Meilės trikampiai – seni kaip pasaulis. 1509 metais Anglijos karalius Henrikas VIII (Henry VIII) vedė pirmą žmoną Kotryną Aragonietę (Catherine of Aragon). Jis ją mylėjo, bet visi Kotrynos nėštumai baigdavosi persileidimu. Tai paskatino didiką pradėti dairytis į kitas kilmingas moteris. Netrukus jis įsimylėjo Aną Bolein (Anne Boleyn), kuri atsisakė būti karaliaus meiluže, iš dalies dėl to, kad Henrikas VIII praeityje turėjo meilės nuotykį su jos seserimi. Tačiau popiežius atsisakė anuliuoti pirmąją karaliaus santuoką. Dėl to net įvyko Anglijos bažnyčios perversmas. Popiežius Henriką VIII ekskomunikavo, o Anglijoje buvo išrinktas kitas protestantų bažnyčios vadovas. Įstatymų pataisos leido nutraukti nusibodusią santuoką ir sutuokti įsimylėjėlius.

 

"meilės trikampis"

D. Britanijoje taip pat plačiai nuskambėjo dar vienas karališkosios šeimos meilės trikampis, kuris kilo tarp princo Čarlzo (Charles), princesės Dianos (Diana) ir Kornvalio hercogienės Kamilos Parker Boulz (Camilla Parker Bowles). 1981 metais įvykusios įspūdingos princo Čarlzo ir princesės Dianos vestuvės atrodė lyg pasaka. Niekas net negalėjo įtarti, kad visa tai tėra iliuzija, nes princas buvo įsimylėjęs ištekėjusią buvusią draugę Kamilą. Laikantis taisyklių, princas turėjo vesti skaisčią mergelę iš aristokratų šeimos. Diana atitiko visus keliamus reikalavimus. Iki vestuvių pora vienas kito beveik nepažinojo, o vėliau paaiškėjo, kad jie apskritai neturi nieko bendro. Princas pradėjo slapta susitikinėti su Kamila, galiausiai su Diana išsiskyrė ir su savo pirmąja meile susituokė 2005 metais.

 

Šiuose dvejuose įžymių porų pavyzdžiuose laimė nusišypso antrajai moteriai, tačiau paprastų žmonių gyvenime taip būna tikrai ne visada. Dažniausiai nusidėję vyrai vis tiek grįžta pas žmonas, kurios atleidžia, bet niekada daugiau nebepasitiki, o meilužės lieka vienos ir atstumtos visuomenės. Kita vertus, kiek žmonių, tiek ir istorijų. Bet kokiu atveju, meilės trikampis – tai labai nemaloni situacija, kuri nekelia džiaugsmo nei vienam iš trijų.

 

Ką daryti tapus meilės trikampio dalimi? Ką daryti, jei jaučiamas stiprus noras užmegzti tokius santykius? Kaip spręsti šią opią dilemą? Visų pirma reikėtų atsakyti į klausimą, kodėl žmonės ryžtasi užmegzti tokius santykius. Tai gali būti dėl 3 priežasčių: savisaugos instinkto, baimės likti vienam; noro sumažinti stresą, sutaupyti; noro gyventi įdomiai ir patirti daug ryškių emocijų.

 

Nemažai porų anksčiau ar vėliau užduoda sau klausimą: „Kodėl susituokę iš meilės, staiga ima ir susiranda meilužį(-ę)?“. Į šį skausmingą klausimą vieno atsakymo nėra. Štai biochemikai tiki, kad meilė – tai cheminė reakcija. Jei tai tiesa, tai žmonės yra lyg lėlės marionetės, kurių jausmus ir reakcijas galima valdyti lyg tampant virveles, valdomos lėlės. Dėl šių cheminių reakcijų patiriamas susižavėjimas, meilė, euforija ir kančia. Įdomu, kad, psichologų nuomone, žmogus gali vienu metu mylėti nebūtinai vieną, bet kelis asmenis ir tai esą visiškai normalu. Su vienu partneriu gali sieti švelnūs romantiški jausmai, o su kitu – begalinė aistra ir seksualinė trauka. Vieną galima mylėti iš įpročio, o kitą įsimylėti staiga ir beatodairiškai.

 

Meilės trikampio variantų yra daug. Tačiau turbūt dažniausiai meilės trikampio centre atsiduria vyrai. Tiesą pasakius, tokia padėtis pamalonina jų savimeilę, todėl tikrai ne visada jie apskritai nori ką nors keisti. Taigi šiuo atveju beveik viskas priklauso nuo meilužės arba žmonos veiksmų.

 

Ką daryti žmonai, jei ji žino apie sutuoktinio intrigas ir nuotykius? Tada svarbu teisingai nustatyti prioritetus. Daugeliui moterų šeimos irimas atrodo kaip asmeninė tragedija, todėl jos pasirenka kentėti, tylėti ir apsimesti, kad nieko nevyksta. Kartais jos gali ieškoti paguodos kito glėbyje arba pradėti aršiai kovoti dėl mylimojo meilės bei dėmesio. Kiekviena turi savų metodų. Svarbiausia neprarasti sveiko proto. Susitikti su meiluže ir ją įbauginti nėra labai sudėtinga, tačiau norimo rezultato vis tiek dažniausiai nepavyksta pasiekti. Taip pat neprotinga reikalauti, kad sutuoktinis apsispręstų čia ir dabar, ką renkasi. Greičiausiai jis pasirinks tą, kuri nekelia ultimatumo.

 

Situacija, kai sutuoktinis nežino apie kito meilės nuotykius, gali tęstis neribotą laiką, bet reikėtų nepamiršti, kad tiesa anksčiau ar vėliau vis tiek išaiškės. Kartais santuoką gali išgelbėti išmintis, laukimas ir kantrybė. Užsimiršti gali padėti neištikimo vyro pinigų leidimas savo reikmėms, pomėgiams, namų remontui, siuvimo ar jodinėjimo pamokoms. Tai padės nusiraminti ir pakels savigarbą. Galbūt tada moteriai bus lengviau paleisti vyrą. Gali būti, kad tada, kai jo santykių su meiluže statusas pasikeis, prasidės rutina ir santykiai nebeteiks žavesio.

 

Ką būtų galima patarti tai moteriai, kuri meilės trikampyje, užima meilužės poziciją? Populiariu posakiu „Dėl meilės verta kovoti“ labiau tinka vadovautis žmonai, o meilužei jis gali sukelti prieštaringų minčių. Dėl ko gi kovoti? Dėl kažko, kas pareiškia, kad tikrai nepaliks savo šeimos? Tokie santykiai jam greičiausiai tik paprasti meilės žaidimai. Žinoma, kartais įmanoma, kad meilužė gavo ne tik vyro kūną, bet ir jo meilę. Tačiau net ir tokiu atveju, jai reikėtų pabandyti šiek tiek nuslopinti jausmus ir pažvelgti į situaciją iš šalies: meilužė paprašo vyro pasirinkti. Jis sako, kad reikia laiko apsispręsti. Meilužė sutinka ir atsakymo laukia metų metus. Vyrui tokia situacija labai patogi, o apsispręsti sunku. Žmona gal ir šiek tiek įkyrėjusi, bet seniai pažįstama, patikima ir nuspėjama. Meilužė – tai neatrastas pasaulis. Neaišku, kaip baigtųsi santykiai su ja. Todėl galų gale pasirinks žmoną. Be to, jei vyras iš tikrųjų mylėtų meilužę, jis nesvarstytų ir turėtų savigarbos priimti ryžtingą sprendimą, ir nutraukti nebemielus santykius. Jeigu jis tikrai mylėtų, būti su mylima moterimi jam netrukdytų nei bendra nuosavybė, nei žmona ar vaikai…