Balandžio 22-oji yra tarptautinė Motinos Žemės diena, didžiausia ekologinė šventė pasaulyje. Žemės diena minima nuo 1970 metų. Ja siekiama atkreipti dėmesį į aplinkos apsaugos klausimus, skatinti žmones gyventi ekologiškiau.

 

zemes diena

Pastaruoju metu aplinkosaugininkams didžiausią susirūpinimą kelia vykstantys dideli klimato pokyčiai. Klimatas gali apsieiti be žmogaus, bet žmonės ir kitos gyvybės rūšys be palankaus klimato yra pasmerktos. Štai kodėl verta prisidėti prie klimato gerovės ne tik visame pasaulyje, bet ir savo gyvenamojoje vietoje, namuose, kieme ir darbo aplinkoje. Tam yra daugybė paprastų būdų, dažnai pareikalaujančių mažai pastangų. Žemiau pateikiami patarimai galbūt jums taps įkvėpimo šaltiniu, ką kiekvienas gali padaryti klimato labui.

 

Ekologija jau seniai nebėra tik mada. Ji jau tapo tam tikru gyvenimo ir darbo būdu. Nepriklausomai nuo to, kur esame (namuose ar lauke), ką darome (dirbame ar leidžiame laisvalaikį), galime sąmoningai pasirinkti, ką daryti ir taip teigiamai paveikti klimatą.

 

Šiukšlių rūšiavimas yra vienas paprasčiausių veiksmų, kurių galima imtis, siekiant prisidėti prie aplinkos apsaugos. Lengviausias būdas – rasti prie namų esančius keturis atliekų konteinerius: stiklui, plastikui, popieriui ir mišrioms šiukšlėms. Rūšiuojant atliekas reikia atsiminti keletą svarbių dalykų. Popierius, metamas į popieriui skirtą konteinerį, negali būti riebaluotas. Toks popierius keliauja į mišrių atliekų konteinerį. Vienas riebaluotas popierinis rankšluostis gali sugadinti visą perdirbamo popieriaus konteinerį! Plastikinius, stiklinius butelius ir metalines skardines jau tikriausiai visi įprato priduoti į taromatus perdirbimui. Plastikinių butelių dangtelius reikėtų mesti į plastiko konteinerį. Dangteliai pagaminti iš visai kitos medžiagos nei buteliai. Jie yra daug vertingesni ir lengviau perdirbami. Į stiklo konteinerį nereikėtų mesti sudaužytų stiklų ir lėkščių. Tai vieta tik buteliams ir stiklainiams.

 

Moksliškai įrodyta, kad geriausiai mūsų akys pailsi, kai žiūrime į žalią spalvą. Pasistenkite gauti jos kuo daugiau. Kaip rūpintis gamta? Tai galima padaryti keliais būdais. Pirmiausiai būkite atsargūs – nevaikščiokite veja ir nestatykite automobilio ant žolės. Kitas veiksmas, kurį galite padaryti – tai atsisakyti popieriaus. Nespausdinkite e. laiško, jei to nereikia, atsisakykite popierinių sąskaitų ir pereikite prie sąskaitų faktūrų išrašymo interneru. Įsigykite elektronį viešojo transporto bilietą ir kavą išsinešimui pirkite į savo daugkartinio naudojimo puodelį. Popieriniai puodeliai būna vaškuoti, todėl netinka perdirbimui. Kalėdoms pirkite eglutę vazone ir pavasarį ją pasodinti gražioje vietoje.

 

Daugiau nei milijardas du šimtai tūkstančių žmonių turi ribotą prieigą prie geriamojo vandens, o dar 200 milijonų kenčia nuo troškulio. PSO duomeninis, kažkur pasaulyje kas 15 sekundžių miršta vienas vaikas – būtent dėl ligų, kurias sukelia geriamojo vandens trūkumas. Jau šie duomenys turėtų paskatinti mus taupyti vandenį. Dar baisiau, kad gėlo vandens ištekliai netrukus gali baigtis. Gėlas vanduo sudaro tik 3 % Mėlynosios planetos vandenų. Dauguma jų yra ledynai ir sniego danga Antarktidoje, po to – požeminiai vandenys, galiausiai – upės ir ežerai. Taigi, laikas pradėti taupyti vandenį. Užuot maudęsi, prauskitės trumpai. Valydamiesi dantis užsukite čiaupą. Burnai skalauti prisipilkite vandens į stiklinę. Taip sutaupysite iki 9 litrų vandens. Per savaitę – iki 90 l. Nuplovę daržoves, vandens neišpilkite, o juo palaistykite gėles. Tačiau net ir laistyti reikia protingai. Nedarykite to karštą dieną. Palaukite sutemų. Tada žemė mažiau išgarins vandens ir palaistyti augalai gaus daugiau naudos.