčiojimą;
  • taikoma turint valgymo sutrikimų;
  • mažina kraujospūdį ir gerina širdies veiklą;
  • padeda geriau įsisavinti deguonį.

 

Mitai ir tiesa

 

Hipnozė dažnai pateikiama it paslaptingas reiškinys, todėl nieko keisto, kad ji apgaubta įvairių mitų.

 

Mitas. Hipnozė veikia kaip tiesos eliksyras.

 

Tiesa. Užhipnotizuotas asmuo netgi geba geriau meluoti, nes jo kognityvinės funkcijos yra pakylėtos į aukštesnį lygmenį.

 

Mitas. Hipnozei pasiduoda tik protiškai silpni žmonės.

 

Tiesa. Kur kas lengviau užhipnotizuoti protiškai sveikus asmenis negu turinčius protinių negalių, nes norint, kad žmogus patirtų transo būseną, svarbu, jog jis gebėtų gana ilgai koncentruoti dėmesį į tam tikrą dalyką.

 

Mitas. Galima „užstrigti“ hipnozės būsenoje.

 

Tiesa. Per visą žmonijos istoriją nėra užfiksuotas nė vienas toks atvejis. Net jeigu užhipnotizuotas asmuo specialisto būtų paliktas vienas kambaryje, po kurio laiko atsipeikėtų.

 

Mitas. Problemai išspręsti užtenka vieno hipnozės seanso.

 

Tiesa. Kartais gali užtekti vieno seanso, bet dažniausiai prireikia 6–10. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos.

 

Specialisto komentaras

Andrzej Kucynski

Ekstrasensas, asmeninio tobulėjimo treneris Andžej Kučynski

 

Hipnozė būna trijų tipų: direktyvinė, M. Eriksono ir F. Mesmerio. Direktyvinę dar galima vadinti klasikine hipnoze, kai žmogui nugrimzdus į transo būseną tiesiogiai duodamos tam tikros komandos. M. Eriksono hipnozė – švelnesnė transo būsena. Skirtingai negu taikant klasikinę hipnozę, čia hipnotizuojamas asmuo neduoda tiesioginių nurodymų, o trokštamą rezultatą bando pasiekti pasitelkdamas metaforas. Šiuo metodu užhipnotizuotą žmogų ne visuomet galima atskirti. Gali atrodyti, kad jis yra budrus, o ne paniręs į transą, ypač kai vertina nepatyręs asmuo. Tarpas tarp hipnozės ir įprastos būsenos – labai siauras. F. Mesmeris laikomas hipnozės pradininku, tačiau jo hipnozė šiandien nėra labai paplitusi. Ją taip pat gali būti sunku iš pirmo karto pastebėti. Žmogus gali nugrimzti į transo būseną jam paduodant kokį nors daiktą, pavyzdžiui, kupiūrą. Dažniausiai tokią hipnozę pasitelkia čigonai, mėgindami apvogti. Iš tiesų galima išskirti neoficialią ketvirtą hipnozės tipą – čigonų hipnozę. Jie dažnai naudoja kelių hipnozės tipų derinį. Mėgindami apgauti, vienu metu suteikia daug informacijos: čia kalba apie vieną, čia liečia ranką, sako vėl ką nors kita, prisiliečia prie kojos ir toliau šneka apie trečią dalyką… Smegenys nespėja funkcionuoti tokiu greičiu, todėl sąmonė kuriam laikui išsijungia, ir žmogus pasineria į transą. Tuomet jį galima apgauti, beje, asmuo to nė neprisimins. Vėliau vėl nugrimzdęs į transo būseną gali atsiminti, kad toks momentas buvo.

 

 

Hipnozės poveikis gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas. Ją galima lyginti su peiliu žmogaus rankose – juk jį naudodami galime pagaminti pietus, bet galime ir nužudyti žmogų. Viskas priklauso nuo ketinimų. Hipnozė veikia ne tik psichinę būseną, bet ir fiziologinius procesus. Įmanoma išmokti save hipnotizuoti. Tai galima pasitelkti ne tik sveikatai gerinti, bet ir norint nusiraminti arba užslėptiems resursams sužadinti. Netgi galima užprogramuoti save pabusti be žadintuvo. Įmanomi įvairūs tikslai, bet reikalingas didelis atsargumas, nes hipnozė, kaip, beje, ir meditacija, gali būti pavojinga. Ji gali nugramzdinti žmogų į jo vidinį pasaulį, iš kur gali grįžti visiškai kitoks negu buvo. Ir tie pokyčiai nebūtinai bus teigiami bei laukti. Buvo atvejis, kai žmogus pasitelkdamas autohipnozę mėgino sustiprinti savo smegenų veiklą, kad galėtų greičiau kopti karjeros laiptais. Viskas prasidėjo sėkmingai, todėl norėjo, kad viskas vyktų dar veiksmingiau. Tačiau nevalia persistengti, nes pernelyg apkrautos smegenys gali neatlaikyti. Deja, žmogus nekreipė dėmesio į įspėjimus ir po maždaug 2 mėn. pateko į psichiatrijos kliniką. Be abejo, gausu ir teigiamų autohipnozės pavyzdžių. Yra atvejų, kai šis metodas padėjo žmogui trumpiau negu per mėnesį įveikti nemigą. Dažniausiai žmonės hipnozę pasitelkia norėdami išnaudoti tam tikrus savo resursus, atsikratyti baimių, nugalėti tam tikras kliūtis, trukdančias siekti užsibrėžtų tikslų.

 

Kai kuriems žmonėms apskritai hipnozės taikyti nerekomenduojama, pavyzdžiui, vartojantiems psichotropinius vaistus. Tuomet nežinia, kur smegenys juos nuves. Tokiems asmenims hipnozė gali būti atliekama tik padedant patyrusiems specialistams. Įprastai jie turi pasirašyti sutikimą, kad patys prisiima visą atsakomybę už tai, kas gali nutikti. Hipnozė itin atsargiai turi būti taikoma ir asmenims, kurie ilgai patyrė kritinę situaciją, tarkime, Afganistane karinę misiją vykdžiusiems kariams. Tokių žmonių psichika veikia kitaip. Neretai manoma, kad hipnozės negalima taikyti vaikams. Lengva jos forma gali būti naudinga ir pagerinti gyvenimą, palengvinti mokymosi procesus. Beje, mažieji, patys to sąmoningai nesuvokdami, hipnozę dažnai pasitelkia prieš suaugusiuosius, siekdami savo tikslų. Ar susimąstėte, kodėl vieni vaikai geba tėvus įkalbėti nupirkti tam tikrą daiktą, o kiti ne? Pasitelkdami tam tikrus žodžius ir kalbėjimo manierą, jie nesąmoningai pasiekia savo. Iš 100 vaikų bent vienas tikrai pasitelkia nesąmoningą hipnozę. Suaugusieji taip pat gali ją taikyti. Įprastai taip daro klestintys žmonės. Pavyzdžiui, klestinčiam verslininkui pajutus, kad iš ko nors gali išpešti naudos, jo būsena natūraliai keičiasi, todėl jis nesąmoningai hipnotizuoja pašnekovą, pasitelkdamas kitokius negu įprastai žodžius, kalbėjimo ritmą, tempą bei kitas priemones. Paprastas asmuo įprastai šio pokyčio nė nepastebi, o specialistui hipnozė gali būti akivaizdi.

 

Kiekvienas žmogus natūraliai maždaug kas 15 min. patiria trumpą ir lengvą transo būseną, galinčią trukti 2–30 sek. Vėliau galime neatsiminti, ką tuo metu veikėme, kur padėjome tam tikrą daiktą, ką pasakėme. Tai – visiškai normalu, nes taip veikia mūsų smegenys. Hipnozę įvaldę žmonės geba tuo pasinaudoti, pratęsti šią transo būseną ir jos metu pasinaudoti žmogumi, pavyzdžiui, jį apvogti.