Apie kapinėse susidarančias atliekas

Apie Vėlines kapinėse daugėja besilankančių žmonių ir, žinoma, išvežamų atliekų. Dažniausiai šiuo intensyviu laikotarpiu prie kapinių didinamas atliekų konteinerių skaičius bei koreguojamas jų išvežimo dažnis. Visgi vien atliekų tvarkytojų pastangų neužtenka. Kapinėse susidarančių atliekų kiekį padėtų sumažinti saikinga kapaviečių puošyba ir tinkamai rūšiuojamos atliekos.

Kapinės yra žalioji erdvė

Kapinės Lietuvos miestuose užima trečdalį visų žaliųjų teritorijų. Jų tapimas visavertėmis žaliosiomis erdvėmis būtų svarbus indėlis papildant miesto žaliąją infrastruktūrą. Tad kuo mažiau plastiko bei kitų nenatūralių detalių ir kuo daugiau natūralių augalų kapinėse daugiau, tuo geriau. Medžiai, krūmai, gyvos gėlės leidžia šioje aplinkoje veikti ir kitiems gyvosios gamtos gyventojams – dirvožemio gyviams, vabzdžiams, smulkiems graužikams ir paukščiams. Besirūpinantieji ne tik kapinių estetika, bet ir aplinkosauga, tvarkydami šią aplinką turėtų palikti bent dalį natūralaus (neuždengto akmens plokštėmis ar trinkelėmis) ploto. Taip pat dažniau rinktis nedidelius visžalius krūmelius ar šliaužiančius augalus, kurie ne tik puikiai ištveria vėsius orus, bet ir tampa prieglobsčiu vabalėliams. Kasmet tiek atliekų tvarkytojai, tiek kapinių priežiūros specialistai ragina ant kapų dėti kiek įmanoma mažiau žvakių ar bent jau pasirūpinti, kad stiklo ir plastiko tara būtų apsaugota nuo vaško ar parafino išsiliejimo ir galėtų būti perdirbta. Būtent žvakių ir žvakidžių, taip pat dirbtinių gėlių po Vėlinių surenkama daugiausia. Deja, didelė dalis jų būna netinkamos perdirbti.

Kokių klaidų nedaryti?

Vėlinių laikotarpiu atliekų konteineriai pripildomi kur kas greičiau, todėl svarbu pasirūpinti tinkamu atliekų rūšiavimu. Daugiausia kapinėse susidaro mišrių, žaliųjų, stiklo ir plastiko pakuočių atliekų. Skaičiuojama, kad Vėlinių laikotarpiu, lyginant su kitais mėnesiais, kapinėse atliekų skaičius išauga kone 6–8 kartus. Šalia kiekvienų kapinių galima rasti mišrių atliekų konteinerį, specialią vietą išrautoms ar surinktoms gyvoms gėlėms, šakelėms ar lapams – tam gali būti palikti didmaišiai, pastatytas žaliųjų atliekų konteineris arba įrengtos atitvertos aikštelės. Antrinėms žaliavoms, tokioms kaip stiklo ar plastiko indeliai, žvakių įdėklai, šalia kapinių pastatyti atliekų rūšiavimo konteineriai.

Nors vis daugiau žmonių, lankančių artimųjų kapus, rūšiuoja atsakingai: pakuotes meta į joms skirtus rūšiavimo konteinerius, žaliąsias atliekas – į didmaišius, specialius konteinerius ar įrengtas atitvertas aikšteles, pastarosiose vis dar atsiduria ne tik sugrėbti lapai, nudžiūvusios ar nuvytusios gėlės, šakelės ar spygliai, bet ir dirbtinės gėlės, žvakių įdėklai ar plastikiniai maišeliai. Šios atliekos užteršia žaliųjų atliekų konteinerį, todėl jas paversti kompostu tampa kur kas sudėtingiau arba apskritai neįmanoma.

Išrautos gėlės, sugrėbti lapai ar šakelės vis dar keliauja į buitinių atliekų konteinerius kartu su kitomis atliekomis – konteineriai greitai prisipildo, žaliosios atliekos skleidžia nemalonų kvapą. Dar blogiau, jei žaliosios atliekos paliekamos pakuočių konteineriuose: užteršia popieriaus, plastiko ar stiklo atliekas – jų perdirbti tampa neįmanoma.

Rūšiuojant kapinių žvakes, reikėtų atskirti jų dalis: pašalinus vaško likučius, stiklines žvakides mesti į stiklo konteinerį, plastikinius ir metalinius dangtelius, padėkliukus, plastikinius indelius – į plastiko pakuočių konteinerį.

Tinkamai sutvarkyti ir išrūšiuoti kapinėse susidarančias atliekas – visapusiškai naudinga: šalia kapinių konteineriai nebus prigrūsti atliekų, neskleis nemalonių kvapų ir aplinka atrodys estetiškai. Atliekų tvarkytojų surinktos žaliosios atliekos bus pristatytos kompostuoti, antrinės – perdirbti, o buitinės nuvežtos mechaniškai ir biologiškai apdoroti gamyklose.

Projektą „Žaliasis puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (8000 Eur)

Autorė Eglė Stratkauskaitė