Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad nuo 2016-ųjų į darželius bus priimami tik skiepyti vaikai. Apie tai, ar valstybė turi teisę įpareigoti tėvus skiepyti savo vaikus „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Vytautas Bakasėnas bei homeopatas Simonas Stankūnas.

LR_TV_LT_D. Razmuviene

- Pone Bakasėnai, kokie to pasirašyto įstatymo motyvai? Įstatyme skelbiama, kad į darželį ir lopšelį bus priimami vaikai, turintys pažymas, kad yra paskiepyti nuo tymų raudonukės, poliomielito. Išimtys bus daromos tiems, kurie nepaskiepyti dėl kontrindikacijų.

- Užkrečiamų ligų valdymas. Yra infekcijos šaltinis, perdavimo keliai ir imli visuomenė. Užkrečiamos ligos dažniausiai kyla kolektyvuose. Skiepijimai yra pats efektyviausias valdymas. Jeigu nėra skiepijimo, kolektyvuose gali būti naudojami antibiotikai. Diskutuojama labai ilgai, kalbėjomės su tėveliais, daugelis jų sutinka su ta nuostata. Statistika rodo, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių paskiepytų vaikų skaičiumi.

- Kaip bus su tais tėvais, kurie nenori skiepyti savo vaikų, nes mano, kad taip yra geriausia. Tai jų vaikai nepaklius į darželius?

- Teisės aktas reikalauja, kad prieš einant į darželį reikia būti pasiskiepijus. Teisės aktas reikalauja, kad reikia laikyti vairuotojo egzaminą, norint vairuoti mašiną. Yra nuostata, jos priimta laikyti. Tėvai spręs šį klausimą su darželio administracija.

- Ponia Razmuviene, kodėl skiepai nuo šitų trijų ligų yra svarbūs?

- Visuomenė priima jas kaip vaikiškas ligas, bet nebegalima įvardinti, kad jomis serga vien vaikai. Tai ypatingai lakios infekcijos. Žmonės yra 100proc. imlūs šioms ligoms.

- Turiu tokią informaciją, kad Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis 2013-aisiais nė vienam vaikui nebuvo nustatyta privalomaisiais skiepais kontroliuojami difterija, raudonukė ir poliomielitas. Tymais – 35 atvejai.

- Taip. Dėl to jų ir nėra, nes yra pasiektos aukštos skiepijimo apimtys. Pasaulis neišrado jokios priemonės, kaip kitaip būtų įmanoma suvaldyti užkrečiamą ligą.

- (V. Bakasėnas) Pasaulyje yra priimti užkrečiamų ligų valdymo tikslai, o pagal juos tymai, raudonukė ir poliomielitas yra likviduojamos ligos. Jas galima sunaikinti, kai nėra sergančių, užkratas necirkuliuoja.

- Pone Stankūnai, ar valstybė gali nuspręsti už tėvus?

- Kai kurie dalykai yra tikrai tėvų pasirinkimas. Skiepai, skirtingai nei automobilių teisės, turi kitą galą. Tai yra pašalinės reakcijos, lėtinės ligos. Yra daug studijų, publikuotų prestižiniuose medicinos žurnaluose, kur kalbama, kad skiepas yra susijęs su išaugusia cukrinio diabeto rizika, alerginėm ligom. Žinoma, kad skiepyti vaikai alerginėm ligom serga 4-5 kartus dažniau. Ta mintis, kad imsim ir išnaikinsim kažkokią ligą, yra trumparegiška. Suomijoj išnaikino tymus, bet ji pirmauja pasaulyje pagal sergamumą cukriniu diabetu. Tas augimas prasidėjo, kai buvo pradėta skiepų nuo tymų kampanija. Skiepai yra nevienareikšmis sprendimas. Jeigu yra norinčių skiepytis – prašau. Nors nemažai gydytojų mano, kad skiepai yra tam tikras eksperimentas.

- Telefonu mūsų klausosi mama Ramūnė Želionienė,. Ponia Ramune, kai vertinate ministro sprendimą?

- Dirbu su daug mamų Lietuvoje. Bendras reziumė yra tai, kad iškristi iš sistemos yra pavojinga bet kuriam Lietuvos piliečiui. Tėvai jaučia didžiulę priespaudą iš valstybės, kad turi daryti taip ir ne kitaip. Žmonės, kurie domisi ta sritimi, piktinasi. Pati, kaip mama, žinau, ką reiškia atstovėti poliklinikoj, kai nenorėjau, kad mano vaikas būtų skiepijamas. Teko patirti didžiulį spaudimą.

- Pone Bakasėnai, gal reikia supažindinti visuomenę, pateikti tiek teigiamus, tiek neigiamus poveikius, o ne versti skiepyti ir grasinti, kad nepakliūsite į darželius?

- Sutinku, mes tą ir darome. Yra pereinamasis laikotarpis, 2016m. sausio 1 d. Šviečiam visuomenę, pateikiam pasaulinę specialistų praktiką. Iš patirties galiu pasakyti, kad pirmas klausimas, sunegalavus vaikui, yra ar jis nebuvo skiepytas. Tada ligai nustatyti daug proto nereikia. Tu buvai skiepytas – tau alergija dėl to. Kiek vaikas alergenų gauna kvėpuodamas oru ar iš maisto produktų?

- (S. Stankūnas) Jeigu vaikas yra alergiškas dulkėms ar kiaušiniui, tai nereiškia, kad kaltos yra dulkės ar kiaušinis. Yra klausimas, kas davė predispoziciją tam.

- (V. Bakasėnas) 1995m. Lietuvoje per du turus buvo paskiepyta 1,7mln. gyventojų. Buvo sustabdyta masinė difterijos epidemija, kuri atnešė mirtis į Lietuvą. Tik masinio skiepijimo pagalba buvo sustabdyta epidemija. Girdėjau, kad sakėte, kad skiepyti vaikai suserga. Taip, suserga. Nereikia to slėpti ar iš to juoktis. Imuninis vaikų atsakas yra nevienodas.

- (S. Stankūnas) Ne apie tai šnekam. Žiūrint istoriškai, beveik nuo visų ligų buvo pradėta skiepyti tada, kai jų mirtingumas buvo bent 99proc. sumažėjęs.

- Ponia Razmuviene, atėjus skiepytis, gydytojas nepaaiškina apie galimą šalutinį poveikį.

- Reikėtų šnekėti skiepo pozityvus. Yra teisės aktai, kurie įpareigoja supažindinti gydytoją, vidurinį personalą, pacientus. Visi pasirašo. Ten įvardintos visos pašalinės reakcijos. Kasmet Lietuvoje registruojama apie 50 reakcijų – patinimai, bėrimas, temperatūra.

- O rimtesnės?

- Rimtesnių atvejų nėra buvę, tą sakau visiškai atsakingai. Po skiepų sudėtingų reakcijų nebūna. Sakot, kad Suomijoj likviduoti tymai. Nieko panašaus. Šiais metais registruotas sergamumas, protrūkis ir net mirties atvejai.

- (S. Stankūnas) Iš Jūsų pusės nėra atsakinga kalbėti apie 50 reakcijų. JAV agentūra, kuri surenka tokią informaciją, pripažįsta, kad pranešama apie 10 proc. tokių atvejų, Lietuvoje, jeigu nors 1 proc., tai jau yra daug. Pavyzdžiui maža mergaitė po skiepo klykia dvi paras.

- (D. Razmuvienė) Jeigu mergaitė klykia dvi paras, mes turim tą informaciją turėti.

- Gal čia tėvai turi spręsti ar pranešti, ar nepranešti.

- (S. Stankūnas) Ne tėvai. Būkim biedni, bet teisingi, sprendžia įstaigos vadovas. Dar neseniai peržiūrėjom teisės aktus, ką reikia daryti, jeigu gauni tokią reakciją. Labai didelė tikimybė, kad tai baigsis komisijom, auditais. Daug žinau atvejų, kai gydytojams yra pasakyta, kad sukis, kaip nori, bet kad šita problema būtų ne nuo skiepų.

- (V. Bakasėnas) Jums labai gerai sekasi viską apversti aukštyn kojom. Žolelės, arbatos, gydymai. Ar registruojami pašaliniai padariniai po arbatos gėrimo?

- (S. Stankūnas) Kalbam apie mažus vaikus, kūdikius.

- Kokiais tyrimais paremtas vaikų skiepijimo kalendorius?

- (V. Bakasėnas) Klinikiniais tyrimais. Yra tiriamas kraujas, antikūnių koncentracija.

- Medikų bendruomenė teigia, kad skiepas yra vos ne panacėja. Bet nėra įrodyta, kad nėra šalutinio poveikio.

- (V. Bakasėnas) Yra Pasaulio sveikatos organizacijos, tarptautiniai organai.

- (S. Stankūnas) Jie mato ir tuos neigiamus tyrimus, bet jie labiausiai susirūpinę tuo, kad nesumažėtų pasitikėjimas skiepais. Mes, kaip gydytojai, nesakom, kad skiepai yra blogai. Sakom, kad tai yra lazda su dviem galais. Pažiūrėkit, kaip auga lėtinių ligų, elgsenos sutrikimų skaičius, tas pats hyperaktyvumas, sąnarių sutrikimai.

- Ačiū už pokalbį.

Laidos „Lietuva tiesiogiai“ transliaciją ir visų praėjusių laidų įrašus galite žiūrėti internetiniame „Lietuvos ryto“ televizijos puslapyje http://tv.lrytas.lt.