Gyventojams ir valstybės institucijų darbuotojams vis dažniau tampant socialinės inžinerijos atakų taikiniu, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ragina imtis papildomų atsargumo priemonių susirašinėjimo programėlių naudotojams.

 

Institucijos perspėja gyventojusMoscow,,Russia,-,October,,15,2018,The,Logos,Of,The

 

NKSC kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu (AOTD) ir Valstybės saugumo departamentu (VSD) paskelbė rekomendacijas, skirtas apsisaugoti nuo bandymų perimti „Signal“, „WhatsApp“ ir kitų susirašinėjimo platformų paskyras. Anot NKSC, dažniausiai vykdomos fišingo atakos. Jų metu sukčiai apsimeta programėlės pagalbos tarnyba ar pažįstamu žmogumi ir siekia išvilioti prisijungimo duomenis. Perėmę paskyrą, jie gali skaityti privačius susirašinėjimus, apsimesti paskyros savininku ir pasinaudoti jo kontaktais vykdydami tolesnes socialinės inžinerijos atakas. Tiesa, centras teigia, kad iki šiol nėra nustatyta techninių „Signal“ spragų, leidžiančių perimti naudotojų paskyras. Todėl institucija rekomenduoja niekam neatskleisti prisijungimo duomenų ir patvirtinimo kodų, nespausti įtartinų nuorodų, atsargiai naudoti QR kodus bei reguliariai tikrinti prie paskyros prijungtus įrenginius ir diegti programėlių atnaujinimus.

 

Pažymima, kad nurodytos grėsmės aktualios ir kitoms plačiai naudojamoms susirašinėjimo platformoms, įskaitant „WhatsApp“ ir „Telegram“.

 

Efektyviausi veiksmai, kuriuos privalo atlikti pats žmogus, kad maksimaliai apsaugotų bet kurią susirašinėjimo programėlę nuo programišių

 
  • Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA). Nustatykite papildomą PIN kodą programėlės nustatymuose. Tai neleis sukčiams perimti jūsų paskyros kitame įrenginyje, net jei jie sužinos jūsų SMS patvirtinimo kodą.
  • Niekada nedalinkite gautų kodų. Niekam neperduokite jokių SMS žinute ar programėlėje gautų verifikacijos kodų bei nuorodų. Net jei to prašo jūsų draugu ar šeimos nariu apsimetęs asmuo.
  • Tikrinkite prijungtus įrenginius. Reguliariai (bent kartą per mėnesį) peržiūrėkite nustatymų skiltį „Linked Devices“ arba „Sessions“. Nedelsdami atjunkite visus nepažįstamus ar nebenaudojamus kompiuterius ir telefonus.
  • Apribokite privatumą ir grupes. Nustatymuose pakeiskite leidimus taip, kad jus į grupes galėtų pridėti, matyti jūsų telefono numerį ar profilio nuotrauką tik jūsų kontaktai, o ne visi interneto vartotojai.

 

Paprasti, aiškūs patarimai ir požymiai, kurie padės atpažinti apgaulę ir apsisaugoti.

 

Kaip suprasti, kad rašo sukčiai?

 
  • Skubina ir gąsdina. Sukčiai visada reikalauja veikti „greitai“, „tuoj pat“, gąsdina užblokuotomis sąskaitomis, teismais, nelaimėmis arba prarastais pinigais.
  • Prašo slaptų duomenų. Tikri bankai, policija, „Sodra“ ar paštas niekada neprašo jūsų prisijungimo kodų, slaptažodžių ar banko kortelės numerio žinutėmis.
  • Keistas numeris arba klaidos. Žinutė ateina iš užsienietiško numerio (prasideda ne +370) arba tekstas parašytas su keistomis gramatinėmis klaidomis, lyg išverstas kompiuterine programa.

 

Ko NIEKADA nespausti?

 
  • Mėlynų nuorodų. Nespauskite jokių nuorodų, kurias atsiuntė nežinomas asmuo, net jei žada prizą, siuntinio atsiėmimą ar paramą.
  • Failų su keistais pavadinimais. Neatidarykite atsiųstų dokumentų, nuotraukų ar programėlių failų iš žmonių, kurių nepažįstate. Jie gali užkrėsti telefoną.
  • Mygtukų „Patvirtinti“ banko programėlėje. Jei gavote žinutę ir tuo pat metu telefone iššoko prašymas įvesti „Smart-ID“ kodą ar „kodų generatorių“ – atšaukite tai. Kodą galima įvesti tik tada, kai operaciją pradedate jūs patys.

 

Ko NIEKADA nerašyti ir nesiųsti?

 
  • Savo banko duomenų. Niekada nesiųskite banko kortelės nuotraukų, PIN kodų ar prisijungimo prie el. bankininkystės duomenų.
  • SMS žinutėmis gautų kodų. Jei gavote SMS su skaičių kodu, jo negalima persiųsti ar pasakyti niekam – tai jūsų paskyros „raktas“.
  • Asmens kodo ir dokumentų nuotraukų. Nesiųskite savo paso ar asmens tapatybės kortelės nuotraukų nepažįstamiems asmenims, nes jūsų vardu gali paimti greitąjį kreditą.
 

Auksinė taisyklė įtarus apgaulę! Jei gavote žinutę iš vaiko, anūko ar draugo, kuris prašo skubiai pervesti pinigų (nes „pamečiau telefoną“, „patekau į bėdą“), nesirašinėkite. Išjunkite programėlę ir paskambinkite tam žmogui įprastu telefono skambučiu arba susisiekite su kitais šeimos nariais ir patikrinkite informaciją.

 

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė

 

MRF_logo_SPALV_RGB_LT_HOR