Vitaminas K yra labai  svarbi maistinė medžiaga, į kurią, deja, daugelis nekreipia pakankamai dėmesio. Kaip ir vitaminai A, D ir E, taip ir vitaminas K yra tirpus riebaluose. Yra dviejų tipų vitaminas K: K1 arba filochinonas ir K2 arba menachinonas. Vitaminas K1 yra svarbus reguliuojant kraujo krešėjimą, o vitaminas K2 padeda suaktyvinti baltymus ir atlieka svarbų vaidmenį, išsaugant gerą kaulų sveikatą bei kaip prevencinė priemonė nuo vėžio, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų.

 

vitaminas k

Vitamino K1 šaltiniai

 

Pagrindiniai vitamino K1 šaltiniai yra žalios spalvos lapinės daržovės, pavyzdžiui, lapiniai kopūstai, špinatai, mangoldai, romaninės salotos) ir kryžmažiedės daržovės (briuseliniai, brokoliniai, žiediniai kopūstai). Smidrai, kininiai bastučiai, žirniai, petražolės ir lęšiai, taip pat tokie vaisiai kaip džiovintos slyvos, vynuogės, avietės ir ypač mėlynės turi daug vitamino K1.

 

Vitamino K2 šaltiniai

 

Vitaminą K2 gamina bakterijos, nedideliais kiekiais jo yra kai kuriuose fermentuotuose ir gyvūninės kilmės maisto produktuose. Ši medžiaga sintetinama plonojoje žarnoje ir iš ten paskirstoma po visą kūną. Daugiausiai jo yra „Natto” (tai tradicinis japonų maistas, gaminamas iš sojų pupelių, kuris po fermentacijos tampa lipnios konsistencijos), kituose fermentuotuose sojų produktuose. Kiti augaliniai vitamino K2 šaltiniai yra rauginti kopūstai, tempė (fermentuota sojų masė), kombučia, tačiau vitaminų kiekis juose priklauso nuo paruošimo būdas. Kai kurie tyrimai rodo, kad vitaminą K2 gamina žarnyno mikroflora. Be to, žarnyno bakterijos vitaminą K1 gali paversti į K2. Rekomenduojama vitamino K dienos norma vyrams yra 120 µg, o moterims – 90 µg, o tai prilygsta 45 g brokolių.

 

Pažymėtina, kad špinatuose ir kopūstuose vitamino K yra 3,5 – 5 kartus daugiau nei nurodyta dienos norma. Perdozavus vitamino K nebūna jokio šalutinio poveikio, tačiau, jei vartojate vaistus, turinčius įtakos kraujo krešėjimui, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes vitaminas K gali sutrikdyti jų veiksmingumą.

 

Galiausiai vitaminas K yra riebaluose tirpus vitaminas, o maisto produktuose esantys riebalai gali žymiai padidinti jo įsisavinimą organizme. Yra įrodymų, kad vitamino K2 vartojimas yra susijęs su sumažėjusia širdies ligų ir prostatos vėžio rizika. Kiti tyrimai rodo, kad vitamino K2 papildai gali būti naudingi širdies sveikatai, nes gali pagerinti jautrumą insulinui ir užkerta kelią tam tikroms kaulų ligoms. Tačiau nėra įrodymų, kad vitamino K2 papildai būtų naudingi laikantis augalinės dietos, kurioje jau yra daug vaisių ir daržovių. Pavyzdžiui, žmonės, kurių mitybą sudaro augalinis maistas, retai kenčia nuo kraujo krešėjimo sutrikimų, skirtingai nei visavalgiai. Taip pat buvo nustatyta, kad vitamino K2 perteklius gali turėti šalutinį poveikį.

 

Vitamino K trūkumo simptomai

 

Jei žmogus ilgą laiką nevartojo stiprių antibiotikų, neturėjo rimtų problemų su kepenimis ir virškinamuoju traktu, žarnyno bakterijos turėtų aprūpinti organizmą pakankamu vitamino K2 kiekiu. Kadangi vitamino K1 daugelyje maisto produktų randama dideliais kiekiais, bendras vitamino K trūkumas atsiranda labai retai, dažniausiai, kai sergama sunkiomis kepenų ligomis arba, kai dėl kokių nors priežasčių, organizmas negali normaliai įsisavinti reikalingų maistinių medžiagų. Taip gali nutikti dėl tam tikrų virškinamojo trakto ligų arba kai kurių vaistų vartojimo. Nepakankamo vitamino K vartojimo simptomai yra greitai atsirandančios kraujosruvos ant kūno, kraujavimas ir skausmingos menstruacijos. Norint patikrinti vitamino K kiekį organizme, reikia atlikti specialų kraujo tyrimą. Apibendrinant galima pasakyti, kad augalinė mityba gali aprūpinti organizmą vitaminu K1 ir palaikyti jūsų žarnyną sveiką, kad vyktų normali vitamino K2 sintezė ir vitaminas K būtų visapusiškai įsisavinamas.