Pasaulis aktyviai švenčia 250-ąsias vienos įtakingiausių rašytojų Jane Austen gimimo metines. Nuo didingų pokylių salių Anglijoje iki tūkstančių gerbėjų internete – šios literatūros ikonos jubiliejus tapo tikru kultūriniu fenomenu. Nors pati autorė visą gyvenimą praleido ramioje provincijos aplinkoje, o jos knygos iš pradžių buvo leidžiamos anonimiškai, šiandien jos vardas siejamas su nepakeičiama klasika, romantiška elegancija ir aštriu socialiniu humoru.

 

Tikroji rašytojos istorijaDrop,Down,Capital,A,With,Theme,Of,Author,Jane,Austin

 

Jane Austen gimė 1775 m. gruodžio 16-ąją Steventone, Hampšyro grafystėje, gausioje dvasininko George‘o Austeno šeimoje. Ji turėjo šešis brolius ir vyresnę seserį Kasandrą, kuri tapo artimiausia drauge ir paslapčių saugotoja. Šeimoje skatintas kūrybiškumas, intelektualūs debatai, meilė teatrui ir knygoms, todėl Jane pradėjo rašyti dar paauglystėje: kūrė linksmas, parodijuojančias istorijas šeimos narių pramogai. Tačiau kelias į literatūros olimpą nebuvo lengvas. Jos romanai „Protas ir jausmai“, „Puikybė ir prietarai“ dienos šviesą išvydo tik po ilgų redagavimo metų ir buvo pasirašyti paslaptingu slapyvardžiu „by a Lady“. Autorė taip ir nesulaukė nei tikrosios šlovės, nei finansinės nepriklausomybės, o jos šeima nuolat susidurdavo su piniginiais sunkumais. Nors Jane buvo jausminga ir turėjo gerbėjų – pavyzdžiui, jauną airį Tomą Lefrojų, su kuriuo patyrė trumpą, bet nelaimingą meilės istoriją dėl nepalankių ekonominių aplinkybių – ji niekada neištekėjo. Kartą priėmusi turtingo, bet neromantiško sužadėtinio Harriso Bigg-Witherio pasiūlymą, jau kitą rytą jį atmetė, pasirinkdama nepriklausomybę ir galimybę kurti, o ne finansinį saugumą be meilės. Rašytoja mirė vos 41 metų, 1817 m., tikriausiai nuo Adisono ligos. Palaidota Vinčesterio katedroje. Įdomu tai, kad jos brolio Henry parašytame antkapiniame užraše iš pradžių net nepaminėta, jog buvo garsių romanų autorė. Tikrasis genialumas viešai pripažintas gerokai vėliau, kai skaitytojai ir kritikai suprato, kad jos tekstai – tai ne šiaip meilės romanai, o revoliucinė literatūra. Ji pirmoji rašė taip meistriškai, kad skaitytojas galėtų istoriją matyti veikėjų akimis.

 

Korsetai, arbatėlės ir paslėptas maištas

 

J. Austen fenomenas literatūros pasaulyje yra unikalus, nes ji gebėjo sujungti dvi sunkiai suderinamas sritis – subtilią romantiką ir negailestingą socialinę satyrą. Rašytojos sukurti dialogai iki šiol laikomi humoro ir ironijos viršūne. Jos kūriniuose gvildenamos temos – moterų ekonominė priklausomybė nuo santuokos, socialinių sluoksnių barjerai ir asmenybės brendimas – išlieka neįtikėtinai aktualios. Tuo metu, kai moterys neturėjo teisės į nuosavybę, o vienintelis saugus jų kelias visuomenėje buvo naudinga santuoka, J. Austen savo herojėms suteikė stiprų balsą, savigarbą ir teisę rinktis meilę. Elizabet Benet iš „Puikybės ir prietarų“ ar Ema Vudhaus iš romano „Ema“ yra modernios moters prototipai: jos klysta, mokosi, mąsto savarankiškai ir drąsiai rėžia tiesą į akis autoritetams. Rašytoja drąsiai parodijavo laikmečio madas, pavyzdžiui, „Nortangerio abatijoje“ pašiepė populiarius gotikinius siaubo romanus. J. Austen palikimas toks stiprus, kad Pirmojo pasaulinio karo metais britų kareiviai apkasuose skaitė jos knygas ieškodami paguodos nuo žiaurumo aplink. „Janeitizmo“ fenomenas gimė iš poreikio rasti emocinį saugumą. Rašytoja sukūrė literatūrinę visatą, kurioje moralė, protas ir padorumas visada laimi prieš tuštybę, egoizmą, veidmainystę.

 

Kodėl šiandien idealizuojame šį pasaulį?

 

Kodėl būtent dabar, XXI a., išgyvename masinį J. Austen populiarumo renesansą, o socialinius tinklus užkariavo grotažymė #Regencycore? Atsakymas slypi mūsų kultūriniame nuovargyje. Šiuolaikinis pasaulis perpildytas skaitmeninio triukšmo, greito vartojimo ir nuolatinio streso. J. Austen aprašytas pasaulis siūlo radikalų kontrastą: lėtą gyvenimo tempą, ilgus pasivaikščiojimus gamtoje, laiškų rašymą ranka ir gilius, prasmingus pokalbius prie popietinės arbatos puodelio. Tai estetika, kurioje detalės turi reikšmę. Klasikinės ampyro stiliaus suknelės, šilkinės pirštinės, romantiškos architektūrinės panoramos kuria vizualinį jaukumą, kurio ilgisi modernus žmogus. Be to, prie šios nostalgijos bangos stipriai prisideda populiarioji kultūra. Tokie serialai kaip „Bridžertonai“ skolinasi regentystės stiliaus vaizdinius elementus ir prabangą, o kultinis 1995 m. BBC serialas „Puikybė ir prietarai“ su Colinu Firthu arba nauji „Netflix“ projektai nuolat primena apie šio pasaulio patrauklumą. Žmonės idealizuoja šią epochą ne todėl, kad norėtų grįžti į laikus be elektros ar modernios medicinos: tiesiog pasiilgo mandagumo, aiškių socialinio bendravimo taisyklių ir, žinoma, idealizuotos, pagarbios meilės, kurioje vyras dėl moters pasirengęs nubristi mylias per lietų ir purvą.

 

Pasaulinės iškilmės: didžiausi 250-mečio renginiai

 

Švęsdami įspūdingą jubiliejų, gerbėjai visame pasaulyje organizuoja renginius, kurie leidžia tiesiogine prasme peržengti laiko slenkstį. Didžiausios ir įspūdingiausios iškilmės, be abejo, vyksta autorės gimtinėje Anglijoje. Pagrindiniu traukos centru tapo istorinis Bato miestas, kuriame kasmet organizuojamas garsusis Jane Austen festivalis. Šiemet jis sumušė visus lankomumo rekordus – į gatves išėjo per pusę tūkstančio žmonių, pasidabinusių autentiškais XIX a. pradžios kostiumais. Šiame festivalyje, trukusiame 10 dienų, lankytojai dalyvauja eisenose, mokosi šokti tradicinius regentystės šokius, žaidžia kriketą ir mėgaujasi arbatėlėmis istoriniuose Bato salonuose. Kita vieta, kurios nevalia praleisti, – oficialus Jane Austen namas-muziejus Čautone, kur rašytoja praleido paskutinius gyvenimo metus ir parašė brandžiausius kūrinius. Čia organizuojama speciali paroda „Austenmania!“, skirta rašytojos kinematografiniam palikimui, o lankytojai gali pamatyti tą mažą staliuką, prie kurio gimė pasauliniai šedevrai. Taip pat visoje šalyje rengiami teminiai pokyliai, pavyzdžiui, didingasis „Yuletide Jane Austen Birthday Ball“ istorinėje Bato „Pump Room“ salėje, kur gyvai grojant tų laikų muzikai galima pasijusti tikru J. Austen romano veikėju.

 

Įdomu

 
  • Vienintelis oficialiai pripažintas rašytojos portretas – nedidelis spalvotas piešinys, kurį paskubomis nupiešė sesuo Kasandra. Jane pavaizduota nusisukusi, sukryžiavusi rankas, o veido bruožai matomi tik iš dalies.
  • Rašytoja kūrė ant mažų popieriaus skiautelių svetainėje. Tam, kad niekas neaptiktų rašančios, tyčia netaisė girgždančių durų vyrių – taip išgirsdavo kažką ateinant ir laiku paslėpdavo rankraštį po staltiesės kraštu.
  • Anglijos karalius Jurgis IV buvo aistringas J. Austen kūrybos gerbėjas ir reikalavo, kad ji dedikuotų jam knygą. Jane labai nemėgo princo dėl palaido gyvenimo būdo, tačiau neturėjo kito pasirinkimo. Romaną „Ema“ dedikavo jam su šaltai formalia ir mandagia gaida.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė