Rugsėjo pabaigoje 64-ąjį gimtadienį švęsianti Nia Vardalos – viena iš tų aktorių, kurių karjerą galima vadinti tikru atkaklumo ir tikėjimo savimi pavyzdžiu. Ji nebuvo Holivudo gražuolė, tad ilgą laiką sunkiai rado vietą kino industrijoje. Tuomet aktorė padarė tai, kas pakeitė visą jos gyvenimą: parašė istoriją apie save, savo šeimą ir graikiškas šaknis. „Mano didelės storos graikiškos vestuvės“ tapo pasauliniu fenomenu.

 

Holivudo sudaužyta svajonėLos,Angeles,-,Mar,16:,Nia,Vardalos,Arrives,For,“an

 

Antonia Eugenia „Nia“ Vardalos gimė 1962 m. rugsėjo 24-ąją Vinipege, Kanadoje, graikų kilmės šeimoje. Jos tėvai buvo emigrantų vaikai, todėl namuose netrūko graikiškų tradicijų, stipraus šeimos ryšio, maisto, triukšmingų pokalbių ir, kaip vėliau pati juokavo, artimųjų, kurie visada turėjo savo nuomonę apie tai, kaip reikėtų gyventi. Suaugusi N. Vardalos persikėlė į JAV ir pradėjo aktorės karjerą. Tačiau Holivudas jos nepasitiko išskėstomis rankomis. Ji nebuvo tokia aktorė, kokią tuo metu kino industrija įsivaizdavo romantinėje komedijoje. Ir būtent ši aplinkybė tapo svarbiu jos istorijos posūkiu. N. Vardalos pasirinko improvizacinės komedijos kelią ir dirbo garsiojoje „Second City“ trupėje. Čia ji išmoko nebijoti scenos, publikos reakcijos ir, svarbiausia, savo pačios balso. Tačiau aktorystėje vis nesisekė taip, kaip norėjo. Ne viename interviu prisipažino, kad dėl prodiuserių atstūmimo išgyvena iki šiol. „Mes nesame tie žmonės, kuriais save pristatome „Instagram“. Nė vienas iš mūsų negyvena su aureole virš galvos“, – sakė N. Vardalos, kalbėdama apie nesėkmes. Aktorė pripažino, kad atmetimas vis dar sukelia vienatvės ir nepasitikėjimo savimi jausmą, tik dabar ji greičiau randa išeitį. Tai svarbi jos istorijos detalė. N. Vardalos abejojo, nusivildavo ir jautėsi atstumta, tačiau išmoko nebūti auka.

 

„Aš tiesiog norėjau gauti darbą“

 

1997 m. N. Vardalos parašė vienos aktorės spektaklį „Mano didelės storos graikiškos vestuvės“. Jame ji pasakojo apie graikės šeimą ir meilę ne graikų kilmės vyrui. Istorija buvo įkvėpta pačios aktorės gyvenimo ir jos šeimos istorijos. Iš pradžių N. Vardalos net neplanavo kurti kino franšizės. „Aš tiesiog norėjau gauti darbą!“ – po daugelio metų juokavo aktorė. Spektaklis Los Andžele sulaukė didžiulio susidomėjimo. Tarp žiūrovų buvo aktorė ir prodiuserė Rita Wilson, turinti graikiškų šaknų. Ji liko sužavėta ir pasiūlė sukurti kino juostą, net kartu su vyru Tomu Hanksu tapo vienais iš prodiuserių. T. Hanksas vėliau pabrėžė, kad N. Vardalos pagrindinis vaidmuo suteikė filmui ypatingo autentiškumo, nes tai buvo jos pačios gyvenimo patirtis. Tačiau kelias į didžiuosius ekranus nebuvo paprastas. Kino studijos norėjo pakeisti istoriją: svarstė pagrindiniam vaidmeniui pasamdyti žinomesnę aktorę; siūlė net pakeisti šeimos tautybę, kad istorija būtų universalesnė. N. Vardalos nesutiko. Tai buvo vienas svarbiausių karjeros sprendimų. Ji pasirinko išsaugoti tai, kas tikra. Tad galiausiai 2002 m. pasirodė filmas „Mano didelės storos graikiškos vestuvės“ N. Vardalos ne tik suvaidino pagrindinę heroję Toulą Portokalos, bet ir parašė scenarijų. Filmas sulaukė milžiniškos sėkmės, o jo scenarijus pelnė „Oskaro“ nominaciją. „Aš jaučiausi kaip mažas vaikas viso šio proceso metu“, – vėliau pasakojo ji. Aktorė prisiminė, kad buvo sunku patikėti, jog niekas neperrašė jos autentiško teksto. „Jaučiausi dėkinga“, – sakė N. Vardalos.

 

Kodėl milijonai žmonių atpažino save Touloje?

 

Filmo sėkmė buvo beveik neįtikėtina. Romantinė komedija, vaizduojanti graikų šeimos kasdienybę, tapo pasauliniu hitu. N. Vardalos istorija pasirodė esanti stebėtinai universali. Tai pasakojimas apie moterį, kuri ilgą laiką jautėsi nepastebima. Apie šeimą, kuri nori gero, bet kartais pernelyg kontroliuoja. Apie bandymą atrasti savąjį balsą, nepaisant artimųjų lūkesčių. Apie meilę žmogui, kuris nėra toks, kokį šeima įsivaizdavo kaip idealų partnerį. „Jeigu matote savo šeimą mano šeimoje, vadinasi, mes esame susiję“, – apie filmo aktualumą sakė N. Vardalos. Tai, ko gero, ir yra jos istorijos esmė. Žiūrovai juokėsi iš chaotiškos graikų šeimos, tačiau kartu juokėsi iš savęs. Po filmo premjeros N. Vardalos gatvėje nuolat sutikdavo žmones, kurie pasakodavo savo šeimų istorijas. Vieni atpažindavo tetą, kiti – motiną, treti – save. Filmo sėkmė pakeitė jos gyvenimą, tačiau kartu atnešė ir atsakomybę. N. Vardalos ne kartą pabrėžė, kad didžiausia dovana – ne pinigai ar šlovė, o galimybė papasakoti istoriją, kurią žmonės priėmė kaip savą.

 

Ji vis dar rašo, nes kūryba – kaip raumuo

 

Nia po pirmojo filmo galėjo tiesiog mėgautis šlove, tačiau pasirinko toliau kurti. Ji vaidino, rašė scenarijus, prodiusavo ir galiausiai pati ėmėsi režisūros. Jos požiūris į kūrybą gana griežtas. 2023 m. duotame interviu pasakojo, kad keliasi dar prieš aušrą ir rašo, kol neprasidėjo dienos triukšmas. „Stengiuosi rašyti kiekvieną dieną, nes tai yra raumuo, kurį privalu treniruoti“, – sakė ji. Tačiau N. Vardalos taip pat pabrėžia, kad kūrybos negalima išspausti jėga. Jei tą dieną mintys neateina, ji pataria atsitraukti, susitikti su draugu, nueiti apsipirkti ar padaryti ką nors visiškai nesusijusio su darbu. „Turi gyventi, kad galėtum rašyti apie gyvenimą“, – teigė ji ne viename interviu. Šis požiūris daug pasako apie pačią N. Vardalos. „Mano didelės storos graikiškos vestuvės“ tapo jos gyvenimo simboliu, tačiau kartu ir priminimu, kad kūrėjas turi teisę augti. Po pirmojo filmo atsirado antra dalis, o 2023 m. – trečia. Pastarajame filme N. Vardalos tapo režisiere. Taigi moteris, kuri kažkada negalėjo gauti norimo vaidmens, galiausiai pati tapo žmogumi, sprendžiančiu, kas vyksta prieš kamerą ir už jos.

 

Meilė, šeima ir gyvenimas, kuris ne visada primena romantinę komediją

 

Nors jos ekrane sukurtas pasaulis kupinas juoko ir šeimos šurmulio, pačios N. Vardalos gyvenimas ne visada buvo lengvas. Ji buvo ištekėjusi už aktoriaus Iano Gomezo. Pora susituokė 1993 m., o vėliau įsivaikino dukrą. Santuoka baigėsi skyrybomis 2018 m. Įdomu tai, kad patirtys ir motinystė vėliau persikėlė ir į kūrybą – pati N. Vardalos sakė, kad motinystė pakeitė jos požiūrį į kai kurias istorijas ir padėjo subrandinti naujus siužetus. Tačiau apie asmeninį gyvenimą ji paprastai kalba gerokai santūriau nei apie kūrybą. Šiandien, žvelgiant į jos kelią, sunku nepastebėti paradokso: tai, ką Holivudas iš pradžių laikė trūkumu, tapo didžiausiu pranašumu. Graikiškas vardas. Šeimos istorijos. Kūno sudėjimas. Kultūrinė tapatybė. Nepatogios šeimos tradicijos. Net tai, kad ji neatrodė kaip įprasta romantinės komedijos herojė. Visa tai tapo kūrybine medžiaga. N. Vardalos kartą pasakojo, kad ją įkvėpė žymioji Emma Thompson. Žiūrėdama „Oskarus“ ir pamačiusi, kaip E. Thompson laimi apdovanojimą už scenarijų, N. Vardalos suprato: aktorė gali ne tik vaidinti filme, bet ir pati jį sukurti. „Pagalvojau: palaukite, aktorė gali parašyti scenarijų?“ – prisiminė ji. Šiandien pati tapo panašiu pavyzdžiu kitoms moterims. Nia Vardalos niekada nebuvo ta moteris, kuriai reikėjo įrodyti, kad gali tapti Holivudo žvaigžde. Jai reikėjo įrodyti sau, kad jos istorija verta būti papasakota. Ji papasakojo ir milijonai žmonių atsakė: „Tai ir mano istorija.“

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė