Ateities profesijos

Technologijų pažanga ir automatizacija keičia darbo rinką tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Vienos profesijos nyksta, o kitos suteikia specialistams didelių karjeros galimybių. Vis dažniau užsimenama ir apie tai, kad nemažai darbų, kuriuos šiuo metu atlieka žmonės, pakeis ištobulintos dirbtinio intelekto programos. Tik tai nereiškia, kad žmogus taps nereikalingas. Atvirkščiai, jokia programa nėra pajėgi pakeisti gyvo bendravimo ir puikiai išvystyto emocinio intelekto. Tad būtent tai derėtų lavinti. Taip pat prisiminti, kad prireiks lankstumo ir noro mokytis.

Išnykimo era

Kai XX a. paskutiniais dešimtmečiais kompiuteriai tapo įprasta darbo ir mokymosi priemone, garsiai prabilta apie tai, kad šios technologijos greitai pakeis informaciją apdorojančius žmones. Ir iš tiesų didžiosios įmonės atsisakė dalies darbuotojų. Visgi perversmas buvo kone nepastebimas. Kai kas panašaus, tik gerokai platesniame kontekste, vyksta ir šiuo metu. Išmaniosios technologijos iš kompiuterių ir telefonų ekranų pagaliau žengia į realų pasaulį. Tai stebėdami ne tik futurologai, tačiau ir sociologai mėgina prognozuoti, kas laukia artimiausioje ateityje. Neraminančią ateities prognozę šįmet išspausdino leidinys „New Trader U“. Pasak jo apžvalgininkų, iki 2030-ųjų gali visiškai išnykti net 10 dabar populiarių profesijų. Pirmoje sąrašo vietoje atsidūrė taksi vairuotojai. Šių metų lapkričio pradžioje „Tesla“ kompanijos įkūrėjas Elonas Muskas paskelbė, kad jo kompanija planuoja masiškai gaminti visiškai autonominius automobilius (net be vairo ir pedalų), skirtus vien pavėžėjimo paslaugoms. Iškart pasigirdo svarstymų, jog vairuotojų paslaugų greitai nebereikės. Tačiau tas „greitai“ neapibrėžtas. Mat tokių modernių automobilių reikia ne tik pagaminti, bet ir jiems pritaikyti miestų infrastruktūrą. Tad kol kas absoliuti išnykimo grėsmė vairuotojo profesijai negresia. Visgi artimiausi du dešimtmečiai taps kritiniai. Ir ne tik dėl autopiloto funkcijų, bet ir dėl to, kad miestuose neišvengiamai teks riboti automobilių skaičių. Kasininko profesijai iš tiesų ateina gūdūs laikai. Tam suprasti nebūtina dairyti anapus Atlanto. Jau dabar prie kasos aparato sėdinčius žmones keičia savitarnos sistemos. Per artimiausius 5 metus vidutinio dydžio maisto prekių parduotuvės klientus galės aptarnauti vos 1–2 darbuotojai. Sparčiai mažėja kelionių agentų paklausa. Atsiradus internetinėms rezervavimo platformoms ir pažangiems pokalbių robotams, vienu metu geriausius pasiūlymus šios sistemos gali pasiūlyti net keliems šimtams potencialių keliautojų.

Sukūrus internetinę bankininkystę, mobiliąsias programėles ir bankomatus, gerokai sumažėjo poreikis naudotis paslaugomis, kurios teikiamos apsilankius banke. Tad čia lieka vis mažiau darbuotojų. Ateityje ištuštės ir sandėliai, nes vis dažniau naudojami robotai su pažangiais jutikliais ir dirbtiniu intelektu, kurie valdo atsargas, rūšiuoja prekes, surenka užsakymus. Robotų naudojimas sandėliuose didina efektyvumą, mažina žmogiškųjų klaidų riziką ir iki minimumo sumažina darbuotojų poreikį. Tiesa, visiškam robotizavimui prireiks mažiausiai trijų dešimtmečių. Tikėtina, kad greitai nebeliks ir telerinkodaros (telemarketingo) specialistų. Jau dabar įmonės raginamos atsisakyti tokio pardavimų modelio. Mat laikomas ne tik neefektyviu, bet ir nesaugiu, keliančiu stresą klientams. Telerinkodara neretai painiojama su sukčių veikla. Sparčiai mažėja registratūrų darbuotojų pareigybių, nes diegiamos ir tobulinamos automatizuotos registracijos sistemos. Nykstančių profesijų sąraše atsidūrė ir kalbos redaktoriai. Šiuo metu didžiausios dirbtinio intelekto bendrovės tobulina savo sistemų kalbos funkcijas. Paprasčiau tariant, dirbtinis intelektas jau išsivystė tiek, kad pradėjo kruopščiai studijuoti užsienio kalbas. Pasibaigus mokymosi procesui bus pasiūlyti palyginti nebrangūs sprendimai, padedantys ne tik aptikti gramatines klaidas, bet ir tinkamai patobulinti sakinių struktūrą. Tiesa, net ir tuomet dirbtinis intelektas bus tinkamesnis mokslinei ar techninei, bet ne grožinei literatūrai koreguoti. Nišinėmis netrukus taps ir tokios profesijos kaip laikrodžių taisymo meistras ar net siuvėjas. Tai nereiškia, kad tokį darbą išmanančių žmonių visiškai nebereikės. Visgi ilgainiui jie atsidurs toje pozicijoje, kurioje šiuo metu yra arklių vadeliotojai. Jų reikia, tačiau tokį darbą dirbančius žmones galima suskaičiuoti šimtais ar dešimtimis.

Naujos ir paklausios profesijos

Tiems, kurie ką tik perskaitė, kad būtent jų profesijai mokslininkai žada pražūtį, neverta nusiminti ar išsigąsti, pakanka susimąstyti. Pirmiausia visi numatomi pokyčiai – ilgalaikis procesas. Kol kas technologinė pažanga nėra tokia sparti, kad viskas pasikeistų vos per kelis mėnesius. Antra raminanti žinia – taip, kaip dabar žmonės aptarnauja žmones, ateityje turės būti aptarnaujami robotai ir išmaniosios sistemos. Idėja, kad pasaulį užvaldys visiškai autonomiški robotai, nėra reali. Kiekvienai sistemai ar įrenginiui dar ilgai reikės žmogaus rankų ir sumanumo. O darbuotis prie technikos turės ne tik programuotojai, bet ir remontą atliekantys meistrai. Darbo netekę kasininkai ir sandėlininkai neprivalo staiga tapti inžinieriais. Jie gali vos per kelis mėnesius persiorientuoti ir išmokti aptarnauti automatines sistemas. Vis dar egzistuoja didelis pakuotojų, produktų kokybės vertinimo specialistų, kitų profesijų, svarbių gamybai ir aptarnavimui, poreikis. Beje, profesijų paklausą diktuoja ir pačios įmonės. Diegiant modernias technologijas vis dažniau natūraliai paaiškėja, kiek ir kokių sričių darbuotojų reikia. Dar viena sritis, į kurią šiuo metu siūloma orientuotis ne tik studijas besirenkantiems jaunuoliams, bet ir planuojantiems keisti karjeros kryptį, – sveikatos apsauga. Visuomenei senstant slaugos specialistų poreikis auga. Jų robotai pakeisti nesugebės. Dėl nedidelio atlyginimo slaugos darbuotojų pareigybė kol kas neatrodo patraukli. Visgi tai neišvengiamai turės pasikeisti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pokyčiai negali būti atidėti ilgiau nei 3 metus. Medicinos srityje reikės ir visiškai naujų profesijų, pavyzdžiui, telemedicinos specialistų. Sveikatos priežiūros sektorius per artimiausius du dešimtmečius turės plėstis, o tai plėtrai užtikrinti prireiks ne tik gydytojų. Į tai jau dabar reaguoja daugelio šalių vyriausybės ir pristato profesinio perorientavimo programas – siūlo mokytis, atlikti praktiką ir tapus slaugytojo padėjėju (be medicininio išsilavinimo) pradėti dirbti sveikatos priežiūros įstaigose vos po metų.

Ne tik pokyčiai kasdieniame gyvenime, tačiau ir valstybių nusistatyti prioritetai diktuoja, kokių darbuotojų reikės vis daugiau. Puikus tokių suplanuotų pokyčių pavyzdys – 2019 m. priimtas Europos žaliasis kursas, kuris numatė ambicingą visos Europos siekį: iki 2050-ųjų užtikrinti, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui. Neseniai Brazilijoje įvykusioje klimato kaitos konferencijoje paaiškėjo, kad šio ir kitų tikslų pasiekti nepavyks. Visgi per artimiausius 25 metus reikės vis daugiau žmonių siekiant kitų aplinkosaugos tikslų. Tad sparčiai augs tvarumo specialistų poreikis. Kaip rodo Europos ir JAV darbo statistikos duomenys, jų paklausa iki 2030-ųjų didės apie 10 %, o šis augimas bus spartesnis nei kitų profesijų. Tvarumo specialistai rūpinasi, kad įmonės atitiktų naujausias Europos Sąjungos (ES) direktyvas, įpareigojančias verslus veiklą vykdyti tvariai ir socialiai atsakingai. Pavyzdžiui, naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, atsisakyti taršaus dyzelinio kuro, diegti socialines ir technologines inovacija, taip mažinant į aplinką išskiriamą CO2 kiekį. Be to, įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimą, vykdyti socialines ir paramos akcijas, rūpintis darbuotojų gerove ir pan. Šie specialistai jau dabar paklausūs darbo rinkoje. Yra ir gerokai egzotiškiau skambančių ateities profesijų, pavyzdžiui, virtualiosios realybės žurnalistas. Jis istorijas pasakotų filmuodamas 360 laipsnių kamera ir kurtų tūrinius vaizdo reportažus, stebėtojui sudarydamas dalyvavimo perteikiamuose įvykiuose įspūdį. Taip dažniausiai nušviečiami įvykiai, susiję su įvairiomis stichinėmis nelaimėmis. Jau dabar egzistuoja daiktų interneto inžinieriaus specialybė. Daiktų internetas – tai elektronikos prietaisų tarpusavio sąveika per interneto tinklą. Netolimoje ateityje visi įrenginiai bus sujungti tarpusavyje – nuo transporto priemonių ar buities įrenginių iki išmaniųjų laikrodžių ir kitos dėvimos elektronikos. O šią sistemą reikės aptarnauti. Skaičiuojama, kad 2050 m. pasauliui reikės daugiau kaip 1 mln. daiktų interneto inžinierių.

Projektą „Gyvenimo kryptį keičiantis suaugusiųjų mokymasis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4200 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė