Nepaisant naminių gyvūnėlių įvairovės, visus juos sieja viena bendra savybė – miegas. Atrodo, jie gali pūsdami į ūsą snausti didžiąją paros dalį. Žinios apie augintinių miego ypatybes padeda laiku pastebėti pirmuosius negalavimų požymius ir sukurti jiems optimalias poilsio sąlygas.

 

Kiek laiko miegoti normalu?A,Beagle,Dog,Sleeps,On,A,Bed,On,A,Gray

 

„Visi gyvūnai miega, nes tai būtina išgyvenimo ir funkcionavimo sąlyga. Kaip ir žmonėms, kiekvienai rūšiai būdingos individualios miego trukmės paklaidos. Pavyzdžiui, augintiniai miega 40–80 % paros laiko: šunys – 12–14 val., katės – 12–16 val. Įprasta manyti, kad suaugusių keturkojų režimą sudaro 6–8 naktinės ir 4–8 dieninės poilsio valandos. Miego trukmė priklauso ne tik nuo rūšies, bet ir nuo aplinkos, sveikatos bei temperamento. Nėra vieno optimalaus miego kiekio, kuris tiktų visiems“, – teigia veterinarijos gydytojas, elgsenos specialistas prof. Carlo Siracusa iš JAV Pensilvanijos universiteto. Įdomu, kad prijaukinimas pakeitė būtino poilsio kiekį – naminiai šunys ir katės miega ilgiau nei jų laukiniai giminaičiai, kurie priversti ieškoti maisto, ginti teritoriją ir saugotis pavojų.

 

Nuo ko priklauso miego poreikis?

 

Miego poreikis priklauso nuo amžiaus. Pavyzdžiui, šuniukai miega 18–20 val., o kačiukai – iki 20 val. per parą. Tai ypač ryšku spartaus augimo periodu, kai intensyviai vystosi smegenys ir kūnas. Jauniklių nervų sistemą stipriai veikia aplinkos dirgikliai – jie daug dūksta, greitai pavargsta ir jiems būtinas poilsis, kad galėtų atkurti energijos išteklius. Senjorai dažniau snaudžia dieną – trumpais, bet dažnais epizodais. Mažyliams būtinas ilgas, nepertraukiamas miegas. Vyresnio amžiaus gyvūnams gali pasireikšti senatvinė demencija, dėl kurios sutrinka aplinkos suvokimas per uoslę, klausą ar regą. Dėl to jie mieliau leidžia laiką saugioje, patogioje vietoje – savo guolyje.

 

Amerikos kinologų klubo duomenimis, šunų miego įpročius lemia ir veislė. Darbinės bei medžioklinės atmainos, tokios kaip retriveriai, skalikai ar spanieliai, daugiau būdrauja ir ilsisi trumpiau. Stambaus kūno sudėjimo šunys (mastifai, dogai) ir maži dekoratyviniai šuneliai (pekinai, ši cu) garsėja kaip dideli miegaliai.

 

Ramybės poreikis taip pat priklauso nuo šeimininko gyvenimo būdo. Jei augintinis dalyvauja žygiuose gamtoje ar sportinėse veiklose, tikėtina, kad grįžęs namo snaus iki kito nuotykio. Lygiai taip pat gyvūnai prisitaiko prie sėslesnio ritmo, pavyzdžiui, ilsisi dieną ir laukia iš darbo grįžtančio šeimininko. Visgi ne visos energingos veislės lengvai prisitaiko prie vienatvės ir nesugeba dienas leisti miegodamos. Į tai būtina atsižvelgti prieš įsigyjant šunį.

 

Kokia miego nauda šunims?

 

Nors mokslininkai vis dar stengiasi iki galo suprasti naminių gyvūnėlių miego įpročius, manoma, kad polinkį miegoti dieną šunys ir katės paveldėjo iš savo protėvių. Laukiniams gentainiams būtina kelis kartus numigti šviesiuoju paros metu, kad galėtų atgauti energiją ir išlaikyti budrumą prieš galimas grėsmes.

 

Kaip ir žmonėms, kokybiškas poilsis šunims tiesiogiai susijęs su sveikata. „Įrodyta, kad šunys, kurie miega užtektinai, geriau susidoroja su nerimu ir baime. Keturkojai, kurie miega mažiau nei 6 val. per naktį arba neturi galimybės nusnūsti dieną, prasčiau valdo emocijas. Dėl to gali pasireikšti elgesio problemos – daiktų gadinimas, tuštinimasis ne vietoje, kaukimas ar lojimas“, – perspėja prof. C. Siracusa.

 

Márta Gácsi iš Budapešto Lorando Etvešo universiteto (Vengrija) nustatė, kad miegas yra būtinas šunų atminčiai. Lankant dresavimo pamokas svarbu laikytis aiškaus aktyvumo ir poilsio režimo – tai padeda greičiau įsisavinti naujus įgūdžius. Taip pat nustatyta, kad hiperaktyvūs šunys, kuriems būdingas didelis susijaudinimas ir reaktyvumas, miega trumpiau nei tie, kurių nervų sistema funkcionuoja normaliai.

 

Kuo ypatingos katės?

 

Didelė klaida taikyti žmonių standartus naminiams augintiniams. Nors šunys gerai prisitaiko prie naktinio ramybės periodo, kačių gyvenimo būdas ne visuomet atitinka šeimininkų lūkesčius. Katės yra krepuskuliniai gyvūnai, t. y. aktyviausios temstant ir auštant. Vakarinis dūkimas, kai žmonės ruošiasi miegoti, ir rytinis triukšmingas miaukimas, reikalaujant pusryčių, – kiekvieno kačių augintojo kasdienybė.

 

Dienos poilsio trukmė priklauso nuo aplinkybių. „Jeigu namuose vyksta remontas, atėjo nepažįstamų žmonių ar pasikeitė įprasta šeimos rutina, pavyzdžiui, ruošiantis kelionei, augintinė ne miegos, o stebės aplinką. Atsipalaiduos tik tada, kai nurims chaosas ir sugrįš pažįstama tvarka. Jei aplinka nepasikeitė, tačiau katė vis tiek nerimauja, galima įtarti sveikatos problemas, tokias kaip dantų ar sąnarių skausmas“, – aiškina prof. C. Siracusa.

 

Kaip įvertinti miego kokybę?

 

Nebūtina visą laiką stebėti miegantį augintinį, tačiau keli paprasti dalykai padės nustatyti, ar jis ilsisi pakankamai. Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į miegojimo padėtį. Ar gyvūnas guli patogiai, atsipalaidavęs? Ar kūnas natūraliai susisukęs į kamuoliuką, ar išsitiesęs? Padėtis ant šono ar nugaros, kai atveriamas pilvas, išduoda, kad augintinis jaučiasi maksimaliai komfortiškai, saugiai ir mėgaujasi poilsiu. Nieko tokio, jei retkarčiais trūkčioja kojos, ausys ar uodega, gyvūnas čepsi ar skleidžia garsus – gyvūnai sapnuoja kaip ir žmonės. Šunims ir katėms būdingos panašios miego fazės, o REM (greitų akių judesių) stadija rodo gilų miegą.

 

Poilsio kokybę taip pat išduoda elgesys prabudus. Jeigu augintinis žvaliai pasirąžo, žvelgia smalsiu ir budriu žvilgsniu, juda energingai ir žaismingai, reaguoja į žmogaus balsą ausų bei uodegos judesiais, vadinasi, jis yra pailsėjęs. Svarbu stebėti ir miego grafiką. Dauguma gyvūnų turi nusistovėjusį režimą, kada snaudžia dieną, todėl bet koks nukrypimas nuo įprastos tvarkos gali būti signalas apie galimus sveikatos ar emocinius sutrikimus.

 

Kada reikia sunerimti?

 

Tikrinant, ar augintinio miegas nesutriko, verta atkreipti dėmesį į akivaizdžius pokyčius, pavyzdžiui, poilsio trukmę. Jei gyvūnas ilsisi daugiau ar mažiau nei įprastai, tai gali signalizuoti apie ligą, skausmą, stresą ar nerimą.

 

Svarbu stebėti diskomforto simptomus. Ar augintinis tapo pernelyg neramus, inkščia ar miaukia? Ar prieš bandydamas atsigulti į guolį daug sukasi vietoje, trepsi, kuičiasi? Jei gyvūnas negali patogiai įsitaisyti, galimai jaučia skausmą. Vyresni šunys naktį vaikšto po namus, jei dėl sąnarių skausmo negali rasti patogios miego padėties.

 

Netipinė gulėjimo poza, pavyzdžiui, ant krūtinės ir pilvo, pakišus kojas po savimi, rodo, kad šuo ar katė negali atsipalaiduoti ir jaučia diskomfortą, įtampą, skausmą arba nerimą. Susirgus gali pakisti ir normalus kvėpavimas. Nebūdingas knarkimas, šniokštimas, švilpimas ar dusulys gali signalizuoti kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių sistemos problemas.

 

Metas pas veterinarą…

 

Miego pokyčiai gali būti susiję su rimtomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip vidiniai ir išoriniai parazitai, skydliaukės ligos (hipertireozė), artritas, dantų skausmas, širdies nepakankamumas, nevirškinimas ar kitos skausmingos būklės. Rekomenduojama kreiptis į veterinarijos gydytoją, jeigu pastebite:

 
  • staigų miego režimo pasikeitimą (gyvūnas miega daugiau arba mažiau nei įprastai);
  • apetito praradimą;
  • staigų svorio kritimą ar priaugimą;
  • atsiribojimą, izoliaciją, nenorą bendrauti;
  • depresijos požymius (domėjimosi sumažėjimas veikla, kurią anksčiau mėgo, pavyzdžiui, nenori žaisti ar eiti į lauką);
  • padidėjusį nerimą (blaškymąsi, patogios padėties ieškojimą, dėmesio reikalavimą, nenorą likti vienam);
  • letargiją (visišką jėgų nebuvimą, apatiją, nuolatinį mieguistumą, susilpnėjusią reakciją į vardą ar garsus).
 

Miego pokyčiai gali būti susiję ne tik su fizinėmis, bet ir su mentalinėmis problemomis. Šunys, kurie negauna užtektinai protinės stimuliacijos, reaguoja dvejopai: vieni gadina daiktus, pavyzdžiui, graužia batus, pagalvėles, kilimus, baldus; kiti suserga depresija, tampa abejingi ir nuolat miega. Verta prisiminti, kad gyvūnai, atsigaunantys po sunkios ligos ar operacijos arba patyrę didelį stresą, pavyzdžiui, šeimininko pasikeitimą, gali miegoti daugiau nei įprastai.

 

Kaip pagerinti augintinio miegą?

 

„Tyrimai rodo, kad šunų miegui įtaką daro santykiai su šeimininku. Keturkojai, kurie yra prisirišę prie žmogaus, daugiau laiko praleidžia ramiai ilsėdamiesi, yra sveikesni. Manoma, kad šis teigiamas prisirišimas sumažina stresą“, – įsitikinusi M. Gácsi. Svarbu sudaryti optimalias sąlygas poilsiui. Guolio vieta turi būti atoki, saugi, kad netrukdytų nei praeinantiems namiškiams, nei pačiam gyvūnui.

 

„Dažniausia miego sutrikimų priežastis – per mažas fizinis ir protinis užimtumas. Geriausias vaistas – ilgi pasivaikščiojimai lauke ir aktyvūs žaidimai. Galima mokyti šunį nesudėtingų komandų, skatinti uostyti pėdsakus, ieškoti paslėptų daiktų ar mėtyti žaislus, kad juos atneštų. Katės noriai gaudo už virvelės tampomus medžiaginius ar šlamančius objektus. Gamtoje gyvūno poilsį dažnai nutraukia poreikis ieškoti ėdesio. Šį procesą galima imituoti pasiūlius ėsti iš specialaus dubenėlio nelygiu paviršiumi arba laižymo kilimėlio. Pravers ir žaisliniai galvosūkiai, kuriuose galima paslėpti skanėstų. Taip galėsite būti tikri, kad dienos pabaigoje augintinis jausis nusipelnęs nusnūsti“, – sako prof. C. Siracusa.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė