Nors šiųmetė vasara tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pasižymėjo nepalankiomis žemės ūkiui oro sąlygomis, naujienų agentūros ELTA kalbinti specialistai teigia, kad šie veiksniai neturėjo ir neturės didelio poveikio svarbiausių maisto produktų kainoms. Deja, kainų mažėjimo tikėtis neverta.

 

Grocery,Expenses,Budget,And,Consumerism.,Shopping,Basket,With,Foods,OnT. Povilauskas: pasaulinė pagrindinių maisto produktų kainos situacija neverčia sunerimti

 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad nors rugpjūčio pradžioje vyravo tam tikros baimės, jog stichinės nelaimės ar Rusijos nutrauktas Juodosios jūros susitarimas paveiks pagrindinių maisto produktų kainas, šios pasauliniu lygiu laikosi stabiliai ar net krinta. Pasak jo, tokie produktai kaip kakava, apelsinai ar alyvuogių aliejus, kurių kainos smarkiai keitėsi dėl netinkamų orų, nėra pagrindiniai ar labai veikiantys rinką. „Aktualiausi yra pagrindiniai produktai iš kurių susideda daugiausia kalorijų – grūdinės kultūros, mėsa, aliejus ir pieno produktai. Ir čia kol kas situacija stabili. Jeigu žiūrėsime į grūdinių kultūrų kainas, jos laikosi stabiliai, 230–240 Eur už toną, nors rugpjūčio pradžioje buvo nerimo dėl Juodosios jūros sutarimo nutraukimo. Jeigu žiūrime į aliejines kultūras, saulėgrąžų aliejus yra atpigęs, sojų pupelių kainos stabilios, pieno produktai nerodo kainų augimo, mėsa daugmaž stabili“, – ELTAI komentavo T. Povilauskas. „Sakyčiau, kol kas situacija neverčia sunerimti“, – tikino jis. Visgi ekonomistas paminėjo, kad maisto kainas artimoje ateityje gali paveikti išaugusių energetikos resursų, ypač naftos, kainos. Jis pastebėjo, kad per pastaruosius du mėnesius nafta pabrango apie 25 %. „Yra koreliacija tarp naftos ir žemės ūkio produkcijos kainų. Šis didysis neramumas ateityje galėtų padidinti maisto kainas“, – paminėjo jis.

 

S. Banelis: nuogąstauta dėl pasaulio grūdų derliaus dydžio ar kokybės, bet kiekis yra stabilus

 

Nors AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis tikino, kad 2023 m. orų sąlygos, ypač vasarą, sukėlė daug nerimo dėl grūdų derliaus Lietuvoje, tai turėjo tik lokalų poveikį. Taip pat, anot jo, Lietuvoje užaugintas derlius neturi poveikio kainoms, o pasauliniu mastu dėl kaitros sumažėjusį derlių Australijoje ir Argentinoje kompensavo Rusijoje užauginti grūdai. „Pati pradžia buvo įvairiapusiška, nes trūko drėgmės, paskui jos užteko, tuomet sekė sausra, kai vėl buvo daug nerimo, kad derlius bus mažesnis. Galiausiai turėjome labai panašų derlių į tą, kuris buvo praeitais metais, o apimtys siekia apie 7,3 mln. tonų. Stichinės nelaimės Lietuvoje buvo lokalios, nuo jų nukentėjo tik dešimtys ūkininkų. Nebuvo masinio poveikio“, – ELTAI aiškino S. Banelis. „Kas dabar vyksta Australijoje ar Argentinoje, kur dėl gamtos sąlygų yra mažesnis derlius – tai veiks rinkas. Bet Rusija ir toliau piešia rekordinius derlius, tad padidėjo bendras grūdų derlius“, – paminėjo jis. Nors nuogąstauta, kad rusiški grūdai bus žemos kokybės ar net pašarinio lygio, nepanašu, jog tai tiesa. „Iš Rusijos dabar yra kainų spaudimas. Iš pradžių buvo nuogąstavimų, kad pas juos bus prastesnė kokybė. Ir nors jie nepateikia teisingos informacijos, kiek girdime, tai kokybė gera, kartais net labai gera. Tai veikia Lietuvos ir Baltijos šalių pranašumą, nes garsėjame kaip gerų ir kokybiškų kviečių augintojai. Panašu, kad Rusija šiais metais turi geros kokybės derlių ir jų eksporto programa gana agresyvi“, – aiškino prekybos vadovas.

 

Ar tokias tendencijas pajus eiliniai lietuviai?

 

Nors ekspertai pasaulinę ir europinę pagrindinių maisto produktų rinką laiko stabilia ir ragina nesibaiminti staigaus kainų šuolio, eiliniai vartotojai nerimauja. Ir turi tam priežasčių. Mat jau dabar Lietuva – daugiausia maistui išleidžiančių Europos šalių 12-tuke, gerokai lenkdama kaimynus lenkus ir latvius. Lietuviai per mėnesį maisto produktams vidutiniškai skiria 218 Eur. Tiek pat išleidžia vokiečiai, šiek tiek daugiau (221 Eur) olandai. Tiesa, nors vokiečiai išleidžia tokią pačią sumą kaip lietuviai, bet jų išlaidų dalis, tenkanti maistui, – daug mažesnė (12 %, kai lietuviams – 21 %). O tai daugiausia lemia atlyginimų skirtumai.

 

Portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas pasidalijo įžvalgomis, kodėl lietuviai maistui išleidžia tokią didelę savo pajamų dalį. „Pirmiausia tai lemia prasta konkurencinė situacija, nes yra tik keli maisto platintojai. Tokia pati situacija ir su gamintojais. Pastaruoju metu prisidėjo ir valstybė: jeigu kitose šalyse su gamintojais susitardavo dėl kainų fiksavimo arba jiems suteikdavo kokių nors garantijų dėl žaliavų, elektros kainos fiksavimo ar ėmėsi kitų panašių priemonių, tai pas mus nieko nesiėmė. Prieš krizę 2020 m. Lietuvoje maždaug 150 tūkst. gaudavo paramą maistui, dabar ją gauna daugiau nei 200 tūkst. Tokiais metodais ir gelbėjame gyventojus“, – komentuoja pricer.lt atstovas.

 

„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad sunku tikėtis ženklaus maisto kainų sumažėjimo. „Žinome, kad praėję metai mūsų perkamajai galiai paliko rimtą pėdsaką, tik tiek, kad infliacijos augimas išsikvėpęs, stebima nežymi defliacija. Tai nebuvo tvarus, ekonominių veiksnių nulemtas kainų augimas, tad ilgainiui, matyt, situacija kažkiek gali pagerėti. Reikšmingų kritimų nebus, kol bus geopolitinių probleminių židinių, tiek kalbant ir apie energetikos sritį, kurioje daug neišspręstų klausimų. Todėl natūralu, kad kainos stipriai atsitraukti negali“, – aiškina ekonomistė. Pricer.lt maisto krypties vadovas atkreipia dėmesį, kad prekybininkai siekia išlaikyti išaugusias maisto kainas ir nuo jų taikyti nuolaidas. Tad ir bendros pasaulinės maisto rinkos tendencijos Lietuvai šįmet reikšmingos įtakos neturės.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė