Griauname 6 mitus apie organizmo valymą

Organizmo valymą – nuo sulčių dietų ir įvairios sudėties arbatų iki tablečių, žadančių akimirksniu pašalinti toksinus – vis dar gaubia gajūs mitai. Nors mūsų kūnas, padedamas kepenų, inkstų, žarnyno, plaučių ir odos, geba išsivalyti pats, vis dar kyla klausimas, ar papildomos priemonės iš tiesų sustiprina šį procesą, ar priešingai – jį pasunkina?

Mitas: organizmui reikia periodiškų valymo programų, nes kūnas užsiteršia, todėl jį būtina reguliariai išvalyti specialiomis sulčių dietomis ar papildais.

Tiesa. Sveiko žmogaus organizmas pats nuolat šalina medžiagų apykaitos produktus per kepenis, inkstus, žarnyną, plaučius ir odą. Kepenys laikomos pagrindiniu organizmo detoksikacijos organu – jose vyksta dviejų fazių cheminės reakcijos, kurių metu vaistai, alkoholio skilimo produktai, hormonų perteklius ir kitos medžiagos paverčiamos tirpesnėmis vandenyje. Tai leidžia inkstams jas pašalinti su šlapimu, o dalį – su tulžimi ir išmatomis. Kepenys geba apdoroti platų cheminių junginių spektrą, o jų veikla nuolat prisitaiko prie organizmui tenkančios apkrovos.

Inkstai veikia kaip filtras: per parą per juos prateka apie 150–180 litrų pirminio filtrato, iš kurio didžioji dalis vėl rezorbuojama, o pašalinami tik medžiagų apykaitos produktai, vaistų likučiai bei vandens ir elektrolitų perteklius. Žarnyno peristaltika ir mikrobiota taip pat aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje, tulžies rūgščių apytakoje bei tam tikrų vitaminų, pavyzdžiui, vitamino K, sintezėje, o ne kaupia vadinamuosius šlakus.

Mitas: organizmą valančios sultys ir arbatos išvalo ne tik žarnyną, bet ir kepenis.

Tiesa. Didelės apimties mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad nėra patikimų įrodymų, jog trumpalaikės sulčių ar kitos panašios dietos ilgalaikėje perspektyvoje padėtų išvalyti kepenis ar žarnyną. Arbatos, reklamuojamos kaip valomosios, dažnai turi vidurius laisvinamųjų augalų, tokių kaip senos lapai, rabarbaro šaknis ar panašios medžiagos. Jos sukelia intensyvesnį tuštinimąsi, kuris gali sudaryti valymosi įspūdį, tačiau tai nėra susiję nei su kepenų, nei su kraujo išsivalymu. Be to, ilgalaikis vidurius laisvinamųjų priemonių vartojimas gali sutrikdyti natūralią žarnyno veiklą, sukelti elektrolitų pusiausvyros sutrikimus ir priklausomybę nuo tokių priemonių. Štai daržovėmis ir vaisiais papildyta mityba, pakankamas skaidulų ir vandens kiekis iš tiesų gali pagerinti tuštinimąsi, sumažinti pilvo pūtimą, prisidėti prie cholesterolio ir gliukozės kontrolės bei geresnės savijautos. Svarbu tai, kad nauda pasiekiama ne drastiškomis, vien sultimis pagrįstomis dietomis, o subalansuota kasdiene mityba: lėkštėje turėtų dominuoti daržovės ir visų grūdo dalių produktai, kartu užtikrinant pakankamą baltymų ir sveikųjų riebalų kiekį. Tokie mitybos įpročiai palaiko normalų žarnyno darbą ir mikrobiotos įvairovę, o jų poveikis organizmui kur kas saugesnis ir tvaresnis nei trumpalaikės dietos.

Mitas: organizmo valymo dietos ištirpdo riebalus ir celiulitą.

Tiesa. Riebalų mažėjimą lemia ilgalaikis, nuosaikus kalorijų deficitas ir fizinis aktyvumas, o ne stebuklingi organizmą valantys kokteiliai ar savaitę trunkančios sulčių dietos. Kai ilgą laiką suvartojama mažiau energijos, nei organizmui reikia, jis pradeda naudoti sukauptas energijos atsargas – pirmiausia riebalinį audinį. Tai lėtas procesas, kurio neįmanoma reikšmingai paspartinti trumpalaikiais eksperimentais. Labai griežtų, trumpalaikių dietų metu svoris iš tiesų gali kristi greičiau, tačiau dažnai netenkama ne tik riebalų, bet ir raumenų masės, lėtėja medžiagų apykaita, intensyviau pasišalina skysčiai. Grįžus prie įprastų mitybos įpročių, sumažėjusi raumenų masė ir sulėtėjęs metabolizmas gali net palengvinti svorio grįžimą. Celiulitas susijęs su poodinių riebalų sankaupų struktūra, jungiamojo audinio savybėmis, hormonų pusiausvyra, paveldimumu, fiziniu aktyvumu ir kraujotakos ypatumais. Dėl to jis pasireiškia tiek liekniems, tiek stambesniems žmonėms ir nėra toksinų kaupimosi pasekmė. Nėra mokslinių įrodymų, kad organizmo valymas ar trumpalaikės valymo programos galėtų panaikinti celiulitą. Trumpalaikis pagerėjimo efektas – mažesnis patinimas, lengvumo pojūtis ar plokštesnis pilvas – dažniausiai tėra sumažėjusio druskos, angliavandenių ir bendro maisto kiekio pasekmė. Ilgalaikį riebalų mažėjimą ir odos būklės gerėjimą lemia visai kiti veiksniai: subalansuota mityba su pakankamu baltymų kiekiu, reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, streso valdymas ir rūkymo vengimas.

Mitas: detoksikuojant organizmą būtina daryti klizmas ir žarnyno plovimus.

Tiesa. Sveiko žmogaus žarnynas, veikiant peristaltikai, reguliariai išsituština ir valosi pats. Idėja, kad žarnyne metų metus kaupiasi vadinamieji šlakai, kilo iš XIX a. autointoksikacijos teorijos ir neturi mokslinio pagrindo. Medicininės klizmos ir žarnyno plovimai taikomi tik konkrečiais atvejais – ruošiantis kolonoskopijai ar operacijai, taip pat gydant sunkų, įprastomis priemonėmis nepasiduodantį vidurių užkietėjimą. Jie nėra skirti profilaktiniam ar detoksikuojančiam valymuisi. Dažnos klizmos gali sutrikdyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, sukelti elektrolitų disbalansą, dirginti žarnų gleivinę, o netinkamai atliekamos procedūros gali baigtis ir rimtais žarnyno pažeidimais. Jei vargina lėtinis vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, kraujas išmatose ar kiti nerimą keliantys simptomai, būtina kreiptis į gydytoją, o ne savarankiškai imtis žarnyno valymo. Daugeliu atvejų žarnyno veiklą galima pagerinti paprastesnėmis ir saugesnėmis priemonėmis: didinant skaidulų kiekį mityboje, užtikrinant pakankamą skysčių vartojimą, didinant fizinį aktyvumą ir, jei reikia, taikant gydytojo parinktą gydymą.

Mitas: organizmo valymo programos sustiprina imunitetą ir apsaugo nuo ligų.

Tiesa. Imuninės sistemos veiklą lemia daugybė veiksnių: visavertė mityba, streso lygis, miego kokybė, fizinis aktyvumas, lėtinės ligos, amžius, taip pat mikroelementų, tokių kaip geležis, cinkas ar vitaminas D, pakankamumas. Šiuo metu nėra mokslinių įrodymų, kad trumpalaikės detoksikacijos ar valomosios dietos galėtų sustiprinti imunitetą ar apsaugoti nuo infekcinių ligų. Priešingai, labai mažo kaloringumo dietos, staigus kalorijų ir ypač baltymų kiekio sumažinimas gali neigiamai paveikti imuninę sistemą: silpninti organizmo atsparumą infekcijoms, lėtinti audinių atsigavimą ir didinti nuovargį. Baltymai būtini imuninėms ląstelėms ir antikūnams gaminti, todėl jų trūkumas gali pabloginti imuninį atsaką.

Moksliniai tyrimai rodo, kad imunitetą labiau palaiko ne trumpalaikės dietos, o ilgalaikis sveikas gyvenimo būdas: reguliarus daržovių ir vaisių vartojimas, visų grūdo dalių produktai, sveikieji riebalai, pakankamas baltymų kiekis, reguliarus fizinis aktyvumas, normalus kūno svoris, rūkymo atsisakymas ir alkoholio vartojimo ribojimas. Svarbu atskirti priežastį nuo pasekmės: jei organizmo valymo metu žmogus tiesiog sumažina perdirbto maisto kiekį, pradeda valgyti daugiau daržovių ir vaisių, daugiau judėti ir geriau išsimiega, tai gali turėti teigiamą poveikį imuninei sistemai – tačiau ne dėl paties detokso, o dėl pagerėjusių gyvenimo būdo įpročių.

Mitas: organizmo valymas – saugi priemonė visiems.

Tiesa. Dažnai teigiama, kad įvairios organizmo valymo programos tinka visiems, norintiems jaustis geriau, o natūralios priemonės esą negali pakenkti. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad sveiko žmogaus organizmas jau turi efektyvias detoksikacijos sistemas – kepenis, inkstus, plaučius ir virškinimo traktą – kurios nuolat pašalina nereikalingas ar kenksmingas medžiagas. Papildomos valymo procedūros dažniausiai neturi įrodyto ilgalaikio teigiamo poveikio sveikatai. Svarbu pabrėžti, kad net natūralūs produktai gali stipriai veikti organizmą. Augaliniai preparatai, arbatos ar maisto papildai gali sąveikauti su vaistais, pavyzdžiui, kraują skystinančiais, kraujospūdį mažinančiais ar hormoniniais kontraceptikais, taip pat dirginti kepenis ar inkstus, ypač vartojami dideliais kiekiais ar ilgą laiką. Griežtas kalorijų ribojimas, sulčių dietos ar ilgalaikis badavimas gali sukelti elektrolitų disbalansą, silpnumą, galvos svaigimą ir yra ypač pavojingi žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, širdies ligomis, taip pat nėščiosioms, paaugliams ir senjorams. Be to, nuolatinis nuovargis, prastas miegas ar virškinimo sutrikimai kartais skatina žmones rinktis detoksikaciją vietoj medicininės apžiūros. Tačiau šiuos simptomus gali sukelti anemija, skydliaukės sutrikimai, depresija ar rimtesnės virškinimo trakto ligos, kurioms būtina profesionali diagnostika ir gydymas, o ne organizmo valymo programos.

Autorė Monika Budnikienė