Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena – gyventojai, susidūrę su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos.

 

Skirtingoms aplinkybėms – skirtingos išmokosStacked,Coins,In,Red,Lifebuoy,Or,Lifebelt,With,Wooden,Background

 

„Valstybė padeda gyventojams, patiriantiems finansinių sunkumų. Socialinė pašalpa, kompensacijos už būsto šildymą ir vandenį bei vaikus auginančioms šeimoms mokamos išmokos padeda užtikrinti būtiniausius poreikius ir sumažinti finansinę naštą. Taip pat stiprinamos paskatos įsidarbinti, kad žmonės galėtų lengviau grįžti į darbo rinką ir užsitikrinti tvaresnes pajamas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

 

Socialinė pašalpa. Pašalpa priklauso, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2026 m. sausio 1 d. neviršija 256,3 Eur. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (atsižvelgiant į šeimos sudėtį ir vaikų skaičių – nuo 20 iki 40 %). Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirba. Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį: pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt pateikta Socialinės pašalpos skaičiuokle.

 

Kur kreiptis? Į gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

 

Socialinė pašalpa pradėjus dirbti. Socialinę pašalpą gavęs asmuo įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 %, 4–6 mėnesį – 80 %, o likusius 6 mėnesius – 50 % buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

 

Kur kreiptis? Į gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

 

Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, nuo 2026 m. birželio 1 d. įsigalios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus. Įsigaliojus pakeitimams, 100 % dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių). Taip pat nuo 6 iki 3 mėnesių sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis (iki įsidarbinimo) bei išplėstas gavėjų ratas – papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus bus mokama ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo neprivaloma: auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

 

Kompensacijos už šildymą ir karštą bei geriamąjį vandenį. Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre. Skiriant kompensacijas, vertinama asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį. Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

 

Kur kreiptis? Į gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

 

Kompensacija už būsto šildymą. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 % skirtumą tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2026 m. – 466 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (2026 m. – 699 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui. Tad apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 466 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimami 3 VRP dydžiai, t. y. 699 Eur. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (atsižvelgiant į šeimos sudėtį ir vaikų skaičių – nuo 20 iki 40 %). Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį: pasinaudoti spis.lt pateikta Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

 

Kur kreiptis? Į gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

 

Kompensacija už geriamąjį vandenį. Šią kompensaciją galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 % asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį sudaro 810 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 16,2 Eur (810 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.

 

Kur kreiptis? Į gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

 

Kompensacija už karštą vandenį. Šią kompensaciją galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 % asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienam gyvenančiam asmeniui, kurio pajamos per mėnesį siekia 810 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 40,5 Eur (810 Eur x 0,05).

 

Kur kreiptis? Į gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

 

Įsigalios palankesnės sąlygos

 

Siekiant sudaryti palankesnes piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams gavimo sąlygas, nuo šių metų birželio 1 d. įsigalios pakeitimai, kuriais:

 

– nustatyti atskiri būsto ploto normatyvai pagal jo tipą (daugiabučiuose namuose ir vieno arba dviejų butų individualiuose namuose) – būsto ploto normatyvas padidintas nuo 60 iki 90 kv. m., t. y. 1,5 karto (dabar tiek butams, tiek individualiems namams taikomas vienodas – 60 kv. m. normatyvas);

 

– dvigubai padidintas piniginių lėšų normatyvas – nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti piniginę socialinę paramą, jeigu turi sukaupę didesnę finansinę pagalvę;

 

– sudarytos palankesnės piniginės paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus – 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (dabar socialinė pašalpa skiriama tik vaikams, o kompensacijos neteikiamos);

 

– palankesnės piniginės paramos gavimo sąlygos auginantiems vaikus su negalia – į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 % ir daugiau dalyvumo, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė