Ar dažnai vaikštote, o ne važiuojate automobiliu arba naudojatės viešuoju transportu? Didelės degalų kainos, susirūpinimas dėlto, kokį poveikį gamtai daro išmetamosios dujos yra naudingos ne tik piniginei, bet ir sveikatai.

 

"eiti pėsti"

Ar žinojote, kad apie 70 kg sveriantis žmogus, einantis greitu žingsniu, per valandą sudegina maždaug 320 kcal? Taigi ar tikrai norite mokėti už degalus, kurių kaina keičiasi kartą per dieną, ar sudeginti šiek tiek daugiau nei įprastai kalorijų? Po ilgo pasivaikščiojimo ne nuodėmė suvalgyti ir desertą!

 

Ėjimas ne tik degina kalorijas, bet ir gerina kraujotaką, stiprina širdį. Be to, gali net sumažinti „blogojo“ ir padidinti „gerojo“ cholesterolio lygį. Sergantiems diabetu arba esantiems diabeto rizikos grupėje vaikščiojimas gali padėti lėčiau įsisavinti cukrų ir nepatirti didelio gliukozės šuolio organizme. Vaikščiojimas stiprina kūną, gerina koordinaciją, o tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems padidėja rizika nukristi ir susižaloti. Vaikščiojimas taip pat kelia nuotaiką ir dvasią.

 

Važiavimas automobiliu gali būti net žalingas sveikatai. Vairuoti arba važiuoti kaip keleivis reikia sėdint – tai yra patogu, bet neduoda jokios naudos raumenims. Be to, vairavimas kelia įtampą, nes kelyje nuolatos pasitaiko pavojingų situacijų, nemandagių vairuotojų arba išsiblaškiusių dviratininkų ir pėsčiųjų. Ilgas buvimas kelyje gali sukelti arba sustiprinti kvėpavimo takų ligas, nes vairuotojai ir transporto keleiviai įkvepia išmetamųjų automobilių dujų iš priešais važiuojančių transporto priemonių. Pėstieji, einantys šaligatviu, palyginus su važiuojančiais automobiliais, išmetamųjų dujų tiek daug neįkvepia.

 

Reikia džiaugtis, kad mes gyvename šalyje, kur pėstiesiems sudarytos palankios sąlygos. Net didžiuosiuose Lietuvos miestuose nėra sudėtinga nueiti pėsčiomis į reikalingą vietą šaligatviais. O štai kitoje Atlanto pusėje – sunkiau. Čia dažnai net nebūna šaligatvių, todėl žmonės, nori nenori, yra priversti sėsti į automobilį ir nuriedėti iki galutinio tikslo. Sveikatos požiūriu yra naudingiau ne važiuoti apsipirkti kartą per savaitę, o apsilankyti prekybos centruose dažniau ir pirkti tik tiek, kiek galima parsinešti namo.

 

Statistikos duomenys skambina pavojaus varpais: lietuviams trūksta vitamino D! Ir kaip jo netrūks, kai vidutiniškai per metus 106 dienas Saulę slepia debesys, laiką leidžiama biure arba namuose? Todėl pasivaikščiojimai atvirame lauke yra gyvybiškai svarbūs! Visi, kurie šviesiuoju paros metu vaikšto arba važiuoja dviračiu, gauna daugiau saulės spindulių, padedančių organizme gamintis vitaminui D.

 

Vaikščiojimas gryname ore stiprina imuninę sistemą. Įdomu tai, kad kuo daugiau laiko leidžiama šaltame ore, tuo mažesnė rizika peršalti ir susirgti. Šaltis užgrūdina organizmą, todėl jis tampa atsparesnis virusams ir bakterijoms.

 

Žmonės, kurie visur vaikšto pėsti, rečiau vėluoja. Nors žmogaus greitis vidutiniškai yra tik apie 5 km per valandą, tačiau jie niekada nekliūna į transporto kamščius, todėl visada pasiekia galutinį tikslą, tada, kada suplanavę.

 

Ėjimas nekelia tiek streso, kiek vairavimas. Todėl einant namo, į darbą, parduotuvę galima apgalvoti planus, praėjusią dieną. Atsipalaidavus gali kilti gerų minčių. Kasdien skirti laiko apmąstymams reikia kiekvienam žmogui. Tą daug lengviau padaryti einant šaligatviu, nei sausakimšame autobuse arba transporto kamštyje, kai reikia įdėmiai stebėti aplinką.

 

Įdomu tai, kad kuo daugiau eisite, tuo lengviau bus įveikti didelius atstumus ir tuo mažesnį nuovargį jausite po pasivaikščiojimų. 1,5 – 3 km per dieną yra normalus atstumas, kurį nesunkiai įveikti galima ir be specialaus pasiruošimo. Kad vaikščiojimas būtų smagesnis, galima klausytis patinkančios muzikos per ausines.

 

Vaikščioti visada tuo pačiu maršrutu gali pabosti. Tačiau į tą pačią vietą paprastai galima nueiti daugybe skirtingų kelių. Kai kelias bus naujas ir nepažįstamas, kelionė neprailgs.

 

Vaikščiojimas nieko nekainuoja. Priešingai nei važiavimas automobiliu. Nereikia pirkti degalų, mokėti už automobilio laikymą stovėjimo aikštelėse.

 

Beje, daugiau vaikščioti turėtų ir tie, kurie nori susipažinti su naujais žmonėmis. Didesnė tikimybė, kad jus kas nors užkalbins, kai eisite, o ne važiuosite automobiliu ir įdėmiai stebėsite kelio ženklus. Eidamas žmogus pastebi kur kas daugiau nei važiuodamas automobiliu. Jis bet kada gali sustoti pusiaukelėje ir pauostyti gėles…

 

Vaikščioti yra sveika ir smagu, tačiau nereikia jaustis kaltu, jei kartais nepavyksta to padaryti. Galbūt dėlto kaltas labai blogas oras arba prasta nuotaika. Važiavimas transporto priemonėmis turėtų būti galimybė, bet ne nuolatinis keliavimo būdas.