Ar vietos Žemėje užteks visiems?

Nuo Homo sapiens atsiradimo praėjus maždaug 300 tūkst. metų, Žemėje jau gyveno milijardas žmonių. Maždaug tuo metu, 1804-aisiais, atrastas morfinas, Haitis paskelbė nepriklausomybę nuo Prancūzijos, o L. van Bethovenas Vienoje pirmą kartą atliko III simfoniją. Dabar gyventojų skaičius viršija 8 milijardus ir tai ne pabaiga. Tad kas mūsų laukia?

Gausus skaičius

Pasaulio gyventojų skaičiaus augimas – prieštaringai vertinamas procesas, dėl kurio demografai nesutaria ir nepaliaujamai diskutuoja, kur link juda žmonija. Vienu metu pasaulis susiduria ir su spartaus augimo, ir su gyventojų skaičiaus griūties scenarijais. Šie procesai vyksta priešingose Žemės pusėse ir vis labiau tolsta vienas nuo kito.

Ryškiausias lūžio taškas pastaraisiais metais – Kinijos ir Indijos demografinė rokiruotė. Po daugiau nei dviejų tūkstantmečių Kinija nebėra daugiausia gyventojų turinti valstybė: Indija ją jau pralenkė. Nors Kinijos vieno vaiko politika, įvesta 1980 m., dažnai laikoma pagrindine priežastimi, gimstamumas šalyje pradėjo mažėti dar iki jos. Vien 8-ajame dešimtmetyje naujagimių sumažėjo beveik perpus. Šį procesą skatino urbanizacija, geresnis moterų išsilavinimas, platesnės karjeros galimybės ir vėlesnis šeimos kūrimas. Be to, vaisingo amžiaus gyventojų struktūra jau kurį laiką nepalanki – potencialių tėvų tiesiog mažėja.

Pasaulinė pandemija, kurią išgyveno ir Lietuva, šias tendencijas dar labiau paspartino. 2020 m. Kinijoje gimė apie 45 % mažiau vaikų nei 2015 m., o šalies gimstamumo rodiklis tapo gerokai mažesnis nei JAV. Nors Kinija gali pasigirti viena ilgiausių gyvenimo trukmių pasaulyje – apie 85 m., 1,4 mlrd. gyventojų skaičius jau pradėjo mažėti. Darbo jėga traukiasi jau daugiau nei dešimtmetį, o šiandien vos du dirbantieji išlaiko vieną pensininką ar vaiką. Prognozuojama, kad per artimiausius 25 metus Kinijoje gyvens apie 300 mln. vyresnių nei 60-ies žmonių, o tai smarkiai apkraus valstybės finansus ir socialinę sistemą. Sveikatos apsaugos išlaidos, tikėtina, per tą laiką padvigubės.

Visai kitokia situacija susiklostė Afrikoje, ypač Sahelio regione. Čia gyventojų skaičius auga itin sparčiai. Nigerijoje jų amžiaus mediana siekia vos 17 metų – mažiau nei pusę Kinijos rodiklio. Nors gimstamumas pamažu mažėja, vis dar išlieka daug kartų didesnis nei Rytų Azijoje. Šis augimas vyksta sudėtingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis: maisto saugumas kelia rimtą susirūpinimą, daugiau nei trečdalis gyventojų patiria didžiulį skurdą, o maždaug trečdalyje namų ūkių bent vienas suaugęs žmogus kartais priverstas praleisti valgį, kad šeima išgyventų.

Šiuo metu Nigerijoje gyvena apie 216 mln. žmonių. Prognozuojama, kad iki amžiaus pabaigos jų skaičius gali išaugti net keturis kartus. Tokiu atveju šalyje gyvens daugiau žmonių nei Kinijoje, nors Nigerijos teritorija dešimt kartų mažesnė. Vis dėlto šios prognozės labai priklauso nuo gimstamumo dinamikos, o ji realybėje gali keistis.

Gimstamumas mažės?

Vienas svarbiausių veiksnių, mažinančių gimstamumą visame pasaulyje, yra švietimas, ypač mergaičių ir moterų. Tyrimai rodo, kad platesnė prieiga prie švietimo iki šio amžiaus vidurio galėtų sumažinti pasaulio gyventojų skaičiaus augimą maždaug vienu milijardu. Tai, kaip greitai ir kokiu mastu šios galimybės bus plečiamos artimiausiais dešimtmečiais, taps vienu iš esminių klausimų, lemiančių, kiek žmonių gyvens Žemėje artėjant 2100-iesiems.

Trumpalaikės demografinės prognozės kelia mažiau ginčų. Kaip pastebi demografas Patrickas Gerlandas, dauguma žmonių, kurie gyvens 2050 m., jau yra gimę. Jungtinės Tautos, Vašingtono universiteto Sietle tyrėjai ir ekspertai Vienoje iš esmės sutaria, kad iki amžiaus vidurio pasaulio gyventojų skaičius viršys 9 mlrd. Tikimasi, kad artimiausiais dešimtmečiais nepasikartos dar viena pasaulinė pandemija, o tokios krizės kaip karas Ukrainoje kol kas nelaikomos galinčios sukelti visuotinę migraciją.

Po 2050 m. mokslininkų prognozės skiriasi. Jungtinės Tautos anksčiau manė, kad iki 2100 m. pasaulio gyventojų skaičius gali pasiekti 11 mlrd., tačiau neseniai šį įvertį sumažino iki maždaug 10,4 mlrd., atsižvelgdamos į spartesnį gimstamumo mažėjimą. Tarptautinis taikomosios sistemų analizės institutas prognozuoja dar žemesnį piką – apie 9,7 mlrd. gyventojų 2070 m., po kurio skaičius iki amžiaus pabaigos galėtų sumažėti iki maždaug 9 mlrd. Sietle įsikūręs Sveikatos metrikos ir vertinimo institutas numato, kad žmonijos skaičius pasieks apie 9,7 mlrd. jau 2064 m., o vėliau ims mažėti iki 8,8 mlrd. ar net mažiau. Pagal šiuos scenarijus kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Bulgarijoje ar Ispanijoje, gyventojų skaičius gali sumenkti perpus.

Didžiausi iššūkiai žmonijai

Visi tyrėjai sutaria dėl vieno – klimato kaitos poveikis iki šiol vertintas nepakankamai. Ekstremalus karštis gali paversti dalį Artimųjų Rytų, Užsachario Afrikos ir Indijos praktiškai netinkamomis gyventi, audros ir sausros gali dar labiau pabloginti maisto saugumą, o jūros lygio kilimas kels grėsmę tankiai apgyvendintiems pakrančių regionams. Kaip žmonės reaguos į šiuos pokyčius, kol kas mokslininkams sudėtinga nuspėti.

Manoma, kad migracija taps vienu svarbiausių XXI a. iššūkių. JAV ir Vakarų Europos gyventojų skaičių pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia palaikė imigracija, tačiau ji vis dažniau tampa politinių ginčų objektu. Tokios šalys kaip Japonija, kur gyventojų skaičius sparčiai mažėja, išlieka itin uždaros migrantams. Nepaisant to, didėjantis disbalansas tarp sparčiai augančių ir senstančių visuomenių, dar labiau paaštrintas klimato kaitos, beveik neabejotinai didins migracijos spaudimą visame pasaulyje.

Šiandien jau beveik trys ketvirtadaliai žmonių gyvena šalyse, kuriose gimstamumas yra artimas vadinamajam pakeitimo lygiui arba mažesnis už jį. Plačiai priimta laikyti, kad šis lygis siekia apie 2,1 vaiko vienai moteriai. Tačiau realybėje jis skiriasi, tai priklauso nuo mirtingumo rodiklių. Maždaug trečdalis žmonijos gyvena šalyse, kur gimstamumas artimas šiam lygiui, dar ketvirtadalis – ten, kur jis labai mažas, o itin didelio gimstamumo valstybėse (visos jos Afrikoje) gyvena vos apie 4 % pasaulio piliečių. Netgi ten gimstamumas šiandien jau mažesnis nei anksčiau.

Šiek tiek apie Žemės gyventojus:

• Žemės ūkio atsiradimo pradžioje, apie 8000 m. pr. Kr., pasaulio gyventojų skaičius siekė maždaug 5 mln.. Per 8000 metų jų skaičius išaugo iki 200 mln., o augimo tempas siekė mažiau nei 0,05 % per metus.
• Vien per XX a. žmonijos skaičius išaugo nuo 1,65 mlrd. iki 6 mlrd.
• Antrasis milijardas pasaulio piliečių buvo pasiektas vos per 130 metų (1930 m.), trečiasis– per 30 metų (1960 m.), ketvirtasis – per 15 metų (1974 m.), o penktasis – vos per 13 metų (1987 m.).
• 1970-aisiais pasaulyje gyveno maždaug perpus mažiau žmonių nei dabar.
• Dabartinis gyventojų skaičiaus augimas – apie 70 mln. žmonių per metus.

Autorė Monika Budnikienė