Besišypsantys pistacijų riešutai

Pistacijos – vieni mėgstamiausių riešutų visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat. Sveikos mitybos specialistai irgi ragina skanauti šių vertingų riešutų. Beje, išskirtinės išvaizdos ir maloniai žalsvos spalvos pistacijos daugelyje kultūrų siejamos su laime, sėkme, gera sveikata. Tad šių dalykų trokštantiems galbūt tikrai verta užkandžiams rinktis būtent traškius pistacijų riešutus.

Ypatingi ne tik dėl kainos

Pistacijos (Pistacia) priskiriamos anakardinių (Anacardiaceae) šeimai. Tai dvinamis augalas, tad norint sulaukti derliaus greta turi augti vyriškasis ir moteriškasis medžiai. Pistacijos natūraliai veša Kanarų salose, Šiaurės vakarų Afrikoje, Pietų Europoje, Centrinėje ir Rytų Azijoje, Šiaurės Amerikos pietuose. Daugiausia pistacijų į Lietuvos parduotuves atkeliauja iš Turkijos. Šioje šalyje itin vertinamos. Dėl formos Irane vadinamos „besišypsančiais riešutais“, o Kinijoje – „linksmaisiais riešutais“. Šioje šalyje pistacijos dažnai dovanojamos Naujųjų metų proga kaip sveikatos, laimės ir sėkmės simbolis. Visgi ypatinga ne tik išvaizda, skonis, bet ir ryškiai žalia spalva. Pasirodo, tik joms būdingą spalvą pistacijos įgavo dėl didelio antioksidantų kiekio. Būtent dėl naudos sveikatai ir išskirtinio skonio vartojamos jau apie 7 tūkst. metų. Manoma, kad italai pistacijas valgyti ir naudoti kulinarijoje pradėjo dar senovės Romos laikais. Tiesa, pats pistacijos pavadinimas – ne lotynų, bet persų kilmės (pagal Pesteh vietovę). Pistacijų medžiai auga lėtai, išgyvena net apie 400 m. Neaukšti (iki 10 m), geriausiai tarpsta ir didžiausią derlių duoda ten, kur vyrauja šiltas klimatas. Žydi pavasarį, vaisiai subręsta liepą–rugsėjį. Vaisiai (sėklos) iš pradžių turi balzganą išorinį apvalkalą. Vaisiui bręstant, kevalas džiūsta, sėklos spalva keičiasi nuo žalios iki geltonos ar net raudonos, o subrendus skyla. Kiekvienas riešutų mėgėjas pastebėjo, kad pistacijos gerokai brangesnės už daugumą riešutų. Aukštos kainos priežastis – sudėtingas auginimas ir derliaus nuėmimas. Pistacijų derlių galima nuimti tik septintaisiais ar vėlesniais metais. Riešutai skinami kartą per metus ir tik naktį, nes dieną išskiria sveikatai kenksmingų medžiagų. Renkamos ir valomos rankomis. Tuomet mirkomos sūdytame vandenyje ir skrudinamos. Tik tada riešutai pakuojami ir parduodami.

Ir kavai, ir kosmetikos pramonei

Pistacijų skonis ir kvapas itin malonus, ryškus. Šie riešutai valgomi švieži, sūdyti arba kepinti. Jų dedama į ledus, tortus. Pistacijų įtraukti į mitybą paprasta. Smulkintų riešutų galima įmaišyti į saldžias ir pikantiškas užtepėles. Pistacijos puikiai dera su sūriu. Šie du ingredientai gali virsti gardžiu baltymingu užkandžiu. Riešutais galima gardinti salotas su lašiša, paukštiena, berti į jogurtą ar kefyro kokteilius. Iš pistacijų gaminamas netgi kavos pakaitalas. Jorko universiteto chemikai tvirtina, kad pistacijos turi tą patį cheminį „parašą“ kaip tikra kava. Gurmanai tikina, kad pistacijų kava turi karamelės ir deginto cukraus poskonį. Kavos ekspertė Danielle Hadley tikina, kad pistacijų kava sveikesnė nei kavos pupelių. Vertinamas ir iš šių riešutų išgaunamas aliejus. Tai vienas sveikiausių maistinių aliejų, naudojamas patiekalams ir aromaterapijai, masažui, farmacijos, kosmetikos pramonėje. Šis aliejus skleidžia malonų riešutų aromatą, turi drėkinamųjų savybių, saugo odą nuo sausumo. Pistacijų aliejus naudojamas ir kvepalams gaminti. Šokoladu garsėjančioje Belgijoje pistacijos virsta pagrindiniu daugelio saldainių ingredientu. Taip pat naudojamos gaminant kitus desertus. Turkijoje ypač populiari baklava ir chalva su pistacijomis. Beje, augintojai stengiasi sunaudoti viską, ką suteikia šis ilgaamžis medis. Lapai švelnina odos perštėjimą įkandus vabzdžiams. Juose yra raugimą skatinančių medžiagų, todėl pistacijų lapai praverčia rauginant odas. Iš lapų ataugų gaminami puikūs raudono atspalvio dažai kilimams ir šilko gaminiams. Pistacijų medžių sakai, dar vadinami mastika, yra vertinga žaliava lakų ir dažų pramonei.

Nauda sveikatai

Naudingi širdžiai ir kraujotakai. Palyginus su kitais riešutais, kepintose pistacijose randama mažiau riebalų – 43,4 g. Didžiąją dalį riebalų sudaro nesotieji, t. y. gerieji riebalai: mononesočiosios riebalų rūgštys (24,5 g), polinesočiosios (13,3 g), o sočiosios – tik 5,6 g. Gerieji riebalai padeda mažinti cholesterolio kiekį organizme, taip saugodami nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Padeda sumažinti per didelį kraujospūdį. 2015 m. atlikta 21 tyrimo analizė atskleidė, kad valgant riešutų gali sumažėti kraujospūdis. Pistacijos turėjo didžiausią poveikį iš visų tirtų riešutų. Tiesa, tokiu puikiu poveikiu pasižymi tik nesūdytos.

Daug baltymų ir jokio cholesterolio. Pistacijos – natūraliai cholesterolio neturintis užkandis, kuriame daug skaidulinių medžiagų ir baltymų. 100 g – net 20 g baltymų. 100 g kiaušinių – tik 13 g baltymų.

Puoselėja grožį. Pistacijose aptinkama daug vitamino A. Šis antioksidantas užtikrina ląstelių atsinaujinimą, padeda kovoti su laisvaisiais radikalais. Todėl pistacijos pelnytai vadinamos „grožio riešutais“, juk deramas vitamino A kiekis organizme prisideda prie odos stangrumo.

Rekomenduojamos sergant cukriniu diabetu. Pistacijų vartojimas padeda mažinti cukraus kiekį kraujyje sergantiems diabetu. Šiuose riešutuose yra net 70 % fosforo paros normos. Fosforas itin svarbus medžiagų apykaitai, o jo dažnai trūksta diabetikams.

Aštriam protui. Kalifornijoje įsikūrusio Loma Linda universiteto tyrėjai nustatė, kad reguliariai valgant riešutų gerėja smegenų bangos dažnis, susijęs su pažinimu, mokymusi, atmintimi ir kitomis pagrindinėmis smegenų funkcijomis. Nors tyrime analizuotos kelios riešutų rūšys, iš pistacijų gauta didžiausia gama bangos reakcija. Ji ypač svarbi norint pagerinti pažinimo procesą, informacijos išsaugojimą ir suvokimą.

Svarbu!

• Per dieną patariama suvalgyti ne daugiau kaip 15 pistacijų.
• Kuo žalesni riešutai, tuo naudingesni.

Maistinė vertė

Angliavandeniai 28 g

Baltymai       20 g

Riebalai        45 g

Skaidulos      10 mg

Natris               1 mg

Kalis                          1025 mg

Kalcis                        107 mg

Geležis            4,15 mg

Vitaminas A  28 mg

Vitaminas C     5 mg

100 g                                   562 kcal

Naminis pistacijų kremas

6 porcijos

100 g 598 kcal

Ruošti 30 min.

• 130 g lukštentų nesūdytų ir neskrudintų pistacijų
• 4 šaukštai alyvuogių aliejaus
• 2 šaukštai vandens
• Šaukštas agavų sirupo
• Druskos pagal skonį

GAMINIMAS. Puode užvirti vandenį. Išjungti kaitrą ir suberti išlukštentas pistacijas. Palikti 2 min. Nukošti, riešutus paskleisti ant sausos šluostės. Kita šluoste uždengti ir lengvai paspaudžiant nusausinti. Riešutams leisti šiek tiek išdžiūti, lengvai patrinti tarp delnų ir pašalinti luobelę. Paruoštas pistacijas pašildyti sausoje keptuvėje nuolat maišant. Suberti į elektrinį smulkintuvą ir trinti apie 2 min. Supilti vandenį, aliejų ir trinti dar apie 3 min. Masei įgavus vientisą konsistenciją, pagardinti agavų sirupu ir druska. Gerai išmaišyti. Supilti į sterilų indą su dangteliu.

Sicilietiški makaronai

2 porcijos

100 g 483 kcal

Ruošti 20 min.

• 160 g makaronų
• 60 g vytintos pažandės (guanciale)
• Skiltelė česnako
• 30 g smulkintų pistacijų
• 20 g sviesto
• Stambiai maltų juodųjų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Makaronus išvirti, kaip nurodyta. Pažandę supjaustyti kubeliais ir skrudinti įkaitintoje keptuvėje, kol gražiai apskrus. Likusiuose riebaluose pakepinti smulkintą česnaką ir jam dar nepradėjus keisti spalvos sudėti virtus makaronus. Įpilti 2 šaukštus makaronų nuoviro ir kaitinti maišant apie minutę. Paskaninti sviestu, pipirais ir dar kartą gerai išmaišyti. Makaronus sudėti į lėkštes, apibarstyti skrudinta pažande ir smulkintomis pistacijomis.

Autorė Eglė Stratkauskaitė